Lietuvoje

2018.11.25 20:26

Minia netoli Seimo susirinko į mitingą dėl iš šeimų paimamų vaikų

BNS 2018.11.25 20:26

Sekmadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, didelė minia susirinko į mitingą pareikšti protestą dėl galiojančios vaikų teisių apsaugos tvarkos.

Nemaža susirinkusiųjų stovėjo ant Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų, žmonės rankose laiko raudonus balionus, valstybines vėliavas.

„Stop vaikų grobimui“, „Segančią šeimą reikia gydyti, o ne žudyti“, skelbiama mitingo organizatorių plakatuose.

Organizatoriai planavo, kad mitinge dalyvaus iki 1 tūkst. žmonių.

„Nereikia jų gelbėti, reikia jiems tik ištiesti pagalbos ranką“, – skambėjo raginimai iš scenos. Joje vėliau pasirodė aktorius Gediminas Storpirštis. Jis pasidalijo asmenine patirtimi, kai vaikystėje sunkiai susirgo ir jam ilgą laiką teko gyventi gydymo įstaigoje be tėvų.

„Mušti vaiką yra blogai, bet toks paėmimas iš šeimos yra psichopatiškas ir veidmainiškas“, – sakė aktorius.

Į renginį atėjo nemažai tėvų su vaikais, taip pat nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių. Mitinge dalyvavo ir kaunietė Eglė Kručinskienė, jos bylą dėl galimo smurto prieš vaiką neseniai prokuratūra perdavė teismui. Tarp susirinkusiųjų buvo ir daugiau tėvų, kurie apkaltinti smurtu prieš vaiką, jų istorijos nušviestos žiniasklaidoje, o bylos dėl galimo smurto perduotos teismui. Mitinge taip pat dalyvavo Garliavos įvykiuose išgarsėjusi kaunietė Audronė Skučienė.

Minioje vaikščiojo pagyvenęs vyras su trispalve ir garsiai dėstė, jog šalis nuskurdo, joje daug patyčių, skurdui didelę reikšmę turi sugriauti fabrikai ir žemės ūkis.

Į protesto akciją „STOP nepagrįstam vaikų paėmimui ir Banevernet principams Lietuvoje“ socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia piliečių grupė, pasivadinusi „Vieningi tėvai už stiprią ir saugią šeimą Lietuvoje“.

Prie šios grupės feisbuke yra prisijungę per 70 tūkst. žmonių.

„Vaikai turi augti su savo tėčiu su savo mama, o ne su tais žmonėmis, kurie gauna didžiulius pinigus už tai, kad čia tiesiog biznis, mano nuomone. Mes mylim savo vaikus ir norime, kad jie augtų mūsų tikrojoje šeimoje“, – žurnalistams sakė mitingo dalyvė Sabina Logutenkova.

Rezonansą visuomenėje sukėlė dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Mažamečiai grąžinti į šeimą įsikišus dviem Seimo nariams, surengus piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Šalia minios buvo susirinkusi ir grupelė vyrų ir moterų, kurie nepalaikė minios idėjų.

„Kiekvienas vaikas turi teisę užaugti nepatirdamas fizinių bausmių, aš esu prieš bet kokias fizines bausmes vaikams. Tos įstatymo pataisos, kurias nori pateikė, berods, 58 Seimo nariai, jos iš esmės leistų vėl naudoti fizinį smurtą prieš vaikus, jeigu nelieka mėlynių ar jis nestiprus. Aš manau, kad bet koks fizinis smurtas prieš vaikus žaloja. Todėl aš čia tiesiog atėjau čia pasisakyti. Vaiko teisės yra žmogaus teisės“, – BNS sakė žmogaus teises Prancūzijoje studijuojanti ir plakatą „Už vaikystę be smurto“ laikiusi Agnė Jurgaitytė.

Oponentų pusėje taip pat dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis sako, kad vaikų teisių apsaugos reforma atskleidė, jog socialinė politika yra gana silpna, jai tinkamas dėmesys nebuvo skiriamos.

„Aš norėčiau nuraminti šeimas. Aš nežinau, kaip tai padaryti. Nėra jokio norvegų sąmokslo Lietuvoje, tai tiesiog neegzistuoja. Ne man tai komentuoti, kas tai kursto. Norvegų fondai, jei ir dirba Lietuvoje, jie padeda tam tikras sistemas pakeisti, kaip ir Europos Sąjunga padėjo pakeisti nuo Rytų iki Vakarų“, – žurnalistams sakė T. Tomilinas.   

Jis sakė, kad dabar svarbu nepasiduoti manipuliacijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus dėl vaiko teisių apsaugos. Savo projektą parengė ir grupė parlamentarų.

L. Kukuraitis: negalima smurto prieš vaikus skirstyti į menkesnį ir stipresnį

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia nepritariantis grupės Seimo narių bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką.

„Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtume, kad tokie veiksmai būtų leidžiami prieš mūsų vaikus viešoje erdvėje – mokykloje, viešajame transporte ar kitur“, – sekmadienį išplatintame viešame laiške sako ministras.

L. Kukuraitis, BNS nuotr.

Jis kvietė neteisinti smurto prieš vaiką ir neskirstyti jo į menkesnį ar stipresnį.

„Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti. Neįsivaizduoju, kad galėtume diskutuoti, jog pliaukštelėjimas ar trinktelėjimas su liniuote mūsų vaikui mokykloje yra nieko baisaus, nes taip mokytojas neva auklėjo neklaužadą!“ – teigia ministras.

„Jeigu vieną kartą susitarėme, kad turime keisti savo smurto kultūrą, tai laikykimės šio susitarimo, nes iš to išloš ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi, kaip visuomenė“, – pabrėžė jis.

L. Kukuraičio teigimu, bėdų kelia ne smurto apibrėžimas ir ne smurto prieš vaiką draudimas. Anot jo, nerimą kelia valstybės taikomų priemonių proporcingumas, tai yra ar visuomet pagrįstai vaikai paimami iš šeimos.

„Bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą“, – pareiškė ministras.

Jis pripažino, kad įgyvendinant vaiko teisių apsaugos reformą klaidų neišvengta. Pasak ministro, jos bus taisomos.

Tuo pačiu L. Kukuraitis ragino nedemonizuoti vaikų teisių apsaugos tarnybų. Jis pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai dirba itin sudėtingomis, nesaugiomis sąlygomis.

„Mums visiems reikia gerai veikiančių tarnybų bei kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių jose. Jeigu tarnybas niekinsime, žeminsime, ar šmeišime, sunku bus pritraukti geriausius žmones. Kviečiu susitelkti, nes destrukcija ir aklas pyktis nepadės mūsų vaikams“, – sakė ministras.

Sekmadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyksta mitingas prieš vaikų paėmimą iš šeimų.

Penktadienį 58 parlamentarai iš skirtingų frakcijų įregistravo įstatymo pataisas, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomas tik vaikui sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą reikėtų įtraukti „prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą prieš jų valią“.