Lietuvoje

2018.11.26 15:42

Pokalbių paviešinimas: „MG Baltic“ užsimena apie Strasbūro teismą, R. Juknevičienė pripažįsta pavojų

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.11.26 15:42

Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius LRT.lt teigia neatmetantis galimybės, kad dėl pokalbių ir susirašinėjimų paviešinimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo metu įmonė gali kreiptis ir į Strasbūro teismą. NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė pripažįsta, kad yra pavojus, jog Lietuva šioje byloje galėtų pralaimėti.  

„MG Baltic“ dėl padarytos žalos reputacijai iš Valstybės saugumo departamento (VSD) ir jo vadovo Dariaus Jauniškio siekia prisiteisti 820 tūkst. Eur. Pasak „MG Baltic“ atstovų, žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.

Koncernas Vilniaus apylinkės teismui teikiamu nauju ieškiniu reikalauja atlyginti žalą „už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis“. Šis „MG Baltic“ ieškinys – koncerno reakcija į 2018 m. gegužės 8 d. buvo paviešintą VSD raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo parlamentinį tyrimą atliekančiam NSGK, VSD pateikė informaciją apie koncerną „MG Baltic“, koncerno vadovą Darių Mockų, buvusį prokurorą Ramutį Jancevičių, LNK direktorę Zitą Sarakienę, advokatus Romaną Raulynaitį, Ingą Žemkauskienę.

Šių ir kitų asmenų pokalbiai, susirašinėjimai buvo paviešinti po NSGK tyrimo. Daugiausiai šios informacijos buvo apie koncerną „MG Baltic“, dalis – apie Liberalų sąjūdžio įkūrimo aplinkybes, koncerno įtaką partijos atstovams.

„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus“, – pranešime cituojama koncernui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė.

Anot jos, šie veiksmai kenkia reputacijai ir „veikiant KGB metodais“ kėsinasi į privatų gyvenimą.

D. Jauniškis, BNS nuotr.

Neatmeta galimybės kreiptis į EŽTT

LRT.lt kalbintas koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius tvirtino, kad VSD pateikta informacija NSGK rodo, kad kai kurie koncerne ar jam pavaldžiose įmonėse dirbę asmenys buvo sekami daugiau nei 10 metų, bet surinkta informacija apie juos nebuvo panaudota baudžiamajame procese. Teisininkas pažymėjo, kad tokiais atvejais informacija turėtų būti sunaikinta.   

„13 metų buvo naudojamos sekimo priemonės. Tiek pagal įstatymus, tiek pagal tarptautinę teismų praktiką nelabai galima tokį ilgą laiką sekti žmones. Kitas dalykas yra tai, kad pagal įstatymus, surinkta informacija, jeigu ji nenaudojama baudžiamajame procese, turi būti sunaikinta, o ji buvo neteisėtai saugoma ir nesunaikinta. Informacija negalėjo būti išslaptinta ir pateikta tokia forma, kokia buvo pateikta – cituojant privačių asmenų pokalbius ne teisėsaugos institucijoms“, – komentavo L. Belevičius.

Teisininkas pastebi, kad ir pats VSD, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) esą yra nurodę, jog po NSGK tyrimo paviešinti asmenų pokalbiai nebuvo panaudoti baudžiamajame procese – šiuo atveju politinės korupcijos byloje.

„Pats VSD yra nurodęs, kad išviešinta informacija yra neaktuali. Tiek VSD, tiek ir STT patikrino, jog jokie baudžiamieji procesai nebuvo vykdomi ir iš tos informacijos nėra nustatyta jokių nusikaltimų požymių. Jeigu kriminalinės žvalgybos informacija nesuteikia pagrindo net pradėti ikiteisminį tyrimą, reiškia pačioms institucijoms aišku, kad nėra jokio nusikaltimo. Natūralu, kad tokia kriminalinės žvalgybos būtu surinkta informacija negali būti viešinama, skelbiama ar kažkokiu kitu būdu ja manipuliuojama“, – pabrėžė L. Belevičius.

Advokatas pažymėjo, kad, nors ieškinyje atsakovu nurodomas VSD ir jo direktorius D. Jauniškis, atsakomybė krenta ir ant parlamentinį tyrimą apie „MG Baltic“ įtaką atlikusio NSGK pečių.

„Ieškinyje nurodoma, kad komisija neatliko išsamaus, nešališko tyrimo, (NSGK tyrimo – LRT.lt) išvadoje cituojamas VSD raštas. Jie nesistengė net patikrinti informacijos. Manome, kad tokie veiksmai „išeina“ iš laikinosios tyrimo komisijos galių“, – teigė L. Belevičius.

Teisininkas neslėpė neatmetantis galimybės, kad koncernas „MG Baltic“ teisybės gali ieškoti ir kreipdamasis į EŽTT.

„Jeigu Lietuvos teismų sprendimai būtų nepalankūs, galima kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Tokia galimybė neatmetama“, – tvirtino advokatas.

L. Belevičius, BNS nuotr.

R. Juknevičienė įžvelgia pavojų

NSGK pirmininko pavaduotoja, konservatorė Rasa Junkevičienė LRT.lt aiškino, kad koncerno „MG Baltic“ atstovų ir politikų pokalbių paviešinimas nebuvo vienašališkas NSGK sprendimas.

Parlamentarės teigimu, pats VSD atliko turimos informacijos analizę ir nusprendė, kurią dalį informacijos galima paviešinti.

R. Juknevičienės manymu, koncerno „MG Baltic“ atstovų ieškinys dėl pokalbių paviešinimų yra suprantamas. Tačiau NSGK narė priminė, jog reikia suprasti ir visuomenės teisę žinoti.

„Visuomenė interesas reikalautų (informacijos paviešinimo – LRT.lt), ypač ten, kur (klausimai – LRT.lt) liečia valstybės politikus ir tikrai labai svarbius valstybei klausimus, susijusius su korupcija, susijusius su svarbiais strateginiais objektais, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas arba viešieji pirkimai. Visuomenė turėtų žinoti, kas iš tikrųjų vyksta ir kaip yra bandoma užvaldyti valstybę per tam tikrus asmenis.

Visiems tiems dalykams, kaip aš suprantu, duotas teismo leidimas. Juk VSD nepateikė mums kokių nors pokalbių, kuriuos patys susigalvojo. Yra operatyvinės bylos, visi pokalbių pasiklausymai vykdomi su teismo leidimu, tai čia neteisėtų dalykų aš nematau“, – svarstė R. Juknevičienė.

Vis dėlto NSGK pirmininko pavaduotoja pripažino, kad žvalgybos metu surinktos informacijos sunaikinimo tebėra aktualus iki šiol ir šia tema tebevyksta diskusijos. R. Juknevičienė neslėpė, kad, jei byla dėl pokalbių paviešinimo pasiektų tarptautinį arbitražą, Lietuvai kiltų pavojus ją pralaimėti.  

„Yra toks pavojus ir mes tą klausimą kėlėme. Man atrodo, kartais reikėtų santūriau politikams kalbėti. Aš čia nieko nekaltinu, bet kartais matosi, kad norisi sau, kaip kovotojui prieš korupciją, prisirašyti daug balų, bet vis tiek demokratinėje valstybėje yra taisyklės.

Kitas dalykas – ir tarnybos turėtų būti atsargesnės. Drįsčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mes gavome STT ir VSD medžiagą. Ir STT iš esmės neleido nieko viešinti, kas yra susiję su asmenų pokalbiais. Tarnybos elgiasi skirtingai. Dėl VSD sunku spręsti, bet jie man šioje situacijoje pasirodė drąsūs“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

LRT.lt pakomentuoti „MG Baltic“ inicijuoto ieškinio prašė ir VSD, tačiau departamento atstovė teigė, kad komentaro šiuo klausimu nepateiks.