Idėją steigti ombudsmeno pareigybę dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėjo vos pradėjusi čia dirbti. Ombudsmeną LRT turėti rekomendavo ir laikinoji Seimo komisija, ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Tai – bene vienintelis bendras vardiklis, kuriam be išlygų pritarta diskusijoje apie LRT nepriklausomumą ir patikimumą.
Apie tai pirmadienį diskutavo LVŽS frakcijos narys Virgilijus Poderys, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovas Rytis Ambrazevičius, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.
Kaip pasakojo „Transparency International“ atstovas, ombudsmenas – skaitytojų ir klausytojų kontrolierius arba redaktorius. Jis iš visuomenės gauna užklausas (Estijoje – apie 40 per mėnesį) ir su jomis kreipiasi į atsakingus transliuotojo darbuotojus, o apie rezultatus, Estijos atveju, praneša savo radijo, televizijos laidose bei savo skiltyje interneto svetainėje. „Jis užtikrina ryšį tarp visuomenės ir nacionalinio transliuotojo, jis yra savotiškas atskaitingumo ir skaidrumo standartas“, – aiškino S. Muravjovas.
Pasak „Transparency International“ atstovo, Estijos visuomeniniame transliuotojuje įsteigus ombudsmeno pareigybę, visuomenės pasitikėjimas žiniasklaidos priemone išaugo.
„Dėl ombudsmeno – visiškai sutinku ir pritariu šiai iniciatyvai. Su valdančiųjų pasiūlymais ar be jų mes būtume tą instituciją įsteigę. Manau, kad tai yra labai gera idėja, kuri padėtų kilstelti LRT standartus į aukštesnį lygį ir taip pat padėtų moderuoti diskusijas tarp visuomenės ir pačios LRT – žurnalistų ir administracijos.
Tik vėl – labai svarbu, kas bus tas asmuo. Ne taip paprasta rasti žmogų, kuris būtų sykiu ir autoritetas žurnalistams, ir išmanytų virtuvę, nebūtų vien tik teoretikas ir t. t.“ – komentavo LRT generalinė direktorė.
E. Blaževič/LRT nuotr.
Pagerinti LRT veiklą padėtų maksimaliai nepriklausomi ir skaidrūs atstovavimo ir valdysenos organai, sakė R. Ambrazevičius. M. Garbačiauskaitė pridėjo tai, kad turėtų būti užtikrintas stabilus finansavimas ir nepriklausomumas nuo politikų. V. Poderys minėjo skaidrumą ir atskaitingumą, o S. Muravjovas – ombudsmeno pareigybę. Ji rekomenduojama ir laikinosios Seimo komisijos, tyrusios LRT, išvadose.
Buvusios laikinosios Seimo komisijos, atlikusios LRT tyrimą, narys Virgilijus Poderys diskusijoje sakė, kad atsisakoma rekomendacijos dėl kadencijų sutapimo.
„Dėl tarybos pati komisija siūlė eiti depolitizavimo keliu, t. y. kad politinių institucijų nariai būtų skiriami ne iš karto, bet palaipsniui, sulaukė kritikos ir nesupratimo. Jau šią savaitę bus įregistruota įstatymo pataisa, kuria bus siūloma, kad vietoje 8 politinių institucijų atstovų būtų 4. Kad dingtų visos tos diskusijos apie mūsų valdančiosios koalicijos norą daryti įtaką tarybai“, – aiškino V. Poderys. Tai reiškia, kad politinių institucijų ir jų atstovų LRT taryboje kadencijos nebesutaptų. Naujieji tarybos nariai būtų skiriami 2022 ir 2024 metais, kai ši valdančioji koalicija jau nebedirbs.
Kalbėdamas apie tai, kas turėtų parinkti 4 naujas visuomenines organizacijas, kurių atstovai taptų LRT tarybos nariais, Seimo narys sakė, kad Seimas bendru balsavimu. V. Poderys užsiminė, kad, jo nuomone, LRT taryboje turėtų atsirasti universitetų atstovų.
Jis vardijo kitus pasiūlymus, išvardintus išvadose – kadangi, pasak V. Poderio, generalinis direktorius turi neproporcingai daug galių, įsteigiama valdyba. Ją skirtų taryba, kandidatus siūlytų verslo konsultavimo įmonė. 4 valdybos nariai būtų nepriklausomi, kaip apibūdino V. Poderys, „iš vadybos pasaulio“ ir 3 – vykdantieji – generalinis direktorius ir du jo pavaduotojai. Taip pat atsirastų jau minėta ombudsmeno pareigybė.
Seimo narys kaip vieną iš išvadų akcentavo apirėžtos formos ataskaitą. Pasak jo, LRT ataskaitoje trūksta analitinė dalies ir atsakymo į klausimą, kaip vykdomi svarbiausi uždaviniai.
V. Poderys, E. Blaževič/LRT nuotr.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė iš dalies besidžiaugianti nuostata dėl 4 tarybos narių, tačiau velnias slypi detalėse. LRT vadovė minėjo, kad ir anksčiau buvo iniciatyvų mažinti politikų atstovų taryboje, tačiau tada valdantieji pasirinko sau labai artimas visuomenines organizacijas.
„Būta tokių atvejų, kai mėginta mažinti politikų deleguotų narių su pretekstu, kad mažėtų priklausomumas nuo politikų ir, kaip po to paaiškėjo, tai buvo tik gražus planas, po kuriuo slypėjo pasirinktos valdantiesiems artimos visuomeninės organizacijos, atrinktos neaiškiais kriterijais. Būtų gerai, kad būtų užtikrtintas visiškas skaidrumas, ko mes norime toje taryboje ir kas būtų tie atstovai“, – pasakojo LRT vadovė.
Ji akcentavo, kad laikinosios komisijos išvados iki šiol nepatvirtintos, bet skubama teikti naujas pataisas nelaukiant nei patvirtintų išvadų, nei Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris turėtų būti po mėnesio–kelių. KT turėtų išaiškinti, ar tokios laikinos komisijos sukūrimas apskritai neprieštarauja Konstitucijai.
„Visuomeninis transliuotojas nėra paprasta valstybės valdoma įmonė“, – pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, todėl tai, kas kinta vienai įmonei, nebūtinai tiks visuomeniniam transliuotojui.
Tačiau „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovas R. Ambrazevičius LRT su valstybine įmone – „Lietuvos geležinkeliais“ – lygino. Jis analizavo valdybos veikimo principą.
Pasak R. Ambrazevičiaus, valdyba LRT reikalinga, tačiau nelogiška tai, kad valdybos pirmininku siūloma skirti LRT generalinį direktorių. Valdyba turi atlikti vadovybės priežiūros funkciją, o pati savęs prižiūrėti negali. Jis pabrėžė, kad ir EBPO skelbia, kad valdybos pirmininku negali būti generalinis direktorius. Pasak V. Poderio, valdybos funkcijos ir valdymas priklauso nuo šalies modelio.
E. Blaževič/LRT nuotr.
Diskusiją moderavo žurnalistas Aurimas Perednis, ją organizavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius.
