Lietuvoje

2018.12.06 15:17

Pristatydamas biudžetą S. Skvernelis dėl mokytojų streiko kaltino konservatorius

Ineta Nedveckė, LRT.lt 2018.12.06 15:17

Antrame biudžeto svarstyme Mykolas Majauskas galimybių langą biudžete lygino su langu, per kurį į ministeriją lipa mokytojai, o Andrius Kubilius kalbėjo, kad pagal dabartinį biudžeto projektą mokytojų atlyginimai nekils. Po tokių diskusijų kalbėjęs premjeras Saulius Skvernelis konservatorius apkaltino melu ir tuo, kad streikas kilo tik dėl jų.

„Kas į tokią situaciją atvedė, ponas Kubiliau? Jūsų reformos švietimo sistemoje, kai mokinys tapo ne mokiniu, o pinigų krepšeliu. Kai mokyklos buvo tuščiai renovuojamos siekiant jas uždaryti ir buvo uždarytos“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.

Seimas antrą kartą svarstė kitų metų biudžeto projektą. Jo priėmimas numatytas gruodžio 11 dieną. Konservatoriai siūlė datą perkelti į gruodžio 18 dieną, kad premjeras spėtų susitarti su mokytojais ir tai galėtų atsispindėti biudžete, bet Seimas dėl to net nebalsavo. 

Iš „valstiečių“ „prieš“ balsavo Naglis Puteikis, o Raimundas Martinėlis susilaikė. Už priėmimą gruodžio 11 dieną balsavo 81, prieš – 29, susilaikė 12 Seimo narių. 

Vieniems – galimybių langas, kitiems – langas, pro kurį vėl lips mokytojai 

Po pirmojo svarstymo vyriausybei patobulinus projektą, papildomos lėšos skiriamos viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kelti, kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai ir Lietuvos paviljonui EXPO parodoje. „Patobulintame projekte neįvyko esminių pokyčių“, – pristatydamas jį, kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka. 

Mykolas Majauskas kritikavo, kad finansų ministrui kalbant apie galimybių langą, pro langą iš tiesų į ministeriją lipa mokytojai.

„Kalbate apie galimybių langą įgyvendinti reformas, kalbate apie galimybių langą, kurio negali praleisti. Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kad per jūsų galimybių langą šiuo metu į Švietimo ministeriją lipa mokytojai ir iš ten neišeina? Per jūsų galimybių langą išgaruoja 312 mln. iš valstybės biudžeto“, – kalbėjo M. Majauskas.

Ministras į tai atsakė, kad jis turi girdėti ne tik streikuojančius mokytojus.

„Aš turiu girdėti ne tik tuos, kurie garsiausiai šaukia, aš turiu girdėti visus.[...] Turiu girdėti ir skurstančius pensininkus, ir skurstančius vaikus, ir išvykusiųjų, kurie nori čia sugrįžti, balsą. Yra nemažai problemų, kurias reikia spręsti, ir tos problemos tęsiasi metų metus. Siūlydami didinti mokesčius jūs tikitės, kad sustos emigracija (klausiu retoriškai)? Tikitės, kad kuo Lietuvoje bus mažiau žmonių, tuo bus daugiau mokesčių ir tuo geriau finansuosime viešąsias paslaugas? Aš taip nemanau“, – atsakė ministras į M. Majausko kritiką.

V. Šapoka, E. Genio/LRT nuotr.

Pristatydamas patobulintą biudžeto projektą, ministras įvardijo pagrindinius prioritetus – struktūrinių reformų įgyvendinimas, skurdo mažinimas, rezervų kaupimas, įsipareigojimų vykdymas NATO. Pagrindinės sritys, kurioms skiriamas biudžetas – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga.

Jis akcentavo, kad pataisius projektą dabar 48 savivaldybėms bus leidžiama kompensuoti 100 proc. GPM praradimų. Pagal pirminį variantą pajamos 48 savivaldybėms turėjo mažėti. Taip pat ministras kalbėjo, kad 18,2 mln. eurų papildomai skirta gydytojams rezidentams, ikimokyklinio amžiaus vaikų mokytojams, pareigūnams. 

„Šiais metais, nuo rugsėjo, mokytojams skyrėte 17 mln. eurų. [...] Kitais metais jūs numatote skirti 49 mln. daugiau, negu buvo skiriama šiais metais. Ir tie 49 mln. eurų yra lygiai tiek, kiek reikia, kad kitais metais išlaikytume tą mokytojų atlyginimo lygį, koks yra dabar mokamas (spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais). Kitaip sakant, su tokia suma [atlyginimai] daugiau nedidės“, – kalbėjo konservatorius Andrius Kubilius. 

A. Kubilius, E. Genio/LRT nuotr.

Į tai V. Šapoka atsakė, kad bendrai švietimo sistemai finansavimas auga 190 mln. eurų. „Manau, kad kuo mažiau bus emocijų, kuo jūs geriau suprasite etatinio įvedimą, tuo, manau, visuomenėje susipriešinimo bus mažiau“, – į klausimą bandė atsakyti ministras.

„Visiška demagogija, kai sako, kad mokytojų atlyginimai kitais metais nekils. Kilimas numatytas beveik 10 proc. Kaip ir dėstytojų [...] – jau buvo pakėlimas 20 proc., dar 20 proc. bus didinama“, – po Seimo narių diskusijos pasisakė premjeras S. Skvernelis.

Pasak premjero, šis biudžetas yra tai, ko visi laukia. 

„Šis biudžetas yra tai, ko laukia senjoras, ko laukia kiekvienas dirbantis žmogus, nepaisant to, ar jis dirba viešąjame ar privačiąjame sektoriuje, tai, ko laukia valstybės tarnautojai. Lūkestis yra didesnis – niekas dėl to nesiginčija – dėl to mes ir pakvietėme kalbėti apie ilgalaikę strategiją“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Įžvelgė socialinės paramos netaiklumą

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas sakė, kad dėl šio biudžeto pasaulio pabaigos dar nematyti, bet bėdų jame išlieka. 

„Mes esame Europos Sąjungoje ir tai, kad vyksta ES, mums labai svarbu – kitų metų biudžetas didele dalimi priklauso ne tik nuo mūsų norų, bet ir nuo to, kaip klostysis situacija ES“, – kalbėjo K. Glaveckas. 

Jis pasakojo, kad po ES skraidant juodoms gulbėms ramiai jaustis dabar negalima.

„Biudžetas sudarytas remiantis labai gerais norais ir labai dideliu optimizmu. Mes, liberalai, matome labai dideles rizikas, kurios ateina išoriškai. Dėl tol kad ES yra problemų, euro zonoje yra problemų, kurios niekaip neišsprendžiamos, problemų yra ir vidinių“, – aiškino K. Glaveckas.

E. Genio/LRT nuotr.

Aušrinė Armonaitė kritikavo, kad biudžetas pasižymi netaiklia socialine parama.

„Neaišku, ar pasiteisins būstas regionuose (tiesą sakant, manau, kad ne) – tai kainuos 10 mln. eurų. 300 mln. eurų kainuoja vaiko pinigai. Galbūt ne visoms šeimoms reikia skirti vaiko pinigus, turbūt reikia skirti tik toms, kurios nedirba arba toms, kurios gauna mažiausias pajamas. 

Bijau net pagalvoti, kas bus, jeigu bus įgyvendinta maisto kuponų idėja. Ekspertai skaičiuoja, kad jai įgyvendinti reikėtų 200 milijonų eurų, kurių šiame biudžete net nėra“, – akcentavo parlamentarė.

V. Šapoka atsakė, kad didžioji lėšų dalis nukreipta į skaudžiausias bėdas, pavyzdžiui, vaiko pinigai, pensijų indeksavimas ir kt. „Šiuo požiūriu manau, kad vyriausybė yra nuosekli spręsdama skurdo problemą“, – pabrėžė jis.

A. Armonaitė buvo viena iš nedaugelio, kuri pritarė mokesčių reformai, bet su viena išlyga.

„Tai, kad buvo sumažinti mokesčiai, nėra blogai. Palaikau tą dalį, kad neapmokestinamas pajamų dydis buvo padidintas mažiausias pajamas turintiems žmonėms. Tai buvo teisingas sprendimas. Lygiai taip pat kaip ir darbo mokesčiai. [...]

Tačiau mažesni mokesčiai visada reiškia, jog turi mažėti biurokratija, turi mažėti valdžios sektorius. Noriu atkreipti dėmesį, kad jis nemažėja“, – kalbėjo A. Armonaitė. 

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pareiškė, kad socialdemokratų frakcija tikrai negalės balsuoti už tokį biudžeto projektą, kuris nėra socialiai orientuotas, o skirtas tik turtingųjų arba atskirų visuomenės grupių gerovei didinti.

„Mokytojų streikai išryškino mūsų valstybės problemą – nesutvarkytą viso viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą – kurios vyriausybė nemato“, - iš Seimo tribūnos sakė J. Sabatauskas. 

 Jis kritikavo biudžeto rengėjų darbą, kai „tyčia ar netyčia“ buvo neapmokestintos tantjemos, atlyginimai pakelti išimtinai atskiroms darbuotojų grupėms, tuo tarpu nuo praeitos krizės su apkarpytomis algomis gyvenantiems visiems viešojo sektoriaus darbuotojams tebuvo pridėta vos po 1,7 euro.

„Kai vyriausybė priešokiais siūlo didinti atlyginimus tai vienai, tai kitai sričiai, akivaizdu, kad problemos neišsprendžia. Ar tai nereiškia, kad tik norima užsitikrinti tam tikrų sričių palankumą, o visiems kitiems sakoma – po mūsų nors ir tvanas“,  – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma sakė, kad ir patikslinus biudžetą, jame liko daug skaudulių, pavyzdžiui, atlyginimai gaisrininkams, policininkams.

„Su gaisrininkų bendruomene susitikau asmeniškai ir radome sutarimą“, – patikino V. Šapoka. Pasak jo, J. Razmos pasakymas yra melas.

Taip pat konservatorius kritikavo, kad galima buvo bent atidėti „Sodros“ lubų įvedimą.

„Jūs puikiai žinote, kad ne iš socialinio draudimo fondo mokami atlyginimai“, – jam atsakė ministras.

Susipliekė dėl darbotvarkės

Nepaisant mokytojų streiko, biudžete neplanuojama skirti papildomų 300 mln. eurų mokytojų reikalavimams įgyvendinti. Tokią poziciją ir patį biudžeto projektą kritikuoja opozicija.

Taip pat opozicijai kliūva mokesčių reforma, įsigalioti turinti jau nuo sausio. Pagal ją bus sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Jie bus perkelti darbuotojui, tad visų dirbančiųjų atlyginimas „ant popieriaus“ išaugs beveik 1,3 karto. Gyventojui tai, priklausomai nuo atlyginimo dydžio, reikš jo padidėjimą „į rankas“ keliasdešimčia eurų, o biudžete, pasak opozicijos, – maždaug 300 mln. eurų skylę. Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime užregistravo rezoliuciją „Dėl 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto ir kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“.

Šios frakcijos atstovas Jurgis Razma frakcijos vardu siūlė biudžeto projektą išbraukti, nes tikisi, kad premjeras S. Skvernelis su mokytojais susiderės ir tada reikėtų keisti biudžeto projektą. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patikino, kad pagal Seimo statutą biudžetas turi būti antrą kartą svarstytas per 15 dienų po pirmo svarstymo, 15 diena bus gruodžio 7-oji, tad tokios galimybės nėra. 

Taip pat J. Razma siūlė jau minėtą rezoliuciją įtraukti į rytinę darbotvarkę ir svarstyti kartu su biudžetu. Dėl pasiūlymo įsiplieskė diskusijos, prireikė net 5 minučių techninės pertraukos. Po jos balsuota ir nuspręsta, kad rezoliucijos svarstymas lieka popietinėje darbotvarkėje. 

Petras Gražulis konservatorių rezoliuciją siūlė išbraukti ir iš opozicinės darbotvarkės, nes pats yra paruošęs rezoliuciją, tik nespėjo jos užregistruoti. Seimo pirmininkas patikino, kad tokios galimybės nėra. 

Biudžeto išlaidos, Finansų ministerijos iliustr.

Pagal biudžeto projektą, kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas, sudarys 10,5 mlrd. eurų, o išlaidos bus maždaug milijardu didesnės. Daugiau apie biudžetą – ČIA.