captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko Lietuvoje ieško Nigerijos, Baltarusijos, Indijos, Kamerūno, Rusijos studentai

Studijomis arba darbu Lietuvoje labiausiai domisi žmonės iš Nigerijos, Baltarusijos, Indijos ir Kamerūno, rodo besikreipiančiųjų į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC) srautai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Studijomis arba darbu Lietuvoje labiausiai domisi žmonės iš Nigerijos, Baltarusijos, Indijos ir Kamerūno, rodo besikreipiančiųjų į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC) srautai – užsieniečiai prašo pripažinti jų šalyse įgytą vidurinį išsilavinimą. Daugiausia užsieniečius Lietuvoje vilioja medicinos, odontologijos, architektūros, inžinerijos studijos.

Jei užsienyje vidurinę mokyklą baigęs jaunuolis ketina tęsti studijas Lietuvoje ir nori pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, turi kreiptis į SKVC. Šis centras pripažįsta užsienyje įgytą vidurinį išsilavinimą, perveda pažymius į lietuvišką sistemą.

Šįmet dėl užsienyje įgyto vidurinio išsilavinimo pripažinimo į SKVC jau kreipėsi 589 įvairios kilmės asmenys. 101 jų – Lietuvos pilietis. 60 lietuvių taip pat prašė nustatyti dalykų, kurių mokėsi atitikmenis Lietuvoje bei pervesti užsienyje įgytus pažymius į Lietuvoje naudojamą vertinimo sistemą. SKVC specialistai spėja, kad greičiausiai šie dokumentai jiems buvo reikalingi pateikiant prašymus studijuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programose.

Daugiausiai grįžusių lietuvių iš JAV (15) ir Jungtinės Karalystės (14), Airijos (9), Rusijos (8), Baltarusijos (7).

Daugiausia užsieniečių prašymų sulaukta iš Nigerijos (87), Baltarusijos (73), Indijos (44), Kamerūno (41), Rusijos (40), Pakistano (25). Į SKVC kreipėsi jaunuolių ir iš gana egzotiškų kraštų – Nepalo (19), Bangladešo (16), Kongo (13), Ganos (8).

Ką šie asmenys ketina veikti Lietuvoje, SKVC specialistai nežino – centras tik išduoda pažymas ir užsieniečių tikslais nesidomi. SKVC atstovų teigimu, vis dėlto pagrindinis jų tikslas yra studijos Lietuvoje.

Kas mokytis, o kas dirbti

„Skaičiai gana dideli, tačiau ne visi jie susiję su stojimu. Vieni ateina savo išsilavinimo dokumentų pripažinti studijų tikslu, kiti – darbo Lietuvoje tikslu“, – aiškina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

P. Žiliuko teigimu, LAMABO sistemoje cirkuliuoja apie 150 stojančiųjų iš užsienio. Dauguma jų – lietuvių kilmės. Dalis užsieniečių stoja ne per bendrąjį priėmimą, o tiesiogiai į konkretų universitetą, mat į mokamas vietas priimama atskirai.

Iš lietuvių kilmės asmenų daugiausia į Lietuvos aukštąsias stoja emigrantų vaikai, Lietuvių centrų užsienyje absolventai – iš Punsko Lenkijoje, Hiutenfeldo Vokietijoje.

Europos Sąjungos piliečiai stojime dalyvauja tokiomis pat sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Tuo metu daugelis aukštųjų mokyklų iš trečiųjų šalių piliečių ima didesnes įmokas už studijas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams reikia tvarkytis leidimo gyventi Lietuvoje dokumentus.

Lietuvoje tampa medikais, architektais, inžinieriais

DELFI jau ne kartą rašė, kad studentai iš užsienio turėtų tapti išgyvenimo garantu Lietuvos aukštosioms mokykloms – užsieniečiais tikimasi užlopyti demografines skyles. Jie ypač laukiami, nes už studijas moka visą kainą.

Pagal pritraukiamų užsienio studentų skaičių jau ne vienerius metus pirmauja Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas (LSMU), viliojantis palyginti gana pigiomis ir visame pasaulyje vertinamomis medicinos ir odontologijos studijomis.

Šįmet į medicinos ir odontologijos studijas planuoja priimti apie 150 užsieniečių. „Mes negalime priimti visų norinčių, nes neturime tiek vietų. Užtai išsirenkame gabiausius“, – sako LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro Užsieniečių studijų skyriaus prodekanė profesorė Neringa Paužienė.

Iš Europos šalių LSMU vyrauja studentai iš Ispanijos, Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Airijos. Iš Azijos šalių daugiausia studentų iš Izraelio ir Libano, keletas studentų gali atvykti iš Šri Lankos, Indijos, Pakistano, Pietų Korėjos.

„Iš Nigerijos daug studentų nori, bet mums atrodo, kad jie nepilnai tenkina reikalavimus. Turime gerų studentų iš Nigerijos, tačiau tai pavieniai atvejai – juos reikia labai atidžiai atrinkti“, – teigė N. Paužienė.

Pagal užsieniečių skaičius pirmauja ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Kol kas čia vis dar vyksta stojančiųjų priėmimas, bet prognozuojama, kad VGTU naujais mokslo metais pasipildys maždaug 150 bakalauro bei magistro studentų iš užsienio.

„Populiariausios specialybės – architektūra, mechanikos inžinerija, verslo vadyba. Šiemet užsieniečiai dažniau renkasi ir statybos inžinerijos bei inžinerinės informatikos studijas. Daugiausiai studentų sulaukiama iš Azerbaidžano, Turkijos, Gruzijos, Baltarusijos“, – teigė VGTU Viešosios komunikacijos direkcijos direktorė Dovilė Aleksandravičienė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...