Lietuvoje

2018.11.29 16:30

Opozicijos verčiamas Šiaulių meras teiks atleisti administracijos direktoriaus pavaduotoją

BNS2018.11.29 16:30

Opozicijos iš posto verčiamas Šiaulių meras Artūras Visockas savo ruožtu siūlys tarybai atleisti administracijos direktoriaus pavaduotoją „darbietį“ Marijų Veličką.

Konfliktinė situacija kilo savivaldybės tarybai spalio 4 dieną patvirtinus taikos sutartį tarp savivaldybės ir Šiaulių arenos koncesininko „Pramogų salos“ ginče dėl nepagrįstai gauto koncesijos mokesčio.

Po šio balsavimo 15 tarybos narių praėjusią savaitę pasirašė teikimą inicijuoti nepasitikėjimą meru A. Visocku, vicemeru Domu Griškevičiumi ir administracijos direktoriumi Antanu Bartuliu.

Meras laikosi pozicijos, kad nepasitikėjimo juo procedūra inicijuojama praėjus terminui, savo ruožtu kitame tarybos posėdyje gruodžio 6 dieną jis teiks atleisti administracijos direktoriaus pavaduotoją.

M. Velička buvo pasirašęs raštą dėl baudos „Pramogų salai“ už nepateiktą ataskaitą, tačiau administracijos vadovas atšaukė jo parašą.

„Kadangi į visą šitą procesą įsijungė administracijos direktoriaus pavaduotojas, tikrai bus pavaduotojo nušalinimas mano iniciatyva. Gruodžio 6 dieną bus nepasitikėjimas administracijos direktoriaus pavaduotoju M. Velička, kuris esmingai neatliko savo pareigos ir dėl to miestas gali netekti nei daug, nei mažai, 220 tūkst. eurų“, – BNS sakė Šiaulių meras A. Visockas.

Miestas arbitražo teisme su „Pramogų sala“ ginčijosi dėl buhalterinės apskaitos niuansų ir su tuo susijusio savivaldybės mokamo 214 tūkst. eurų koncesijos mokesčio.

Ginčas baigtas taikos sutartimi, dėl kurios spalio 3 dieną balsavo taryba – dauguma narių buvo „už“, išskyrus tris balsavusius „prieš“ ir susilaikiusius.

Mero bei vadovybės atleidimo siekiantys tarybos nariai teigia, jog tarybos nariai balsavime dėl taikos sutarties buvo suklaidinti.

Nepasitikėjimo meru vienas iniciatorių liberalas Aurimas Lankas įsitikinęs, kad savivaldybė turėjo sulaukti arbitražo teismo sprendimo, o ne „pasitraukti pusiaukelėje“.

„Kodėl nebuvo galima palaukti Vilniaus arbitražo sprendimo ir visiems būtų aišku? Kodėl pusiaukelėje meras nusprendė su direktoriumi, kad geriausias variantas – taikos sutartis. Tai jei kreiptasi į teismą, duokime eigą, ir gausime teisinį išaiškinimą“, – BNS sakė A. Lankas. Jis buvo vienas iš balsavusių prieš taikos sutartį.

„Buvo kreiptasi į Vilniaus miesto arbitražą, sumokėta 13 tūkstančių eurų žyminis mokestis, ir bylos eigoje, net nepradėjus nagrinėti, nežinant, į kurią pusę krypsta byla, kokiu būdu jie gavo vertinimą, kad galim pralaimėt? Jei buvo nuspręsta pradėt, ir advokatų kontorai sumokėti pinigai, jie pasakė, perspektyvi byla, vidury kelio nusprendžiama, sumažinam (koncesijos mokestį – BNS) pusiau iki 107 tūkstančių eurų“, – kalbėjo A. Lankas.

Meras A. Visockas tvirtina, kad nepasitikėjimo procedūrą inicijuojantys tarybos nariai praleido terminą, nes teikimas pradėti procedūrą turi būti pradėtas per mėnesį nuo galimo pažeidimo dienos. Galimybių svarstyti nepasitikėjimo administracijos direktoriumi meras taip pat nemato, tad į kito posėdžio darbotvarkę ketina įtraukti tik klausimą dėl nepasitikėjimo vicemeru D. Griškevičiumi, nes teikimas, anot A. Visocko, atitinka teisinius reikalavimus.

A. Šarkūno/LRT nuotr.

„Pateikti dokumentai kertasi su įstatymais. Posėdis įvyko spalio 4 dieną, jei jie norėtų mane pasiekti (dėl nepasitikėjimo – BNS), jie tą turėtų daryti per 30 dienų vadinasi, iki lapkričio 4 dienos turėjo rašyti dokumentą mano atžvilgiu, tas terminas akivaizdžiai praleistas. Dėl direktoriaus lygiai tas pats, jie negali pradėti procedūros, aiškiai parašyta įstatyme, kad aš turiu teikti, aš turiu nepasitikėti, bet direktoriumi aš absoliučiai pasitikiu. Visas procesas prasideda nuo mero, arba aš nepasitikiu, arba gaunu kritinę informaciją, kuria remiantis aš matau, kad kažkas negerai, ir teikiu, šitoj vietoj dokumentai visiškai netvarkingi“, – teigė A. Visockas.

„Kadangi dokumentai mano pavaduotojo atžvilgiu yra tvarkingi, ir nėra susikirtimo su Vietos savivaldos įstatymu, tai vienu atveju procedūra tikrai bus. Kitais dviem atvejais yra komplikuota, (oponentai – BNS) arba užsiima viešaisiais ryšiais, arba visiškai neišmano įstatymo. Spalio 4 dieną buvo pritarta sprendimui, visi balsavo, o dabar patys prieštarauja savo priimtam sprendimui ir verčia administracijos direktorių, kad direktorius vykdo jų priimtą sprendimą. Akivaizdu, kad režisierius yra už tarybos“, – kalbėjo meras.

Nepasitikėjimą su kitais tarybos nariais vadovybe inicijuojantis A. Lankas tvirtina, kad 30 dienų terminas išlaikytas, nes atskaitos tašku jie laiko oficialų pranešimą dėl arbitražo bylos nutraukimo.

„30 dienų terminas nėra praleistas, mes terminą skaičiuojam nuo teismo nutarties paskelbimo dienos, kada mes kaip tarybos nariai galėjom oficialiai susipažinti“, – sakė A. Lankas.

Apkaltą Šiaulių merui mėginta rengti ir anksčiau, tuomet teikimą nagrinėjusi komisija nusprendė, kad tam nėra pagrindo.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Šiaulių savivaldybės taryboje dirba 31 tarybos narys.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Merui netekus įgaliojimų rengiami nauji rinkimai, nebent skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovą.