Lietuvoje

2018.12.06 12:27

A. Zuokas apsigalvojo – dar kartą sieks tapti Vilniaus meru

Violeta Grigaliūnaitė, 15min.lt2018.12.06 12:27

Iki savivaldos rinkimų likus kiek mažiau nei trims mėnesiams, triskart miestui vadovavęs Artūras Zuokas vėl skelbia dalyvausiąs rinkimuose į Vilniaus merus. Kaip sako pats, nes sulaukė labai didelio vilniečių palaikymo. Tai esą ir yra priežastis, kodėl jis pakeitė prieš ketverius metus išsakytą poziciją daugiau niekada nesivaržyti dėl sostinės vadovo kėdės.

Beveik prieš ketverius metus, vėlyvą kovo 15-osios vakarą, pasveikinęs Remigijų Šimašių su pergale pirmuosiuose tiesioginiuose mero rinkimuose, A. Zuokas pareiškė, kad daugiau Vilniaus meru nebesieks tapti. Tuomet LRT studijoje jis sakė: „Vilniaus miesto savivaldybės lygyje tai yra pabaiga. Net jeigu ir būtų galimybė, dar kartą mero posto nesieksiu. Taigi tai yra mano, kaip Vilniaus mero, politikos pabaiga.“

Atvykęs pas laukusius kolegas ir rėmėjus A. Zuokas tuomet kalbėjo, kad postų yra daug ir įvairių – premjero, prezidento, ministro, tad jis turėsiąs daugiau laiko didžiajai politikai. Tiesa, vėliau vykę prezidento, Seimo rinkimai nei A. Zuokui, nei jo vadovaujamai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) nebuvo sėkmingi. Todėl jo sprendimas vėl dalyvauti mero rinkimuose atrodo logiškas.

Žmonės klausinėja  

„Iš tikrųjų taip ir galvojau, – paklaustas, kodėl pakeitė nuomonę, 15min sakė A. Zuokas. – Net šių metų vasarą, netgi iki pat šios dienos, kai tą skelbimą paskelbiu viešai, turėjau didelių dvejonių. Kas motyvuoja arba kas lėmė tai, kad aš šiandien sakau, jog vėl kandidatuosiu, sieksiu vilniečių pasitikėjimo, kad galėčiau būti miesto vadovu?

Pirmiausia, žmonių palaikymas, kurio, nors ne kartą teko dalyvauti rinkimuose, tokio, kokį dabar jaučiu, neturėjau nei pirmoje, nei antroje, nei trečioje kadencijoje. Aš šiandien negaliu praeiti per miestą, nes mane stabdo visi žmonės – pažįstami, nepažįstami – ir klausia, ar aš kandidatuosiu. Aš jų klausiu, ar reikėtų, kodėl reikėtų, jeigu reikėtų. Ir išgirstu tokį paraginimą, kad reikia, nes miestas prarado tam tikrą ambiciją, judėjimą į priekį ir tam tikra prasme stagnuoja lyginant su kitais didžiaisiais miestais.“

Tad tas palaikymas, anot A. Zuoko, ir nusvėrė jo sprendimą vėl dalyvauti rinkimuose. Tiesa, stebint jo pasisakymus pastaruoju metu socialiniuose tinkluose, sunku buvo nepastebėti, kad rinkimams A. Zuokas vis dėlto ruošėsi jau senokai – jis skelbė daugybę vaizdo įrašų, kuriuose kalbėjo apie miesto problemas, kepė pyragėlius kiemsargiams, padėjo „Grindos“ darbuotojams tampyti gėlių vazonus Gedimino prospekte ir t.t. A. Zuokas įvardija ir dar vieną priežastį, paskatinusią jį dalyvauti rinkimuose, – tai nusivylimas dabartiniu miesto valdymu.

Jis teigia, kad baigdamas savo kadenciją ir perduodamas miestą naujai išrinktam merui R. Šimašiui paliko ant stalo kelių projektų simbolius ir dokumentą. Jame – sveikinimas naujajam miestui vadovui ir sąrašas projektų, kuriuos, anot A .Zuoko, tuo metu rengė Vilniaus savivaldybės administracija.

Paliko 100 projektų?

Tų projektų būta apie 100 – dalis jau įgyvendinami, kitiems gauti leidimai statybai, dar kitų ruošiami projektiniai pasiūlymai, teikiamos paraiškos ir pan. „Vilnius yra pasirengęs istoriniam šuoliui pirmyn 2015–2020 metais. Didelis uždavinys ir atsakomybė naujajai tarybai tęsti, kas pradėta, ir sugebėti įgyvendinti projektus“, – tuomet savo įpėdiniui parašė A. Zuokas, o dabar tikina matąs, kad didžioji dalis projektų, inicijuotų 2014–2015 m., nepadaryti, beviltiškai vėluoja arba iš viso nepradėti.

„Kandidatuoju siekdamas, kad tai, ką pradėjau 2014–2015 m., vadovaudamas tuometinei Vilniaus tarybai, miestas pabaigtų bent būsimojoje kadencijoje“, – savo argumentus dėliojo A. Zuokas.

Jis atmeta argumentus, kad turėti projektus yra viena, o juos realiai įgyvendinti ne visada taip lengva. Esą viskas prasideda nuo projektinių pasiūlymų. Štai 2011 metais tapęs meru A. Zuokas sako net projektų neturėjęs, tad vos ne visa kadencija ir praėjo juos rengiant. Be to, ir finansinė miesto situacija gerokai pagerėjo, kai pasikeitė biudžeto formavimo nuostatos. Anot A. Zuoko, miesto biudžetas 2015 metais tebuvo 369,5 mln. eurų, o šiemet jau siekė 551,9 mln. eurų.

„Ar tai nuopelnas dabartinio mero, kuris taip dažnai giriasi išgelbėjęs Vilnių nuo bankroto? Jokio nuopelno jo čia nėra, šiandien bet kuris bent kiek išsilavinęs žmogus ir turintis savigarbos labai aiškiai pasakytų, kad nei meras, nei savivaldybė neturi įtakos biudžeto formavimui. Finansų ministerija nustato kriterijus, pagal juos suformuoja valstybės biudžetą, Seimas patvirtina ir visos savivaldybės pagal tai gauna savo biudžeto dalį“, – dabartinę miesto valdžią kritikavo A. Zuokas, primindamas, kad tai jo vadovavimo laiku, 2013 m., buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir Administracinį teismą, nes tuometinė biudžeto formavimo metodika pažeidžia vilniečių interesus. Sprendimas buvo teigiamas Vilniui.

Vardija neįgyvendintus projektus

Tarp tų buvusių projektų – Antakalnio gatvės rekonstrukcija, kuri privalėjo apimti ne tik gatvių dangos išlyginimą, šaligatvių sutvarkymą, želdynus, naują dviračių taką palei gatvę, automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau miestas gavo tik pačios gatvės remontą, nors projektas, pasak A. Zuoko, buvo parengtas, leidimas gautas dar 2014 m. Taip pat jis paminėjo dviračių taką P. Vileišio gatvėje, kuris įgriuvo per vieną iš liūčių. „Vilnius gavo paprasčiausius remonto darbus, kas nėra sąžininga, Vilnius ir vilniečiai nusipelno gerokai kokybiškesnių investicijų. Ūkiškai žiūrint, už tokio lygio darbus turėtų būti kažkam gėda“, – kalbėjo A. Zuokas.

Tris kadencijas Vilniui vadovavęs politikas tvirtina, kad jam vadovaujant miestui buvo pasiruošta ir Lazdynų baseino statyboms, taip pat ir nacionalinio stadiono. Ir penkių darželių projektai buvo parengti, o kol kas tik vieno darželio Visoriuose statybos startuoja. Tiesa, nė vienas iš šių darbų A.Zuokui valdant nebuvo nė pradėtas.

BNS nuotr.

Štai nacionalinį stadioną tolesnėms statyboms A. Zuokas teigė paruošęs net dukart – 2007-aisiais, kai jį mero poste pakeitė Juozas Imbrasas, nusprendęs įgyvendinti senąjį dar sovietmečiu parengtą projektą, o ne naują, kuris tuomet jau buvęs, ir 2014–2015 m., kai su vyriausybe, Finansų ministerija buvo parengtas finansavimo modelis, paskelbtas konkursas, padaryta pirminė interesantų atranka, esą net septyni dalyviai domėjosi šiuo konkursu, planavo dalyvauti, bet esą po rinkimų, pasikeitus valdžiai, prasidėjo sąlygų keitimas – norėta gyvenamuosius namus statyti šalia ir t.t. Ir stadiono dar nėra, net konkursas nesibaigęs. Tad dabar, jeigu laimės rinkimus, A. Zuokas sako turėsiąs visą paketą parengtų, bet neįgyvendintų projektų. Jų ir imsis. Gaivinti oro linijų jis minčių jau nebeturi.

Geras darbas – autobusai

Šiokių tokių dabartinės valdžios nuopelnų vis dėlto A. Zuokas mato. Tarkim, atnaujintą viešąjį transportą – Vilniaus gatvėmis važinėja daug naujų autobusų, nors troleibusų pirkimą jis ir vertina kritiškai. Esą reikėjo žvalgytis į modernesnes elektrines transporto priemones. Paklaustas, ar grįš prie tramvajaus idėjos, jis to neatmetė. Esą Vilniui tikrai reikia dar vienos, modernios viešojo transporto priemonės. Tai galėtų būti arba tramvajus, arba BRT autobusai (angl. Bus Rapid Transit – greitieji autobusai). Pastarieji turėtų būti ilgesni, patogesni, važiuoti fiziškai atskirtomis juostomis.

Jam nuostabą kelia, kad per pastaruosius metus atsirado labai mažai papildomų A juostų. Viešasis transportas, anot A. Zuoko, turėtų būti nemokamas visiems Vilniuje registruotiems gyventojams. Esą savivaldybė ir taip dotuoja apie 60 proc.

„Vilniaus viešojo transporto“ išlaidų, tad tektų surasti likusią dalį – kandidato į merus teigimu, tai būtų dar apie 30 mln. eurų. O kitų miestų, visų pirma Talino, pavyzdys rodo, kad nemokamas transportas ne tik sumažina spūstis, bet ir tampa stimulu gyventojams čia deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tada miestas gautų daugiau gyventojų pajamų mokesčio. O kur dar ekologijos klausimas, kuo mažiau mašinų, tuo švaresnis oras mieste.

Gatvių tvarkymą, kurį dažnai kaip svarbų pasiekimą mini dabartinė valdžia, A. Zuokas linkęs priskirti tiesiog „miesto higienai“ – tą miestas paprasčiausiai privalo daryti, esą darė ir ankstesnė savivaldybė. Vilniaus savivaldybė skelbia, kad šiemet mieste sutvarkyta apie 80 km gatvių, beveik 10 km iš jų žvyrkelių, sutvarkyta 350 įvažiavimų į daugiabučių namų kiemus, paklota apie 20 km naujų šaligatvių ir bus suremontuota ir 16 km susidėvėjusių. Tam skirtos rekordinės lėšos – 27 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.