Lietuvoje

2018.12.04 15:53

Lietuva pritarė JT susitarimui dėl migracijos, bet brėžia raudonas linijas

LRT.lt2018.12.04 15:53

Antradienį Seimas pritarė Jungtinių Tautų susitarimui dėl migracijos. Tiesa, kaip sako rezoliucijos rengėjas Žygimantas Pavilionis, tai yra kompromisinis variantas su raudonomis linijomis. JT susitarime išdėstyti 23 punktai, kuriais siekiama efektyvesnio migracijos srautų tvarkymo. Pasak kritikų, rezoliuciją priėmus, valstybei būtų apsunkinamas kelias pačiai spręsti dėl migracijos politikos.

Už buvo 73, prieš balsavo 21, o susilaikė 21 Seimo narys. 

Seimo darbotvarkėje buvo įrašytos netgi 3 rezoliucijos dėl JT migracijos susitarimo. Audronis Ažubalis JT paktui siūlė nepritarti, o Žygimantas Pavilionis, kaip pats sakė, pristatė kompromisinį variantą, kuriuo pritariama, bet neperžengiamos raudonos linijos. Remigijaus Žemaitaičio parengta rezoliucija nebuvo pristatyta, nes parlamentaras posėdyje nedalyvavo. Ja taip pat siūlyta JT susitarimui nepritarti.

Ž. Pavilionio rezoliucijoje, pasak jo, sudaroma galimybė šalims pačioms spręsti dėl migracijos politikos, bet ir jungtis prie JT bendro dokumento.

„Mes dalyvautume procese ir neleistume radikalioms grupėms mums primesti darbotvarkės“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Jo pristatoma rezoliucija, kaip pabrėžė parlamentaras, nuo kitų skiriasi tuo, kad dokumentui pritariama su išlygomis.

Rimantas Jonas Dagys kritikuodamas klausė, kad jeigu rezoliucija išties neįpareigos, kam ją apskritai tvirtinti. Ž. Pavilionis akcentavo, kad iš JT pakto Lietuva pasirinktų tai, kad atitinka mūsų interesus ir pasiimtume tą paramą, kurią teiktų JT. Pasak Ž. Pavilionio, tokios šalys kaip JAV, kuri nepritarė dokumentui, pačios turi daug resursų tvarkytis su migracijos krizėmis, o Lietuva neturi.

Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad tam tikros šalys, Lietuvos strateginiai partneriai, paktui nepritarė, o, pavyzdžiui, Rusija pritarė. Jis klausė, ar nėra taip, kad Rusija nori sukelti migracijos bangą? Mindaugas Puidokas priminė, kad dokumentui nepritarianti Lenkija atvirai kalba, kad jis yra naudingas Rusijai. Pasak jo, bet koks tarptautinis susitarimas, kuriam nepritaria JAV, pasmerktas žlugti.

„Norit, kad mūsų balsą išgirstų? Tada reikia važiuoti ten ir kalbėti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis, ragindamas pritarti jo pristatytai rezoliucijai – pasirašyti su išlyga.

Audronis Ažubalis siūlė rezoliuciją, kuria JT susitarimui nepritariama.

„Svarstome dokumentą, kuris net neišverstas į anglų kalbą“, – pradėjo jis sako kalbą iš Seimo tribūnos. Jis pabrėžė, kad dokumente 24 kartus pabrėžiama, kad šalis įsipareigoja vykdyti pakto nuostatas. Jis kritikavo ir tai, kad dėl dokumento 2 metus buvo tariamasi paslapčia.

„Pažeidžiamiausia šito dokumento vieta yra socialiniai įsipareigojimai“, – akcentavo A. Ažubalis.

Pasak, jo, dokumente matomas ryškus migrantų teisių disbalansas, lyginant su tos šalies piliečiais, taip pat sulyginamas nelegalaus migranto ir pabėgėlio statusas.

Parlamentaras kalbėjo, kad paktas taps politiniu instrumentu valstybėms daryti įtaką. Jis niekais vadino ir pasakymą, kad paktas galėtų būti naudingas ir lietuviams.

Jeigu paktui būtų nepritarta, pasak A. Ažubalio, nebūtų jokių pasekmių.

Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad reikėtų dalyvauti JT susitarime, nes taip parodytume, kad neignoruojame vienos didžiausių XXI amžiaus problemų. „Jeigu yra noras, tada tobulinkime, bet nepritarkime neskaitę“, – atsakė jai A. Ažubalis.

UŽ JT migracijos paktą balsuoti ragina prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Galutinis šio JT dokumento tekstas po pusantrų metų derybų buvo parengtas liepos mėnesį. Iniciatyva jį parengti kilo per migracijos krizę, kai migruojančių žmonių pasaulyje padaugėjo iki 250 milijonų.Visas dokumentas turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis. Jame išdėstyti 23 punktai dėl legalios migracijos ir efektyvesnio migracijos srautų tvarkymo.

LRT.lt primena, kad Lenkija, Izraelis ir Čekija nusprendė pasitraukti iš susitarimo lapkritį, JAV iš derybų dėl šio pakto pasitraukė pernai gruodį. Vengrija susitarimą atmetė liepą, Austrija jos pavyzdžiu pasekė spalį. Bulgarija taip pat skelbia, kad yra linkusi atmesti paktą. Estijoje dėl dokumento kilo politinė krizė.

Susitarimui nepritariančios šalys nerimauja dėl pakto nuostatos, kad nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškant alternatyvų. Jos skelbia, kad tai neleistų vykdyti griežtos imigracijos politikos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.