Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinis krizių valdymo centras ir kitos institucijos rengia visuotinį evakuacijos planą karo atveju. Visos savivaldybės ministerijai pateikė duomenis apie savo pajėgumus ir poreikius. Arčiau pasienio esančios savivaldybės skaičiavo, kokią dalį žmonių joms reikėtų išvežti, kokiu transportu ir maršrutais. Saugesnės savivaldybės – kiek galėtų priimti ir kur. Ministerijos teigimu, tokio plano gali ir niekada neprireikti, tačiau geriau jį turėti.
Pavasarį vykusi evakuacija geležinkeliu – tik pratybos, tačiau evakuotis gali išties tekti, tad kiekviena savivaldybė įvertino savo galimybes. Vienos sprendė galvosūkį dėl gyventojų priėmimo, kitos – kiek žmonių ir kaip reikėtų pervežti.
Vilniaus užduotis – išvežti. Paskaičiuota, kad žmonių, kuriems galbūt reikėtų pagalbos sostinėje – apie 120 tūkstančių.
„Esame pasiskaičiavę, kad galėtume vienu reisu su visais savo pajėgumais, turimais savivaldybėje, išvežti 49 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad per parą mes tą skaičių daugmaž ir galėtume evakuoti, jeigu tai būtų idealus scenarijus. Be kamščių, kliūčių ir taip toliau. Esam pasiskaičiavę savo pajėgumais – naudojant viešąjį transportą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Žygimantas Solovjovas.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, evakuacijos planas reikalingas stichinės, branduolinės nelaimės ar karo atveju.
„Mes turim būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Turbūt tie scenarijai yra tokie, kad esant tam tikriems veiksmams, jei tai būtų kinetinio pobūdžio įvairios rizikos, gali tekti kalbėti apie gyventojų perkėlimą į saugią Lietuvos teritoriją“, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Evakuojami būtų ne visi. Tik negalintys išvykti patys – turintys fizinę negalią, vieniši asmenys, tam tikrais atvejais – vaikai. Iki šiol panašius evakuacijos planus turėjo tik tos savivaldybės, kurioms grėsmę kelia Astravo atominė elektrinė.
„Mes jau esame tokią praktiką turėję, planą pasirengę keturioms seniūnijoms. Turim iš viso 11, tai lygiagrečiai pasiruošėm likusioms seniūnijoms“, – sako Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė.
„Manau, priimti didelį skaičių asmenų turbūt yra didžiausias iššūkis. Kitas labai svarbus dalykas – pati logistika, kokiomis transporto priemonėmis mes tą evakuaciją planuotume“, – teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Jei Vilnius daugiausia pasitelktų savo viešąjį transportą – autobusus, Švenčionys – geležinkelius.
„Turime geležinkelio trasą ir 19 surinkimo punktų esam numatę, transportuotume būtent autobusais iki geležinkelio. Ne problema geležinkeliams iki 8 tūkst. gyventojų vienu reisu geležinkeliais pervežti“, – sako J. Rudėnienė.
Saugesnės Lietuvos savivaldybės, kurioms tektų užduotis priimti gyventojus, taip pat skaičiavo – kiek galėtų priimti, kokios patalpos būtų tinkamos.
„Kada Panevėžio miesto savivaldybei reikėtų virš 34 tūkst., beveik 35 tūkst. priimti pagal tą masinio evakavimo sumanymą, tiesiog gal buvo iššūkis, kad tikrai viską sužiūrėtume“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės parengties pareigūnas Justas Laurinavičius .
Ministerija iš savivaldybių duomenis jau gavo, dabar juos vertina.
„Ar savivalda be centrinės valdžios pagalbos galėtų tą užduotį įvykdyti savarankiškai? Jeigu to resurso nėra, mes turim įsitraukti“, – kalba vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas.
„Didelės pagalbos reikėtų iš tokių institucijų kaip policija – eismui reguliuoti ir taip toliau. Ir tikrai matome didesnį poreikį nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į šiuos reikalus“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Ž. Solovjovas.
Ministerija remiasi kitų Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu – jos turi atskirus evakavimo planus taikos ir karo atvejais. Pagrindinius algoritmus ministerija visuomenei žada pristatyti greitu metu.
