Lietuvoje

2018.12.01 20:39

Pamatykite, kaip keitėsi Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės

Eimantė Juršėnaitė, Dalia Smagurauskaitė, LRT.lt2018.12.01 20:39

Panašu, kad mūsų didmiesčių kalėdinės elgės kasmet būna vis įspūdingesnės ir originalesnės. Kūrėjai stengdamiesi pranokti ankstesniais buvusias žaliaskares, pagrindines miestų aikštes paverčia magiška pasaka. Todėl lietuviškos eglės nuolat sulaukia užsienio portalų dėmesio, yra kopijuojamos kitų senojo žemyno sostinių ir tituluojamos gražiausiomis Europoje bei minomos tarp labiausiai akį traukiančių pasaulio eglių. Kaip per pastaruosius metus keitėsi sostinės ir Kauno elgės?

BNS nuotr. 

2000 – 2013 m. 

Pasitinkant trečiąjį tūkstantmetį, nuo 2000-ųjų Vilniaus televizijos bokštas taptavo aukščiausia kalėdine egle. Daugiau nei dešimtmetį vilniečius ir sostinės svečius džiuginusi eglė būdavo apjuosiama 32 girliandomis, tvirtinamomis 165 m. aukštyje. Bendras girliandų ilgis – daugiau nei šeši kilometrai. Televizijos bokštas buvo įtrauktas į Guiness'o rekordų knygą ir oficialiai pripažintas aukščiausia pasaulio Kalėdų egle.

2014 m. Vilniaus ir Kauno elgės, BNS nuotr. fotomontažas. 

2014 m.             

Baltomis lemputėmis sužibusi sostinės eglė sulaukė nemažai užsienio portalų (huffingtonpost.com, msn.com, The Wall Street Journal (wsj.com)) liaupsių. Ji buvo minima ir tarp gražiausių bei originaliausių Europos eglučių.

Sostinei tais metais nesiruošė nusileisti ir antrasis pagal dydį šalies miestas. Kaune prieš keletą metų įžiebta ne tradicinė, o „Debesų eglė“. Ji buvo pagaminta iš putplasčio indelių segmentų ir sidabru tviskančio ažūro grandinėlių, kuriomis sukurta angelų sparnų iliuzija. 

2015 m.

Šie metai tapo savotišku lūžio tašku – Vilniaus Kalėdų eglė virto didžiuliu pasakų nameliu, kurio viduje vaikai galėjo klausytis skaitomų pasakų, ir pritraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį. „The Guardian“ 2015-ųjų metų Vilniaus eglę įtraukė į gražiausių pasaulio Kalėdų eglučių sąrašą, o „The Huffington Post“ ją apibūdino kaip ekstravagantišką ir ypač kūrybiškai įgyvendintą projektą.

Kaune 2015-aisiais buvo įžiebta menininko T. Stasiukaičio sukurta pirma Lietuvoje išmanioji Kalėdų eglė. 18 m aukščio eglė buvo sudaryta iš kelių dešimčių atskirų eglučių. Konstrukcijoje buvo paslėpti davikliai, reagavę netoliese buvusius žmones. Dalis eglutę puošusių žaisliukų taip pat buvo išmanieji, gavę signalą jie imdavo judėti.

2016 m. 

Vilniuje eglutė paaugo iki 27 m aukščio, pasipuošė plačiu lempučių apsiaustu, bendras kompozicijos plotis pasiekė 50 metrų, o plotas – net 2500 kv. m. Eglutė sužavėjo pasaulio spaudą. „Bored Panda“ pavadino ją unikalia Kalėdų egle, apšviesta 50 tūkstančių lempučių. „The Huffington Post“ įtraukė Vilniaus Kalėdų eglę į įspūdingiausių ir labiausiai įkvepiančių eglių 20-tuką, o kelionių portalas „Destinations.com“ teigė, kad nuotrauka Kalėdų unikalumą atspindi geriau nei tūkstantis žodžių.

Pagrindinė Kauno miesto eglė 2016-aisiais buvo 16 m aukščio ir virto karusele: viršutinė jos dalis buvo sudaryta iš keliolikos gyvų eglučių, o apatinėje dalyje – įrengta lėtai besisukanti konstrukcija-karuselė. Vaikai galėjo suptis ant medinių arkliukų, o suaugusieji pasėdėti ant meniškų suoliukų arba kėdučių. Ratu karuselė apsisukdavo per maždaug 20 min. Užsienio spaudoje ji buvo vadinama medžiu-karusele.

2017 m. 

„Čia tai bent eglė!“ – apie sostinės puošmeną praėjusiais metais rašė garus britų portalas mirror.co.uk. Gražiausia senojo žemyno egle ją išrinko ir populiarus, apie turizmą rašantis „European Best Destinations“ ir kiti užsienio naujienų portalai. Netrukus žaliaskarę vilniečiai su pasididžiavimu vadino gražiausia Europoje. O girtis buvo kuo – eglutė buvo papuošta 70 tūkst. lempučių, 900 žaisliukų ir užėmė 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Turistai džiaugėsi, kad sostinės eglę galėjo pamatyti net skrisdami lėktuvu.

Kauno Rotušės aikštėje įžiebta 12 metrų eglė tapo pirmąją Lietuvoje egle, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija, kuriai pagaminti naudoti kavos tirščiai, surinkti iš Kauno įmonių.