Lietuvoje

2018.11.22 13:10

Po pirmo svarstymo Seime 2019-ųjų biudžetas – vėl vyriausybės rankose

Ineta Nedveckė, LRT.lt, LRT RADIJAS, BNS2018.11.22 13:10

Parlamentarai pirmą kartą apsvarstė 2019 metų biudžeto projektą. Seimas ketvirtadienį išklausė komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo. Dabar biudžeto projektas grąžinamas taisyti vyriausybei, kuri spręs, į kuriuos siūlymus atsižvelgti.

O įvairių siūlymų – ne tik komitetų, bet ir atskirų parlamentarų, institucijų ir kt. – yra daugiau nei 100. Atsižvelgus į visus juos, pasak Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, prireiktų dar daugiau nei 600 mln. eurų. 

Valstybės kontrolė yra perspėjusi, kad erdvės didinti išlaidas ar mažinti pajamas nėra.

Nepritarė 2 komitetai

Dauguma komitetų biudžeto projektui pritarė. Nepritarė tik Audito ir Žmogaus teisių komitetai. Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad taip nuspręsta, nes nuo sausio įsigalioja su mokesčiais susiję įstatymų pakeitimai, kurie „reikšmingai mažina biudžeto pajamas, o jokių alternatyvų, kaip spręsti problemą, vyriausybė nepasiūlė“.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerij Simulik aiškino, kad toks jo vadovaujamo komiteto sprendimas priimtas, nes žmogaus teises ginančioms organizacijoms skiriamas per mažas finansavimas, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. 

I. Šimonytė, E. Genio/LRT nuotr.

Kiti komitetai, biudžeto projektui pritarę, taip pat turėjo pasiūlymų, kaip jį patobulinti. Pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo  ir gynybos komiteto pirmininkas minėjo, kad nors specialiosioms tarnyboms planuojama suteikti papildomų funkcijų, biudžete tai neatsispindi, o turėtų. Taip pat, pasak jo, toks finansavimas mažintų Valstybės saugumo departamento progresą. 

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, pranešęs, kad jo komitetas projektui pritarė, akcentavo, kad žemės ūkis yra vienintelė sritis, kuriai iš biudžeto skiriamų lėšų mažės.

Pasipylė kritika

Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kritikavo, kad biudžetas yra labai liberalus, kritikos projektui negalėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjęs Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, į biudžetą žiūrima pernelyg optimistiškai, todėl liberalai palaiko rezervų didinimą.

Jis minėjo, kad nepalaiko idėjos PVM maisto produktams mažinti iki 5 proc. Tai, pasak K. Glavecko, biudžetą sumažintų 500 mln. eurų.

G. Landsbergis, kalbėdamas apie planuojamą biudžetą, vardijo, kad negalima bus pažadėti didesnių atlyginimų: medikai, mokytojai, ugniagesiai. 

„Tai didžiausia fiskalinė intervencija į biudžetą Lietuvos istorijoje“, – komentavo jis, akcentuodamas, kad biudžetas šiuo metu yra išgramdytas iki dugno ir jo projektą pristatęs S. Jakeliūnas tai žino. 

Mykolas Majauskas kalbėjo, kad valdantieji tokiu budžetu 300 milijonų eurų mažina mokesčius, o tai reiškia drastiškai mažėjančias pajamas 48 savaivaldybėmis. Toks sprendimas, pasak jo, niekaip nedera su kairiąja politine kryptimi, kurios atstovais „valstiečiai“ save laiko. 

„Tai yra valdančioji dauguma, kuri yra labai dviveidiška“, – akcentavo jis.

A. Sysas, E. Genio/LRT nuotr.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas taip pat atkreipė dėmesį į mažėjančias biudžeto pajamas ir didėjančias išlaidas. 

„Negalima sumažinti mokesčių, padidinti išlaidų ir gauti teigiamo rezultato“, – kalbėjo jis. Pasak jo, visam viešajam sektoriui atlyginimams trūksta pinigų, o kitąmet trūks dar labiau.

„Valstiečių“  valdžia, pasak Andriaus Kubiliaus, eidama į rinkimus, sakė, kad pasirūpins savivaldybėmis, bet lėšų joms bus skiriama mažiau. 

Jis vardijo konkrečius Seimo narius, kurie išrinkti tose apygardose, kurių biudžetai mažės. 

„Norėčiau, kad visi jūsų apygardų žmonės žinotų, už ką balsuojate“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad gyvename ekonomikos augimo sąlygomis, todėl toks savivaldybių skriaudimas nėra pateisinamas. 

S. Skvernelis: tai šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas

Premjeras Saulius Skvernelis sako tokių nuogąstavimų girdintis jau ne pirmą kartą, tačiau dar niekada jie neišsipildė.

„Vyriausybės įgyvendinama politika yra nuosekli. 2018 metais sprendėme aštriausią ir Lietuvai skausmingiausią problemą – skurdą. Su 2018 metų biudžetu patvirtinome beveik 600 milijonų eurų paketą, orientuotą į skurdo mažinimą. Labiausiai pokytį pajautė mažiausias pajamas gaunantys žmonės.[...]

2019 metų biudžetu toliau nuosekliai sprendžiame šalyje per daugelį metų susikaupusias problemas, iš kurių didžiausios – demografijos iššūkiai. Nesivaikome trumpalaikių tikslų, nedarome trumparegiško išlaidavimo. Kitų metų biudžetas – tai šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas“, – komentavo S. Skvernelis.

S. Skvernelis, E. Genio/LRT nuotr.

Išsivystymą pakeis, pasak jo, 6 struktūrinės reformos – mokesčiai, pensijos, švietimas, sveikatos apsauga, inovacijos, šešėlio mažinimas. 

„Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba viešajame, ar privačiajame sektoriuje, auga parama šeimoms“, – vardijo jis.

Šių reformų įgyvendinimas, pasak premjero, vidutiniu laikotarpiu padidins šalies BVP beveik 2 procentais, bus sukurta daugiau nei 26 tūkst. darbo vietų. 

„Reformos yra įrankis vyriausybės strateginiams tikslams įgyvendinti, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas, investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonomikos augimą. Taip pat – mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ministras pirmininkas.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.

Kaip skelbia vyriausybė, palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 154 mln. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių ir valstybės biudžeto dotacijų 2019 metais sudarys 2937 mln. eurų.

Atmetė konservatorių siūlymą biudžeto svarstymą stabdyti

Prieš pradėdamas svarstyti biudžeto projektą, Seimas atmetė konservatorių siūlymą stabdyti biudžeto svarstymą ir mokesčių reformą. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skelbė, kad dėl mokesčių ir pensijų pertvarkos biudžetas praras pajamas ir dėl to viešojo sektoriaus atlyginimai bei teikiamos paslaugos tolsta nuo Europos standartų. 

Premjeras Saulius Skvernelis konservatorių kritiką laiko nepagrįsta ir sako, kad biudžetas suplanuotas taip, jog didės dirbančių žmonių, vaikus auginančių tėvų, pensininkų pajamos.

„Džiugu, kad biudžeto projektą Europos Komisija įvertino kaip atsakingą, atitinkantį visus fiskalinės drausmės kriterijus. Svarbiausia yra dirbantis žmogus, šeimos. Visi pakeitimai yra susiję su mūsų žmonių, dirbančių žmonių, pajamų didinimu ir gausinimu. Visas mokestinės reformos paketas liečia ir viešąjį sektorių. Tas papildomas darbo užmokestis nuo 20 iki 60 eurų mažinant mokestinę naštą liks ir viešajam sektoriui", – LRT RADIJUI kalbėjo S. Skvernelis. 

Seimas biudžetą patvirtinti turėtų gruodžio 6 dieną.

Biudžetas parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių. Seimui siūloma patvirtinti 10,587 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamas ir 11,681 mlrd. eurų išlaidas. Jo deficitas sieks 1,095 mlrd. eurų.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad toks biudžetas atitiktų fiskalinės drausmės taisykles.