Vietoj sekmadieninių mišių, 28 ES valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyks į Briuselį, kur turėtų būti padėti parašai ant „Brexito“ sutarčių. Pasak Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovės ambasadorės Jovitos Neliupšienės, dramų šį kartą tikėtina bus išvengta, bet klausimų, kaip ES gyvens toliau – gausu.
– Sekmadienį ES vadovai Briuselyje rinksis į neeilinį ES viršūnių susitikimą, kur turėtų būti pasirašytas susitarimas dėl britų pasitraukimas iš ES. Ar laukia sunkios derybos? Kokie susikirtimo taškai, dėl ko šiuo metu vyksta aštriausios diskusijos?
– Viskas labai greitai keičiasi. Vis dėlto šiuo metu kalba eina apie du didelius dokumentus. Vienas jų – Išstojimo sutartis, kuri yra beveik 600 puslapių ir kurioje aprašytos pagrindinės sąlygos, procedūros, kaip britai pasitraukia iš ES: piliečių teisės išstojimo ir pereinamojo laikotarpiais, finansiniai klausimai, kaip bus sprendžiami ginčai dėl ES teisės, dar papildomi protokolai dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos, Kipro (tiksliau ten esančių Didžiosios Britanijos bazių) ir Gibraltaro. Visas toks didžiulės apimties dokumentas yra pateiktas ir jį svarstė britų vyriausybė bei jam pritarė. Tuo pagrindu šaukiama ES viršūnių taryba.
Didelių nesutarimų tarp valstybių ES narių dėl šio dokumento nėra. Galbūt, vieni norėjo ambicingiau, kiti – ne. Bet sutarimas pasiektas. Gal šiuo metu (interviu darytas antradienį – red. past.) dar „kabo“ klausimas dėl Gibraltaro. Bet manau, kad iki sekmadienio sutarimas ir šiuo klausimu bus pasiektas.
Antroji dalis, tai vadinamoji Santykių deklaracija – tai nėra sutartis, tai politinis dokumentas, kuriam vėlgi turi pritarti Didžiosios Britanijos vyriausybė bei 27 šalys narės. Tai yra dokumentas, nubrėžiantis, kaip gyvensime po „Brexito“.
Šiuo metu tekstas dar yra derinamas. Jau buvo aptarti „griaučiai“, t. y. temos, kurios turi būti įtrauktos: kaip mes bendradarbiausime ekonomikos, saugumo, užsienio politikos srityse, bus sprendžiami transporto, aviacijos, branduolinės energetikos klausimai, kaip bus su ES šalių piliečiais, kurie atvyks į Didžiąją Britaniją po jos išstojimo ir pereinamojo laikotarpio. Na ir žinoma, kaip bus sprendžiami ginčai.
Bet dar kartą pasikartosiu, kad ES, t. y. liekančios 27 šalys, yra kaip niekad vieningos. Galbūt, vėlgi ambicijos lygis šiek tiek skiriasi.
– Taigi galima prognozuoti, kad neeilinis ES viršūnių susitikimas nebus toks emocingas ir įtemptas, kaip dažnai nutikdavo, tarkim, kalbant apie ES biudžetą ar kitus klausimus?
– Ypač daug priklauso nuo britų, jei ir toliau viskas eis dabartine linkme, tuomet požiūriai su ES sutampa ir susitikime turėtų būti patvirtinti tie du dokumentai: sutartis, kuri garantuos tvarkingą britų pasitraukimą, ir dokumentas, kuris nubrėš gaires, kaip atrodys ateities ES ir Didžiosios Britanijos santykių perspektyvos.
J. Neliupšienė, BNS nuotr.
– Ar pasiruošta ir blogajam scenarijui – jei britai atmeta abu dokumentus. Kas tada?
– Derybininkų lygyje dabar sutarta dėl Išstojimo sutarties ir tikimės bus sutarta dėl politinės deklaracijos.
Žinoma, visada yra tikimybė, kad galime atsidurti „jokio susitarimo“ būklėje – sutarties nebuvimo scenarijuje. Tai reikštų, kad britai išstoja ir mes neturime labai aiškaus teisinio pagrindo, kaip toliau funkcionuoti. Bet tai nereiškia, kad Britų salos kažkur išplaukia – jos ir toliau bus šalia. Todėl ES viduje vyksta pasirengimas ir „jokio susitarimo“ scenarijui, nes egzistuoja tikimybė, kad britų parlamentas pasielgs vienaip ar kitaip.
– Kalbant apie lietuvius Didžiojoje Britanijoje, abiejuose „Brexito“ dokumentuose minimos piliečių teisės. Ko tikėtis mūsų tautiečiams Jungtinėje Karalystėje? Kaip pasikeis jų statusas po sutarties pasirašymo?
– Jeigu išstojimo sutartis įsigalios, tai piliečių teisės tokios, kokios jos yra dabar, bus garantuojamos. Tai bus taikoma tiems žmonėms, kurie atvyko iki „Brexito“ ir tiems, kurie atvyks per pereinamąjį laikotarpį. Jie neturi ir negali nukentėti.
Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodys mūsų santykiai su Didžiąja Britanija po pereinamojo laikotarpio, t. y. po 2020 m. pabaigos. Žmonių, kurie atvyks į Britaniją po šios datos, teisės ir socialinės garantijos – tai derybų klausimas.
– Tai ES ar atskirų ES valstybių derybų su Londonu klausimas?
– Lietuva norėtų, kad tai būtų ES ir Didžiosios Britanijos.
– Kita tema, kuri šiuo metu dažnai skamba iš Briuselio – tai didesnis bendradarbiavimas ES saugumo ir gynybos srityje. Apie Europos bendros gynybos stiprinimą neseniai gan aiškiai pareiškė Prancūzijos ir Vokietijos vadovai. Kaip šiuos planus veikia „Brexitas“ ir kiti iššūkiai, su kuriais susiduria ES (nacionalizmas, euroskepsis)? Ar išvis įmanoma bendros ES kariuomenės vizija?
– Na, vizija dar nereiškia, kad būtinai taip nutiks ar gali nutikti. Visų pirma, kiekviena ES šalis turi skirti pakankamą dėmesį gynybai, užtikrinti investicijas į savo gynybos pajėgumus. Pradedant nuo 2 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Kol kas tai kai kurioms šalims yra sunkiai pasiekiama.
Taip pat galime kurti naujas struktūras, galvoti ir kalbėti apie naujas iniciatyvas, bet jos turi papildyti tai, ką šiuo metu darome – t. y. sustiprinti NATO. Nes NATO – tai svarbiausias Europos gynybos architektūros elementas. Europos Sąjunga turi papildyti NATO. Tai gali būt kibernetika, tai gali būti stratcomas, tai gali būt bet kuri iniciatyva, kuri papildo NATO. Bet tai turi eiti koja kojon su NATO standartais.
Th. May ir J.-C. Junckeris, Reuters/Scanpix nuotr.
– Ar taip mano ir prancūzai su vokiečiais kalbėdami apie ES gynybos politiką?
– Labai sunku pasakyti, kaip suvokia prancūzai ar vokiečiai šias iniciatyvas. Galbūt, prancūzai yra ambicingesni šiuo klausimu. Tačiau ES ir yra tuo graži ir gera, kad visos iniciatyvos turi būti bendros, kuriamos kartu, pasiekus kompromisą, kuris nebūna tinkamas tik vienai vienintelei sąjungos valstybei.
Be to, ES jau daug pažengė gynybos srityje: tai ir karinis mobilus, ir gynybos fondas, kuris bus skirtas skatinti ne tik tyrimus karinėje ir gynybos srityje, bet pajėgumų vystymui ES. Taip pat PESCO (Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas) projektai, kurie vysto labai konkrečias sritis ir sutelkia tam tikras šalis. Tarkim, Lietuva yra tarp lyderių inicijuojant greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
Tai neprieštarauja ir nėra jokio tikslo, kad tai prieštarautų NATO.
Be to, „Brexito“ kontekste svarbus klausimas yra trečiųjų šalių dalyvavimas gynybos srityje. Lietuvai labai aktualu, kad transatlantiniai sąjungininkai, galėtų ir turėtų dalyvauti ES iniciatyvose saugumo ir gynybos politikoje.
– Prieš kelis metus visi kalbėjo, kad ES susidūrė didžiule krize: Graikijos finansinė padėtis, pabėgėlių krizė ir dar „Brexitas“. Žiūrint į ateitį ir turint omeny, kad silpsta Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įtaka ir ji, galbūt, greitai pasitrauks iš politinės arenos, taip pat kitąmet baigsis Dalios Grybauskaitės kadencija, o antieuropietiškos jėgos stiprėja, ar ES negresia nauja krizė – lyderystės krizė?
– Tampa tradicija kalbėti apie lyderystės krizę. Bet demokratija ir yra tam, kad būtų lyderių kaita. Manau, kad pasitraukus britams ir esant kitoms aplinkybėms, įvyks ne lyderystės krizė, o ES vidinės virtuvės esančių svertų persiskirstymas. Galime klausti, ar Vokietijos-Prancūzijos ašis išliks? Gal atsiras kitokių veikėjų? Prieš keturis metus nebuvo tokio monolitiško Vyšegrado, taip pat prieš metus niekas nekalbėjo, kas yra Hanzos lyga, į kurią įeina 3 Baltijos valstybės, 3 Šiaurės šalys ir dar olandai bei airiai.
Taigi vyksta draugų ir koalicijų paieška ir tai tikriausiai pakeis vidinę ES dinamiką. O lyderių pasikeitimas tiesiog sutampa su šiuo procesu.
Sipa/Scanpix nuotr.
– Ar dėl šių pasikeitimų ES virtuvėje Lietuva gali išlošti?
– Tiek, kiek investuosime, tiek ir gausime. Kiek investuos valstybės tarnautojai, diplomatai, lyderiai, ministrai, tiek ir turėsime.
– Gal Briuselyje jau vyksta kalbos apie naujus pačios ES institucijų vadovus?
– Spekuliacijos vyksta ne Briuselyje, jos vyksta žiniasklaidoje. Visi laukia Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatų, nes iki tol sunku kažką dėlioti.
– Ar labai baiminamasi, kad po rinkimų EP atsiras dar daugiau euroskepikų ar žmonių, kurių požiūris yra priešingas ES principams?
– Rinkimai EP atspindės esamą situacija. EP nėra renkamas kažkokioje izoliuotoje erdvėje, vien tik sutelkus dėmesį į ES problemas. Apklausos kiekvienoje šalyje rodo tendencijas – antieuropietiškos jėgos kai kur sustiprėjo. Kai kurios baimės kai kuriose šalyse yra pagrįstos ir EP gali būti įvairesnis, nei jis yra dabar.
