Lietuvoje

2018.11.29 16:33

Miesto ir uosto ambicijos Klaipėdos taryboje virto gladiatorių mūšiu

Jurgita Andriejauskaitė, 15min.lt2018.11.29 16:33

„Čia kaip gladiatorių mūšyje“, – ketvirtadienį iš miesto tarybos skambėjo Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žodžiai. Emocijas kaitino Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija, kurią turėjo tvirtinti miesto taryba, tačiau rinkimams artėjant gladiatoriams ryžto gerokai pritrūko. Iš tribūnos ir salėje aidėjo tiek klaipėdiečių, tiek pačių tarybos narių pasisakymai. Daugiausiai aistrų sukėlė ambicingi Klaipėdos uosto plėtros planai.

Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimas yra gerokai pasistūmėjęs. Ketvirtadienį tikėtasi, jog bus patvirtinta bendrojo plano koncepcija – tarsi eskizas, pagal kurį vėliau detalizuojamas planas.

Pastarojo labai laukia miesto verslininkai, mat dėl senojo bendrojo plano kai kuriose teritorijose žemės paskirties keitimas negalimas. Dėl šio projekto nejuda ir miestui svarbūs projektai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tikino, jog šis tvirtinimo etapas labai svarbus, mat koncepcija numato Klaipėdos teritorijos vystymąsi iki 2030–2050 metų. Nepatvirtinus nukentės daugybė įgyvendinimo laukiančių projektų – senelių namai Melnragėje, Jonų bažnyčios atstatymas, sporto kompleksas antrosios vandenvietės teritorijoje, platesnės galimybės vykdyti veiklą šalia Klaipėdos veikiančioje laisvojoje ekonominėje zonoje.

„Visi šie sprendimai, kurie numatyti koncepcijoje, leis toliau vystyti šiuos svarbius miestui objektus. Nepaminėjau dar 200 juridinių asmenų pasiūlymų, kurie negali vystyti savo sklypų“, – sakė S. Budinas.

Ketvirtadienį kone tris valandas politikai diskutavo, tačiau koncepcijos nepatvirtino. Nuspręsta, kad sprendimo projektas toliau nebesvarstomas ir pakoreguotas gali būti teikiamas svarstyti toliau.

Neabejojama, jog iki naujų rinkimų, kurie vyks kovą, koncepcija jau nebebus patvirtinta ir politikai pademonstravo neryžtingumą ir apsidraudė prieš artėjančius rinkimus. Tiesa, būta ir tokių, kurie konstatavo aiškų faktą – tvirtins miestas, ar ne, vyriausybei priėmus sprendimą, jog uosto plėtra yra valstybei svarbus objektas, darbai pajudės ir be savivaldybės žinios.

Pasijuto apgauti

Ketvirtadienį taryboje virė aistros. Kai kurie tarybos nariai tikino pasijutę apgauti. Esą de jure tvirtinamas su miestu susijęs dokumentas, o de facto – dokumentas, atveriantis galimybes maksimaliai uosto plėtrai, kuriai miesto taryba nėra pritarusi. Miesto valdžia yra išreiškusi pritarimą dėl uosto plėtros pietinėje miesto dalyje. Tuo metu susisiekimo ministerija yra patvirtinusi viziją dėl uosto plėtros ir pietuose, ir jūroje pastatant išorinį uostą.

„Nesame prieš uosto plėtrą bet neramina tai, kad de facto svarstome dvi koncepcijas. Neturime saugiklių. Siūlome sustoti, grįžti ir dalykiškai susidėlioti visus akcentus“, – sakė tarybos narė Lilija Petraitienė.

Artūras Šulcas rengėjų klausė, kaip nutiko taip, jog miestui pritarus tik dalinei uosto plėtrai, šiandien koncepcijoje nugulė ambicingi planai, o administracijai tokio dokumento rengti niekas nedavė leidimo.

„Jei patvirtinsime miesto planą, nesugebėsime jo vystyti, kaip XXI amžiuje. Nematau šiame plane jokio proveržio. Padarėte strateginę klaidą – konstatavote, kad miestas yra augantis lyderis. Rengiant planą reikėjo įvardinti bėdas ir tai taptų įrankiu jas spręsti. Pusė centrinių teritorijų apleistos, nevystomos.

Kaip kokie užkariautojai prisijungiame rajono teritorijas, pateisindami žydrąjį proveržį. Proveržis galimas vystant miestą, o ne prisijungiant teritorijas. Už mano nugaros, atsiprašau, visiška impotencija. Mes tvirtiname bendrąjį planą, kad galėtume senelių namus pastatyti?“ – kalbėjo Nika Puteikienė.

Tuo metu istorikas Vygantas Vareikis buvo atviras – tvirtinti reikia, nes vyriausybė tai padarys ir be tarybos narių žinios.

„Nedažnai priiminėjami tokie sprendimai. Tai, ką išgirdau iš kolegų pasisakymų – tarybos sprendimas pats savaime dėl koncepcijos. Klausimas eina ne apie vystymąsi ir raidą bei perspektyvas, 90 proc. kalbame apie uostą, kuris kol kas tėra miražas. Aš pritarčiau daugelio nuomonei, jog tas objektas, neįvertinus, gali atsiliepti labai sudėtingai, bet jei vyriausybė norės, žalieji norės, griebs už gerklės ir viską sutvarkys“, – sakė V. Vareikis, klausdamas, kur visi buvo prasidėjus visoms diskusijoms dėl koncepcijos. Jo teigimu, reikia judėti į priekį ir nestovėti, tad ragino patvirtinti dokumentą.

„Niekam nekyla abejonių, kad tai išskirtinės svarbos dokumentas. Tarybos nariai tikrai kompetentingi, tarnaujantys miesto interesams. Niekam nekyla abejonės apie uosto svarbą, aš už koncepcijos patvirtinimą, bet už tokios koncepcijos, tokio pano, kuris atliepia viso miesto miestiečių, struktūrų interesus ir planus, suderinant, o ne supriešinant, – kalbėjo Klaipėdos meras V. Grubliauskas. – Negali būti kalbos – uostas prieš miestą ar miestas prieš uostą, bet tokia nuotaika suteikia tokį supratimą. Situacija suponuojama tokia, kad tampi kažkam priešu“.

BNS nuotr.

Į posėdį buvo kviestas ir premjeras bei susisiekimo ministras, kurio ministerijai yra pavaldus Klaipėdos uostas, tačiau svečių nesulaukta.

Vyriausybėje jau metus guli 17 punktų sąlygų sąvadas – dokumentas, kuriame nurodyta, kokių pageidavimų turi miestas, kurio pašonėje būtų pastatytas išorinis uostas. Dėl jame esančių punktų nėra susitarta, vyriausybė jo nėra patvirtinusi. Dokumentas nepatvirtintas ir Klaipėdos taryboje.

Tarybos nariai ketvirtadienį išreiškė nerimą, esą vežimas statomas prieš arklį ir pirmiausia reikia susitarti dėl minėto sąlygų sąvado, o tuomet keliauti pirmyn.

Ragino neskubėti

Iš tribūnos dar prieš pradedant klausimo svarstymą į tarybos narius kreipėsi architektas Edmundas Benetis, pabrėždamas, jog šiuo metu bendrojo plano darbai yra įpusėję, bet dar nebaigti. E. Benetis siūlė neskubėti ir pirmiausia užsitikrinti, kad vyriausybė tesės pažadus.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad pateiktas projektas gerokai skiriasi nuo miesto tarybos liepos 14 dienos sprendimo, kuriuo taryba patvirtino pietinės miesto dalies plėtrą. Dabartiniame projekte kalbame apie maksimalią uosto plėtrą. Toks pozicijos pasikeitimas, mano supratimu, yra neteisėtas. Žodis uostas savaime nėra nei minkštas, nei geras, nei šiltas, nei pūkuotas. Kurie turi kitokią nuomonę apie miestą ir uostą, jie nėra nei uosto, nei miesto priešai“, – sakė E. Benetis.

Jo teigimu, pasakymas, kad Klaipėdos vienintelis kelias ir dovana Lietuvai yra maksimali uosto plėtra yra, iš esmės neteisingas, o tarybai pateiktos koncepcijos sprendiniai – neatitinka nei įstatymo, nei savivaldybei išduotų sąlygų.

Užsimindamas apie 17 dalykinių sąlygų sąvadą – sąrašą miesto reikalavimų už tai, kad pritartų tokio uosto atsiradimui, E. Benetis siūlė tarybos nariams, kad „tas laiškas į kaimą seneliui įgautų juridinę formą, todėl siūlyčiau, kad savivaldybė reikalavimus įkūnytų koreguodama planuojamų sąlygų sąvadą ir 17 sprendinių atsirastų koncepcijoje“. Taip, architekto teigimu, bus lengviau kalbėtis su Vilniumi – Susisiekimo ministerija ir kitomis institucijomis.

Architekto nuomone, pirmiausia reikia užsitikrinti vyriausybės raštišką pažadą, o tuomet tvirtinti dokumentus, nes šiuo metu pasakymai, jog dokumentas įsigalios, kai vyriausybė kažką padarys, yra juokingi ir neapibrėžti laike.

Derino abiejų pusių interesus

Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė pabrėžė, jog bendrąjį planą keisti reikia ne dėl to, jog dabartinis yra prastas ir, beje, tebegaliojantis.

„Bendrąjį planą nuspręsta keisti 2014 metais atlikus sprendinių stebėseną. Nuspręsta, kad planas savo darbą jau atliko ir jį reiktų pakeisti“, – sakė vedėja.

Susisiekimo ministerijai patvirtinus maksimalią uosto plėtrą, numatant augimą tiek pietinėje miesto dalyje, tiek statant išorinį uostą, miestas tokio sprendimo nėra patvirtinęs ir pritarė kuklesniam uosto vystymo planui be išorinio uosto. Tai sulaukė daugiausiai tarybos narių pasipiktinimo, esą dokumente jiems brukama tai, kam jie nėra pritarę.

BNS nuotr.

Vedėjos teigimu, miesto ir savivaldybės pozicijoms išsiskyrus, pradžioje darbai buvo sustoję, o vėliau tęsiami, dokumentuose detalizuojama miesto pozicija dėl plėtros ir uosto, atsižvelgiant į jų maksimalius planus. Pasak urbanistės, uostas gali rengti savo bendrąjį planą be tarybos leidimo, nes šis rengiamas pagal atskirą valstybei svarbių projektų įstatymą.

„Miesto bendrasis planas rengiamas ne dėl to, kad uostą suplanuotų. Situacija tokia, kad uostas rengia savo bendrąjį planą, mes turime atsižvelgti į tai, kas ten planuojama“, – sakė vedėja.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus įsitikinęs, jog uosto plėtra miestui suteiks impulsą vystytis toliau, sukurs naujų darbo vietų.

Išreiškė savo valią

Grupelė klaipėdiečių ketvirtadienio rytą atžygiavo prie miesto savivaldybės, išreikšdami savo pasipriešinimą dėl išorinio uosto, kuris, kaip numatoma, ateityje galėtų atsirasti Melnragėje. Jų palaikyti atvyko ir Seimo narys Naglis Puteikis.

„Miestiečių, bendruomenių atstovų, verslininkų, specialistų nuomonė, kad maksimali uosto plėtra, kokią planuoja uostas, sukels neigiamas, grėsmingas, ilgalaikes pasekmes jūros ir marių krantams, paplūdimiams, didėjančiai miesto taršai, socialinei aplinkai, miesto raidai, yra negirdima. Todėl renkamės pasakyti, kad tokia uosto plėtra nėra gėris nei miestui, nei Lietuvai“, – išvakarėse išplatintame pranešime rašė grupė klaipėdiečių.

Vitės kvartale, visai šalia uosto tvoros gyvenanti Alina Andronova tikina, jog jau dabar miestas krauna 40 mln. tonų, tad papildomas 100 mln. tonų krovinių taršą padidintų milžiniškai.

„Mums rūpi vaikų ir anūkų ateitis. Šis miesto bendrasis planas yra tikras nonsensas. Tvirtinant dabartinį planą atsiranda galimybė padaryti negrįžtamą žalą“, – sakė Marija Kalendė, prašiusi tarybos narių nebalsuoti ir toliau dirbti su senuoju bendruoju planu.