Lietuvoje

2018.12.03 11:01

Prezidentės lėktuvo gedimo nesureikšmina: pasaulis visko matęs

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2018.12.03 11:01

Techninis lėktuvų parengimas turėtų atkreipti kariuomenės vadovybės ir krašto apsaugos ministro dėmesį, kalbėdamas apie savaitgalį sugedusį prezidentės lėktuvą LRT RADIJUI sako Seimo narys Arvydas Anušauskas. Anot jo, vis dėlto tokiose situacijose svarbiausias saugumas. Tos pačios nuomonės laikosi ir Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga: „Pasaulis yra matęs visko. Nėra taip, kad pasaulis tik ir žiūri, kaip skraido prezidentė.“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A. Anušauskas tvirtina situaciją pirmiausia vertinantis iš saugumo pusės. Pasak jo, labai gerai, kad gedimas buvo pastebėtas, tačiau parlamentaras atkreipia dėmesį – Lietuva turi daug transportinės aviacijos, kurią būtų galima panaudoti.

„Be abejonės, visada norisi, kad tos mūsų aviacinės galimybės būtų paruoštos ir tie galimi nesklandumai būtų surasti dar anksčiau. Bet įvyko kaip įvyko. Rastas gedimas, nebuvo įmanoma jo pašalinti per trumpą laiką, todėl viskas užsitęsė. Bet kokiu atveju tas mūsų aviacijos pasirengimas ir techninis lygis turėtų atkreipti kariuomenės vadovybės ir krašto apsaugos ministro dėmesį“, – tvirtina A. Anušauskas.

Paklaustas, ar ši situacija bus aptarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, A. Anušauskas to patvirtinti teigia negalintis: „Negalėčiau kalbėti už komitetą. Darbotvarkę formuoja pirmininkas. Manau, kad mes vis tiek gausime tą informaciją apie buvusį incidentą.“

Parlamentaras taip pat primena, kad jau anksčiau buvo svarstyta, ar Lietuva neturėtų įsigyti prezidentinio lėktuvo: „Tokių iniciatyvų buvo ir ne viena. Tačiau, kaip žinia, pigesnis variantas yra nuomotis, jeigu reikalas svarbus, negu turėti jį visą laiką ir išlaikyti neskraidantį. Tų vizitų yra gana daug, bet mes puikiai suprantame, kad tai kainuotų dideles pinigų sumas.“

Mykolo Romerio universiteto docentas S. Spurga susiklosčiusią situaciją taip pat vertina per saugumo prizmę. Jo aiškinimu, incidentas apmaudus, tačiau nereikia jo vertinti kaip itin svarbaus. Politologo teigimu, šiuo atveju svarbiausia nepamiršti saugumo.

„Kita vertus, reikia šaltu protu apgalvoti, kas atsitiko. [...] Matyt, pamokas reikėtų išmokyti. Galėtų būti numatyti tam tikri alternatyvūs keliai. Galbūt, kaip buvo užsiminta, reikėtų operatyviau patikrinti lėktuvą. Bet kokiu atveju nemanau, kad reikėtų labai sureikšminti šį įvykį“, – tikina S. Spurga.

Paklaustas, kokį Lietuvos įvaizdį tai formuoja, pašnekovas dar kartą tvirtina – to nereikia sureikšminti: „Pasaulis yra matęs visko. Nėra taip, kad pasaulis tik ir žiūri, kaip skraido prezidentė. Be abejo, čia visada yra dvi pusės. Iš vienos pusės, prezidentė turi išlaikyti orumą, turi gerai reprezentuoti mūsų šalį, bet iš kitos pusės, mes žinome, kad yra valstybių, kurios puikiai reprezentuojamos ir prezidentai skraido ne vienu lėktuvu, o keliais.“

Jis svarsto, kad saiką turinti valstybė, kuri per daug neišlaidauja, taip pat gali turėti gerą įvaizdį pasaulyje.

„Manau, kad techniniai gedimai visiems suprantami ir apmaudu, dar kartą pakartosiu, kad taip įvyko. Turbūt reikėtų ieškoti kitų kelių, tačiau tikrai nemanyčiau, kad reikėtų išpūsti, pernelyg sureikšminti šį įvykį“, – LRT RADIJUI sako S. Spurga.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas komentuodamas situaciją spaudos konferencijoje teigė, kad apie lėktuvo gedimą prezidentūra sužinojo tik atvykus į oro uosta ir laukiant įlaipinimo.

„Tada buvo žadama, kad lėktuvas bus sutvarkytas, teigiama, kad gedimas nėra labai didelis. Oro uoste pralaukėme beveik porą valandų. Ir nuo to laiko, kai sužinojome, kad „Spartan“ nebevyks, nebegalės skristi, buvo per trumpas laikas, kad su mašina suspėtume į du pagrindinius renginius, kurie buvo skirti būtent pasveikinti Latviją ir Latvijos žmones“, – sakė prezidentės patarėjas.

Anot N. Aleksiejūno, prezidentė būtų nespėjusi nuvykti į gėlių padėjimo ceremoniją ir karinį paradą. Tai būtų lėmęs ne tik atstumas, kurį reikėtų nuvažiuoti, bet ir tai, kad sienos kirtimo procedūra prezidentui yra sudėtingesnė nei eiliniams piliečiams.

„Yra ir ginklų derinimo procedūrų, ir protokolinių dalykų, turėtų atvažiuoti apsauga iš Rygos pusės pasitikti prie sienos“, – nurodė patarėjas.

Jo aiškinimu, buvo apsvarstyta daugybė variantų, kontaktuojama su Latvijos pareigūnais, tačiau galiausiai nutarta į minėjimą nevykti. Prezidentė oro uoste nufilmavo sveikinimą Latvijai ir jos žmonėms. Apie situaciją buvo informuoti ir atsakingi pareigūnai, Latvijos prezidento patarėjai.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.