Reaguodamas į atleidžiamų kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson ir aplinkos ministro Kęstučio Navicko kritiką po vizito pas prezidentę, vyriausybės vadovas sakė, kad yra ministrams labai dėkingas už pastangas, o dirbti spaudžia visus ministrus.
„Visi ministrai yra pilietiški ir drąsūs, tai jeigu matė ar turėjo kažkokių problemų, 2 metus turėjo galimybę apie jas kalbėti, o ne prabilti šiandien.
Galiu pasakyti, kad spaudžiu visus 14 ministrų. Dirbti. Ir kokybiškai dirbti, ir padaryti, tai, ką jie turi padaryti“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas sakė, kad penktadienis yra visų 3 ministrų paskutinė darbo diena. Nors kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson prezidentės Dalios Grybauskaitės prašė dirbti ilgiau, kad pabaigtų darbus, S. Skvernelis sakė, kad nemato tam reikalo. Pasak premjero, jeigu ji nepasitrauktų pati, reikėtų imtis interpeliacijos. Tokią situaciją ministras pirmininkas sakė patyręs pats.
Jis kalbėjo nuolat iš Seimo ir kitų institucijų gaunantis kritikos, kad pernelyg gina savo ministrus, tačiau šiuo atveju taip nesielgtų.
„Buvo 2 metai padaryti bent kažką šiame kultūros lauke. Per paskutinę savaitę tikrai nepavyks padaryti to, ką ministras pirmininkas spaudė padaryti 2 metus“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pezidentei, pasak jo, pavyko paaiškinti, kodėl atleidžia 3 ministrus: „Su respublikos prezidente kiekviename darbiniame susitikime randame sutarimus ir sprendimus visais, net ir pačiais sunkiausiais, klausimais.“
Komentuodamas ministrų kritiką dėl kišimosi į bendradarbiavimą su žiniasklaida, premjeras sakė, kad geriausiai apie tai žino ne jis.
„Pasakytų žiniasklaidos atstovai, kurie dalyvavo darbo grupėse, kas būtų buvę, jeigu nebūtų įsikišęs ministras pirmininkas. Kokį jūs dabar reguliavimą būtumėte turėję, jeigu būtų pritarta tam, kas kažkada buvo sumanyta“, – mįslingai kalbėjo jis.
S. Skvernelis patvirtino, kad ministrai iš sekretoriato galėjo gauti nurodymus rašyti prašymus pasiraukti iš ministrų pateigų patiems.
„Jie tiesiog pasirenka formą, kuria nori, kad tai būtų padaryta. Kas pasirinko parašyti prašymą (ta pati švietimo ir mokslo ministrė), o kas nenori, gali nerašyti – jokio skirtumo nėra“, – teigė jis.
Komentuodamas patarėjo Skirmanto Malinausko įrašus apie mokytojus feisbuke, premjeras sakė, kad tai patarėjo asmeninė nuomonė.
„Jeigu tai yra vyriausybės pozicija, ji išsakoma vyriausybės vardu. Viskas, kas vyksta privačioje erdvėje, yra žmogaus teisė pasakyti savo nuomonę. Nuomonės reiškimas yra kiekvieno žmogaus pamatinė laisvė ir ji yra gerbtina“, – sakė S. Skvernelis. Jis pats patikino taip negalvojantis.
Po mokytojų atsako, kad net ir S. Skverneliui paskelbus apie darbo grupės kūrimą, ministerijos pastato jie nepaliks ir streiko nenutrauks, ministras pirmininkas siūlė jiems jungtis į darbo grupę ir sėsti prie derybų stalo ir priimti reikiamus sprendimus.
„Tai bus dar daugiau – ne raštiški, o įtvirtinti įstatymo forma įsipareigojimai. Tai bus tikrai tvaru ir bus privaloma jų laikytis visoms vyriausybėms, kokios jos bebūtų“, – tikino jis.
Iki 2022-ųjų, pasak jo, švietimui turi būti skiriama ne mažiau nei 6 proc. BVP. Tai yra startinė pozicija, o į derybas dabar kviečiamas visas viešasis sektorius.
„Tai yra galimybė labai aiškiai, konkrečiai, teisės normomis [susitarti], pagrįsti finansinį poreikį – tai yra labai svarbu. Kai kurios profesinės sąjungos turi labai gerą to patirtį ir pagrindžia, kad mes net neturime argumentų pasakyti, kad neįmanoma kažko padaryti. Rodo reformas, rodo, kad bus efektyvu, rodo, kad bus rezultatas, ir teisėtai reikalauja finansinio palaikymo, jeigu mes norime tų tikslų pasiekti“, – aiškino jis.
