Lietuvoje

2018.11.28 10:16

Ką išlošia proto negalios nebijančios įmonės

Daiva Repečkaitė2018.11.28 10:16

Pagalbinis prekybos centro darbuotojas Aleksejus gyvena panašiais rūpesčiais ir pomėgiais kaip ir jo bendraamžiai – mėgsta keliauti, ypač jūra, bendrauti. Kaip prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovei papasakojo jo kolegos, vaikiną kolektyvas labai myli: jis visada gerai nusiteikęs, linksmas ir geranoriškas. Tačiau daugelį Lietuvoje vis dar nustebintų žinia, kad Aleksejus apskritai dirba ir gyvena įprastą gyvenimą – vaikinui nustatyta proto negalia.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, proto negalia suprantama kaip reikšmingai mažesnis nei įprasta gebėjimas mokytis, apdoroti informaciją ir taikyti naujus įgūdžius. Iš to seka mažesnės galimybės dalyvauti bendruomenės gyvenime, būti savarankiškam. Jei vaikas, kuriam nustatoma proto negalia, lavinamas, jis gali prisivyti bendraamžius, o jei apleidžiamas, nesunki negalia gali virsti žymiu raidos sutrikimu.

Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, dažniausiai pasitaikantys sunkumai susiję su kalba, skaitymu ir rašymu, intuityviu tarpasmeninių santykių supratimu ir savarankiškumu (taip pat ir finansiniu). Užimtumo tarnybos teigimu, darbdavius dažnai atbaido tai, kad žmonės su negalia dažnai negali dirbti visą dieną, vykti į darbo vietą, pakelti reikalaujamų krūvių, taip pat išlieka stereotipas, kad darbuotojai su negalia neefektyviai dirbs ir dažnai sirgs.

Įdarbinti naudinga

„Dažniausiai darbdavį priimti dirbti skatina teikiamos subsidijos, finansinė parama. Darbdaviams nauda įdarbinant neįgaliuosius, nes jiems skiriama darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija; subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti bei pritaikyti, darbo priemonėms įsigyti“, – aiškina Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

„Proto negalios žmonės ilgiau ir sunkiau mokosi, todėl be papildomos pagalbos darbo vietoje jų įdarbinimas yra problematiškas“, – apibendrina organizacijos „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė.

Pasak J. Kuprytės, Lietuvoje trūksta pagalbos darbo vietose paslaugos, kokios yra išplėtotos užsienyje – kai žmogus su proto negalia ateina dirbti, valstybė apmoka asistentą, kuris padeda tam žmogui išmokti darbo funkcijų darbo vietoje. „Tokias paslaugas mūsų organizacijos specialistai teikia žmonėms su proto negalia, kurie dirba restorane „Pirmas blynas“. Prižiūrimi kuratoriaus neįgalieji yra mokomi atlikti darbines užduotis – aptarnauti klientus, priimti ir išpildyti užsakymus, plauti indus, skaičiuoti grąžą. Iš darbo asistento jie taip pat gauna ir emocinę paramą stresinėse situacijos. Gaila, kad pagalbos darbo vietoje paslaugos Lietuvoje nėra sistemingai teikiamos, o kol kas tėra pavienės iniciatyvos“, – sakė J. Kuprytė.

Restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjas Timas Van Wijkas, E. Genio/LRT nuotr.

Lyderiauja prekybos tinklas

Lietuvoje yra 163 tūkstančiai darbingų žmonių su negalia, iš kurių tik apie 50 tūkstančių dirba. Pernai daugiau kaip 6 tūkst. žmonių su įvairia negalia užsiregistravo Darbo biržoje, pusei pavyko susirasti darbą. Tačiau statistika renkama pagal darbingumo lygį, o ne negalios tipą, todėl sunku pasakyti, kaip sekėsi žmonėms su proto negalia lyginant su kitomis negalios rūšimis.

„Man patinka mano darbas. Patinka bendrauti su žmonėmis. Būtų turbūt liūdna sėdėti namie ir nieko neveikti. Ir su kolegomis gerai sutariu, jie labai draugiški. Kai kurie kolegos tapo mano draugais“, – sako Aleksejus.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, bendrovė „Rimi“ yra vienas iš aktyviausių darbdavių, priimančių žmones su negalia. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius, tarpininkaujant Darbo biržai, jų šiame tinkle įsidarbino 21, du trečdaliai sėkmingai išsilaikė darbo vietoje. „Šiuo metu „Rimi“ prekybos tinkle dirba apie 130 darbuotojų su negalia. Turime darbuotojų su negalia, dirbančių tiek parduotuvėse, tiek administracijoje“, – apibendrina prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.

Pasak jos, kai kurie darbuotojai turi labai sunkią negalią, pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių. „Mes, kaip darbdavys, stengiamės sudaryti visas sąlygas, kad negalią turintis darbuotojas galėtų jaustis visaverčiu mūsų kolektyvo nariu. Tad nesuklysiu pasakydama, kad žmonių su negalia įdarbinimas ir integracija jau tapo neatsiejama mūsų įmonės dalimi“, – teigia G. Buivydienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirba tik 29 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos straipsnyje nurodoma, kad įvairiuose miestuose teikiama profesinės reabilitacijos paslauga padėjo įsidarbinti dviem trečdaliams jos „absolventų“, bet dažnai, trūkstant laiko, reabilitacijos poreikis nustatytas pernelyg formaliai. Pertvarkius Darbo biržą į Užimtumo tarnybą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad paslauga bus teikiama sklandžiau, žmonėms su negalia nereikės gaišti laiko jų poreikių neatitinkančiose veiklose. Specialistų teigimu, efektyviausia asmenis su proto negalia mokyti darbo vietoje.

Dažniausiai jie įsidarbina pagalbiniais darbininkais, valytojais, pardavėjais, virėjais, apsaugos darbuotojais, automobilio vairuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, siuvėjais, aplinkos tvarkytojais.

„Rimi“ įsidarbinęs Aleksejus daugiausia padeda tvarkyti pirkiniams skirtus vežimėlius, surenka krepšelius, nešioja dėžes, padeda surinkti popierius. Prireikus pagelbėja pirkėjams ar kolegoms.

Nors kartais dirba lėčiau ir kartais pasireiškia bendravimo sunkumų, kolektyve jis puikiai pritapo ir parduotuvėje dirba jau vienuolika metų. Tačiau kol kas tiek teigiami pavyzdžiai, tiek valstybės parama sunkiai prakerta stereotipų ir abejonių ledus daugumoje Lietuvos įmonių.

Publikaciją portalui LRT.lt parengė iniciatyva „Įvairovės chartija“.