Lietuvoje

2018.11.30 16:39

Šaltis mokytojų mitingo neišbaidė – jaučiasi negirdimi ir pažeminti

Prie Seimo antra diena nerimsta mitinguotojai: ketvirtadienį moksleiviai, penktadienį – mokytojai. Pastaruosius nebijoti šalčio verčia ta pati priežastis, dėl kurios keliasdešimt pedagogų jau dukart nakvojo Švietimo ir mokslo ministerijoje, – nuo rugsėjo įvestas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis.

Be tų, kurie nakvojo ŠMM, čia atėjo ir kiti streiko idėją palaikantieji, švietimo profsąjungų nariai, mokiniai, tėvai, darželių auklėtojai, politikai. Iš viso mitinguoti atėjo apie 200-300 žmonių.

Mokytojų mitinge dalyvavo politikai: kandidatas prezidento rinkimuose Naglis Puteikis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Julius Sabatauskas. „Šiandien trypia mus, o rytoj – jus“, „Darželyje vaikai ugdomi visą dieną“, „Bedarbio pašalpą ar 18 pamokų?“ – tokiais užrašais pažymėti mitinguotojų plakatai ir marškinėliai.

Tikimasi, kad galbūt pasikalbėti su ateis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ar taip ir bus, nežinia, ministrės penktadienio darbotvarkė tuščia.

Penktadienį J. Petrauskienės galimybėmis toliau užimti švietimo ir mokslo ministrės pareigas suabejojo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Vyriausybės ir švietimo profsąjungų atstovai derybas dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio koregavimo atidėjo – nebuvo rastas konsensusas.

Profsąjungų atstovus pirmadienį į posėdį kviečiasi vyriausybė – planuojama svarstyti biudžeto projektą, aptarti profsąjungų reikalavimus.

Derybų pabaigoje ketvirtadienį nestreikuojančios profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip modelį reikėtų taisyti, numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams, tačiau dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos buvo atidėtos.

LŠDPS reikalauja: įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams; mažinti mokinių skaičių klasėse; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.

Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, visiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų. Derybų dalyviams nepavyko rasti sutarimo dėl trečiojo profsąjungos reikalavimo.

Vyriausybė nurodo, kad jo įgyvendinimui reikėtų papildomų 130 mln. eurų – didinti mokytojų algų nuo 2019-ųjų esą galimybių nėra. A. Navicko vadovaujama profsąjunga būtent to ir reikalauja, nors yra pasiryžusi sutikti, kad užmokesčio augimas būtų palaipsniui.

Streikas tęsiasi tris savaites Ministerijoje vykusių derybų metu iškelta idėja parengti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo nuo 2020 metų.

Šiam valdančiųjų siūlymui visos parlamentinės partijos pritaria. Neprieštarauja ir A. Navickas. „Mes nežinom, kaip (politinės partijos) susitartų“, – ketvirtadienį sakė jis. Švietimo ir mokslo ministrės susitikimas su švietimo profsąjungų atstovais

Streikas Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi beveik tris savaites. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, penktadienį nedirba 71 švietimo įstaigos mokytojai.

 Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų.

Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų. Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.