Lietuvoje

2018.11.30 21:28

Lenkai galimai agitavo stoti į Rusų aljansą, bet problemos nemato: taip daro visi

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2018.11.30 21:28

Prieš 2016 m. Seimo rinkimus Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ištiesė draugišką ranką išsivaikštančiam Rusų aljansui ir suorganizavo mažiausiai 200 naujų narių, kurių dalis apie priklausymą partijai net nežinojo, rodo LRT tyrimas. Vis dėlto partijos atstovas Jaroslavas Narkevičius problemos tame nemato. LRT RADIJUI jis tvirtina, kad panašiai elgiasi ir kitos partijos, bandydamos pervilioti rinkėjus.

LLRA-KŠS narė Vanda Kravčionak juokavo – kodėl lenkai yra ne LLRA-KŠS, o Rusų aljanse. Iš tikrųjų tame sąraše dauguma yra lenkų. Vis dėlto tos pačios partijos narys, parlamentaras Jaroslavas Narkevičius problemos tame, kad LLRA-KŠS vadovaujamose savivaldybėse per trumpą laiko didelis skaičius žmonių tapo Rusų aljanso nariais, nemato.

„Manau, jeigu panagrinėtumėte kitų partijų sąrašus, tai turbūt būtų atrastos ne vien tik lietuvių pavardės – bus ir lenkų, ir rusų, ir totorių, ir ukrainiečių. Kitaip tariant, visokių tautybių Lietuvos piliečių. [...] Nieko nuostabaus, kad ir Rusų aljanse šiuo atveju yra ne rusų tautybės žmonės.“

Publicistas, tinklaraštininkas Aleksandras Račenko tokio paaiškinimo tvirtumu abejoja. Jo teigimu, sunku patikėti, kad per trumpą laiką viena regione atsirado tiek daug partijos palaikytojų, nors iki tol žmonės ja nesidomėjo.

„Visų pirma, Vilniaus krašte, visi tai puikiai suprantame, Šalčininkų rajone ar Vilniaus rajone, niekas nevyksta be to rajono valdžios žinios ar be Lenkų rinkimų akcijos žinios, o tai iš esmės yra tas pats. Be abejo, 200 naujų narių (o tikriausiai jų buvo dar daugiau) negalėjo atsirasti iš oro, ypač todėl, kad iki 2016 ar 2015 m. rusų aljansas apskritai neturėjo jokių teritorinių struktūrų tuose rajonuose. Atvirai pasakius, ir Vilniaus mieste jo struktūros buvo labai silpnos“, – sako A. Račenko.

Jo nuomone, LLRA-KŠS paprasčiausiai siekė išsaugoti savo politinį partnerį, kuriam kitu atveju grėsė išnykimas. Kaip teigia A. Račenko, rusų bendruomenė, įvairiais skaičiavimai, LLRA-KŠS surenka nuo 20 proc. iki trečdalio jų gaunamų balsų.

„Tie balsai yra gyvybiškai svarbūs, siekiant peržengti 5 proc. rinkiminį slenkstį. Be tų balsų LLRA-KŠS [...] būtų už Seimo ribų. Atvirai pasakius, čia akivaizdi nauda ir vieniems, ir kitiems. Vieni išsaugojo savo partiją (tikriausiai be LLRA-KŠS Rusų aljansas išnyktų iš Lietuvos politinio žemėlapio), o kiti turi lojalų politinį partnerį“, – tvirtina A. Račenko.

Į tą pačią statistiką dėmesį atkreipia ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas. Jo pastebėjimu, iki 2008 m. rinkimuose LLRA-KŠS vis pritrūkdavo iki to, kad jie peržengtų 5 proc. slenkstį.

„Jie negalėjo kurti koalicijos, nes koalicijai reikia 7 proc., tai jie turbūt sugalvojo kitaip – kad reikia rasti sąjungininką, kuris duotų balsų kituose regionuose. Rusų aljansas, ponia Rozova [Rusų aljanso lyderė Irina Rozova – LRT.lt] yra tie žmonės, kurie galėjo duoti balsų, ypač Klaipėdos rajone, mieste“, – teigia L. Kasčiūnas.

L.Kasčiūnas, BNS nuotr.

Jo aiškinimu, 2012 m. Seimo rinkimuose LLRA-KŠS populiarumas augo būtent Klaipėdoje: „Natūralu, kad jie rado tokį sprendimą. Mainais į tai ponia Rozova gavo Seimo nario mandatą. [...] Natūralu, kad po to, pasikeitus Politinių partijų įstatymui, partnerius reikėjo gelbėti ir, iš tyrimo atrodo, kad taip ir įvyko – draugiška ranka buvo ištiesta.“

J. Narkevičius su kitų LRT RADIJO pašnekovų pozicijomis nesutinka. Pasak jo, nei LLRA-KŠS, nei Rusų aljansas nėra išskirtinės partijos, nes visos politinės jėgos bando patraukti rinkėjus į savo pusę: „Turbūt kiekvienos partijos nariai ar vadovybė stengiasi pritrauktu sau Lietuvos piliečius, konservatorių partija, pavyzdžiui, žinau, viename rajone bando iš kitos partijos pritraukti sau narių. Žinau tų pavyzdžių, nereikia toli eiti, tai Trakų rajonas ir kiti. Liberalai irgi iš socdemų traukia pas save, socdemai irgi pas save. Taigi tai yra normalus ar nenormalus, bet visuotinis veiksmas.“

Atkreipus dėmesį, kad šios partijos bando narių pritraukti sau, o ne piliečius ragina prisijungti prie kitos partijos, J. Narkevičius laikosi savo pozicijos – tai nėra draudžiama: „Tai ką, Rusų aljansas yra antikonstitucinė kažkokia partija? Toje partijoje dalyvauja ne Lietuvos piliečiai? Ar jie yra už teisės ribų? Kur čia išskirtinumas? Kodėl, sakykime, skiriami kitokį dėmesį Rusų aljansui ir liberalams, socdemams, Darbo partijai? Kodėl išskiriame tą vieną grandį ir nekalbame visos valstybės mastu? Manau, kad tai neteisinga, nes Konstitucija mums pabrėžia, kad visi piliečiai yra lygūs ir negalima daryti išskirtinumo.“

Jo nuomone, didelis partijos palaikymas viename ar kitame regione tiesiog rodo, kad politikai turi didelį visuomenės pasitikėjimą dėl atliktų darbų. Dėl šios priežasties, įsitikinęs J. Narkevičius, derėtų kalbėti apie teigiamą partijos poveikį.

Reaguodamas į tai A. Račenko tvirtina, kad J. Narkevičius yra patyręs politikas, sugebantis išsisukti nuo bet kokio klausimo: „Bet iš tikrųjų būkime biedni, bet teisingi – Vilniaus krašte, Vilnijoje, sunkiai tikėtina, kad kokia nors kita partija be LLRA-KŠS galėtų per pusmetį pritraukti mažiausiai 200 narių ir ypač, jeigu tie nariai dar rekrutuojami iš mokytojų, savivaldybės tarnautojų ir kitų gretų.“

Jo aiškinimu, yra dvi priežastys, kodėl ši situacija kelia susirūpinimą. Pirmiausia, teigia A. Račenko, problema yra ne tame, kad kažkokioje partijoje atsirado keli šimtai naujų narių, o tame, kad ne visi tie nariai žinojo, jog jie įstojo į partiją.

„Mes galime sakyti, kad žmonės pamiršo įstoję (bandžiau pats tiesiog projektuoti tą situaciją į save ir man būtų sunku pamiršti, kad aš įstojau į kokią nors partiją), arba ten vyko kažkokie dokumentų, parašų klastojimai. Čia reikėtų jau teisėsaugai pasiaiškinti, kaip ten iš tikrųjų buvo“, – tvirtina A. Račenko.

Antras svarbus aspektas, jo teigimu, yra Rusų aljanso kai kurių narių lojalumo Lietuvai klausimas. Publicistas primena, kad kai kurie partijos nariai yra kritikavę ar neigiamai pasisakę apie euroatlantinės krypties pasirinkimą.

„Tokios partijos gelbėjimas visada kelia tam tikrą susirūpinimą ir klaustukų, ar tai tikrai yra daroma tik dėl to, kad būtų galima išsaugoti sau lojalų partnerį, ar yra kažkas paslėpta ir galbūt veikiama patiriant trečiųjų valstybių įtaką“, – svarsto A. Račenko.

L. Kasčiūnas antrina – kai kurie faktai kelia nerimą, nes ne kartą buvo užfiksuota, kaip šios partijos nariai mini Lietuvai okupaciją reiškiančias datas, atvartuose segi Georgijaus juosteles: „Ta pati ponia Rozova prieš gerą dešimtmetį buvo ta politikė, kuri norėjo dėti parašą ir prieštaravo komunistinių simbolių draudimo įstatymui. Tai rodo, kad tai yra nesuderinama su mūsų visa istorine atmintimi.“

Seimo narys teigia su kitu parlamentaru, Audroniumi Ažubaliu, ketinantis kreiptis į teisingumo ministrą, kad būtų išsiaiškinta, ar Rusų aljansas nėra fiktyvi politinė organziacija.

Visos diskusijos klausykitės įraše.

Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt