Lietuvoje

2018.12.06 18:36

Seimas planuoja daugiau neįgaliesiems pritaikyto turinio LRT

Ineta Nedveckė, LRT.lt2018.12.06 18:36

Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos, pagal kurias LRT turėtų daugiau turinio pritaikyti neįgaliesiems. Pataisoms pritarta bendru sutarimu. Jeigu pataisos įsigaliotų, LRT tam turėtų išleisti 4 proc. metinio biudžeto.

Siūlo įgyvendinti palaipsniui

Remiantis jomis, programos su lietuviškais subtitrais turėtų užimti ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko; programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko; programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.

Pataisos toliau keliaus į neįgaliųjų teisių komisiją, pagrindinis jas svarstysiantis komitetas – Kultūros. Klausimas toliau bus svarstomas pavasario sesijoje. 

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Raminta Popovienė, pristačiusi pataisas, aiškino, kad dėl šio klausimo kreipėsi klausos ir regos negalią turinčių žmonių organizacijos. Dirbta, pasak R. Popovienės, darbo grupėse, kuriose papildomai dalyvavo ir organizacijų atstovai, ir LRT administracijos nariai.

Parlamentarė pasakojo, kad prieš rengiant pataisas domėtasi užsienio praktika. „Kitose ES šalyse tai taip pat reglamentuojama įstatymais arba poįstatyminiais aktais“, – aiškino ji. 

Seimo narė akcentavo, kad įstatyme nurodomus tikslus LRT būtų įpareigota pasiekti palaipsniui, atsižvelgiant į technines galimybes. 

„Kasmet subtitravimas būtų didinamas po 5 procentus, gestų kalba – po 1 procentą, garsinis vaizdavimas – po pusę procento“, – vardijo ji. 

Išleidžiamos lėšos dvigubai viršytų EBU vidurkį

Mišrios Seimo narių grupės narys Bronislovas Matelis klausė, ar buvo atsižvelgta į visas LRT ir neįgaliųjų organizacijų pastabas ir ar atsižvelgta, kiek papildomų lėšų tam reikės. 

„Žinoma, bet tokie papildomi darbai reikalauja tam tikrų finansinių resursų. Dirbome daugiau nei pusę metų ir pačių bendruomenių norai buvo galbūt ir didesni, o iš LRT pusės taip pat buvo išsakoma, kad finansavimo jiems reikės gana nemažo. Jie buvo pateikę preliminarius skaičiavimus, kad 5 metų įgyvendinimo laikotarpiu nuo biudžeto jiems reikėtų 1,5 proc. 

Manau, kad svarstymo stadijoje turėtų rastis tikri bendri sprendimai, kurie galėtų įgyvendinti šią iniciatyvą ir taip reikalingą šios informacijos prieinamumą“, – kalbėjo ji. 

Tačiau kaip anksčiau BNS yra sakiusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, galutinai įgyvendinus Kultūros komiteto pasiūlymus, LRT sąnaudos siektų iki 4 proc. biudžeto. Pavyzdžiui, 2016 metų duomenimis, jis sudarė 0,44 proc. biudžeto. Ji pabrėžė, kad visuomeninis transliuotojas savo iniciatyva didina programų pritaikymą neįgaliesiems apimtis, tačiau įstatymo projekte numatyti mastai gerokai viršytų Europos transliuotojų sąjungos narių tam skiriamų lėšų vidurkį.

„Tai būtų didelis krūvis visuomeninio transliuotojo biudžetui, turinčiam plačius įsipareigojimus. Todėl LRT siūlo neįgaliųjų produkcijos pritaikymui numatyti iki 1,5 proc. LRT biudžeto, o tai dvigubai viršytų vidutinius Europos transliuotojų sąjungos rodiklius“, – BNS sakė LRT vadovė.

Šiemet transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais eteryje yra 5,8 proc., su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. Europos Sąjungos šalyse subtitruojamų informacinio pobūdžio, meno, dokumentinių ar kultūros programų trukmė eteryje siekia 20–100 proc., o verčiamų į gestų kalbą – 2–20 proc. Programos su akustiniu vaizdo aprašymu, skirtu regos negalią turintiems asmenims, siekia nuo 3–20 proc. televizijos programų.

Trečiadienį įregistruota nauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcija. Ją įregistravo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir buvusios laikinosios komisijos LRT valdymui, finansinei ir ūkinei veiklai tirti nariai. Pataisomis būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.