Lietuvoje

2018.12.04 16:57

Mokytojų profsąjungos ir ŠMM pasirašė derybų protokolą, bet be A. Navicko

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.12.04 16:57

Antradienio popietę į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) atvyko trijų, pedagogus vienijančių, profesinių sąjungų lyderiai. Kviestas buvo ir streikuojantiems pedagogams vadovaujantis Andrius Navickas, tačiau jis susitikime nepasirodė. Profsąjungų lyderiai su vis dar pareigas einančia švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė protokolą su reikalavimais, dėl kurių buvo sutarta ketvirtadienį 13 valandų trukusioje diskusijoje.

Į ŠMM atvyko Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Znutas bei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Pasirašyti protokolo buvo kviečiamas ir Andrius Navickas, tačiau jis neatvyko.

Panašu, kad apie tai, jog A. Navickas buvo kviestas, nežinojo ir ministerijoje beveik savaitę gyvenantys pedagogai. Jie salėje buvusiems žurnalistams pasakė, kad į ministeriją atvyko kitų profesinių sąjungų lyderiai, tačiau apie tai, kad kvietimas buvo siųstas ir jų lyderiui, atrodo, nežinojo.

Išgirdę, kad A. Navickui buvo siųstas elektroninis laiškas su kvietimu atvykti, kai kurie ministerijos salėje buvo mokytojai atrodo nustebę. Tačiau ministrės patarėjas Arminas Varanauskas žurnalistams parodė išsiųstą elektroninį laišką, tarp kurio adresatų aiškiai buvo matoma ir A. Navicko pavardė. Tiesa, netrukus prie kitų profesinių sąjungų lyderių prisijungė A. Navicko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, o už durų laukė dar keletas streikuojančių pedagogų.

„Tai yra praeitą ketvirtadienį 12 valandų vykusių derybų, pašnekesio, visų profesinių sąjungų ir ŠMM specialistų, dėl etatinio darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo ir finansavimo sistemos tobulinimo protokolas“, – LRT televizijos eteryje kalbėjo A. Jurgelevičius.

Siūlymai identiški, bet vis tiek nesutariama?

Paklaustas, kuo jo vadovaujamos profesinės sąjungos pasiūlymai skiriasi nuo A. Navicko profesinės sąjungos siūlymų, A. Jurgelevičius atsakė, kad siūlymai yra iš esmės identiški bei pridūrė, kad pats A. Navickas ir jo vadovaujamos profesinės sąjungos atstovai dalyvavo pokalbiuose ir diskusijose dėl siūlymų.

„Jis puikiai žino, apie ką ir dėl ko yra susitarta. Esminiai dalykai, tai kad sutarta padidinti valandų skaičių, skirtą pasiruošimui pamokoms, aiškiau sutvarkyti kitų darbų skyrimo tvarką, eliminuoti galimybę vadovams manipuliuoti skaičiais, skaičiuojant mokytojo etato valandas.

Paskutinis dalykas susijęs su mokinių skaičiaus klasėse mažinimu. Sutarta, kad po kitų metų kovo mėnesio, kada bus nustatytas moksleivių skaičius pagal naują apmokėjimo tvarką, įvertinus, kiek sumažėjo mokinių vidurkis klasėse, tada grįžti prie vyriausybės nutarimo, nustatančio maksimalias ribas“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Paklaustas, kodėl profesinės sąjungos nesutaria, nors reikalavimai identiški, A. Jurgelevičius teigė, kad negalintis pasakyti kodėl taip yra, juolab, kad pasirašyme nedalyvavo A. Navickas. Jis sakė besitikintis, kad šis dokumentas leis vyriausybei ir streikuojantiems mokytojams sėsti prie derybų stalo ir baigti streiką, nuo kurio kenčia visi.

A. Jurgelevičius, E. Blaževič/LRT nuotr.

Pavaduotoja: susitarimas – tik kosmetinis

Streikuojančių mokytojų lyderio A. Navicko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė sakė pati neturinti įgaliojimų pasirašyti dokumento, tą gali padaryti tik profesinės sąjungos pirmininkas. Pasak jos, susitarimas yra deklaratyvus ir jame trūksta konkretumo.

„Jame nėra nurodoma konkrečiai, kas ir kada bus vykdoma. Apskritai tas susitarimas neišsprendžia etatinio apmokėjimo sistemos įvedimo problemų. Mokytojai ir toliau liks nežinioje, nežinos, kiek jie turėtų tiksliai turėti kontaktinių valandų, kad jie galėtų sakyti, jog turi etatą.

Situacija Lietuvoje dabar labai sudėtinga. Vieni mokytojai turi 28 kontaktines valandas ir jiems niekaip negali sudaryti etato. Taigi problemos išlieka tokios, kokios buvo ir tas susitarimas yra tik kosmetinis“, – kalbėjo E. Leiputė-Stundžienė.

Ji patvirtino, kad apie tai, jog protokolas bus pasirašytas nežinojo. Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja kalbėjo, kad mokytojai jau savaitę laukia derybų, bet informacijos gauta nebuvo.

„Sužinojome, kad yra paruoštas susitarimo protokolas ir susitarimo protokole yra pateiktų profsąjungų rekvizitai. Mūsų parašui tame susitarime nėra vietos“, – komentavo A. Navicko pavaduotoja.

Kvietimas A. Navickui buvo išsiųstas

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas kalbėjo, kad A. Navicko pavaduotoja kalbėjo ne visiškai tiesą. Pasak jo, buvo paruoštas dokumentas, kuriame šešios vietos parašams – profesinių sąjungų ir ministrės J. Petrauskienės.

„Mes buvome pasiruošę visiems atvejams, pasirašėme tą susitarimą, kuriame rekvizitų nėra, tai tiesa, dėl to, kad jie atsisakė pasirašyti. Bet mes pasiruošėme tikėdamiesi, kad A. Navickas ateis. Jis tikrai buvo kviestas.

Mes jam siuntėme laišką. Visada gerbiamas Andrius prašo raštu pateikti. Mes visada pateikiame raštu ir ne visada gauname kažkokių atsakymų. Mes tikrai jį kvietėme. Kažkodėl į žiniasklaidos laidas kvietimai pasiekia, kitas profesines sąjungas kvietimas pasiekė, bet vėl sutapimas“, – kalbėjo A. Varanauskas.

Jis pripažino, kad A. Navicko pavaduotoja nežinojo apie kvietimą, nes niekam kitam, išskyrus patį pirmininką, kvietimas nebuvo siųstas.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Ko reikalauja A. Navickas?

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjunga, vadovaujama A. Navicko, reikalauja, kad būtų diegiamas etatinis modelis, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat, kad būtų mažinamas mokinių skaičius klasėse, parengtas pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami 20 proc.

Taip pat reikalaujama, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei bei ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos. Tokių reikalavimų vykdymas, skaičiuojama, kainuotų apie 300 mln. eurų.