Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui durys į eurokomisaro postą užtrenktos, o politiniuose užkulisiuose skamba kalbos, ar didelių tarptautinės politinės karjeros ambicijų neįgyvendinęs G. Landsbergis pasitenkins tik darbu Seime. Opozicijoje esantys parlamentarai teigia, kad ministras per šią kadenciją susikūrė daug priešų vidaus politikoje, tad likęs Seime susidurs su nemažai iššūkių. Savo ruožtu politologai aiškina – kelias į tarptautines institucijas užsienio reikalų ministrui vis dar gali būti atviras.
Apie savo ateities planus nedaugžodžiauja ir pats G. Landsbergis, bet leidžia suprasti, jog bent kol kas jo prioritetas – Seimo rinkimai.
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė LRT.lt perdavė G. Landsbergio trumpą komentarą: „Man būtų patikęs šis darbas, bet savo valstybę aš myliu labiau.“ Šis ministro atsakymas beveik pažodžiui atkartojo JAV prezidento Joe Bideno frazę, pasakytą Demokratų nacionaliniame suvažiavime prieš kelias dienas. „Myliu šį darbą, bet šalį myliu labiau“, – tuomet sakė JAV prezidentas.
Atstovė taip pat patikslino, kad ministras jau yra minėjęs anksčiau, jog Seimo rinkimuose jis dalyvaus vienmandatėje Centro–Žaliakalnio apylinkėje Kaune.
Tartu universiteto ekspertas: reikia dar politiškai subręsti, o Seimas tam – puiki galimybė
Tartu universiteto Johano Skytte instituto daktaras Stefano Braghiroli teigė, kad G. Landsbergis būtų buvęs tinkamas kandidatas į eurokomisaro poziciją. Jis pabrėžė, kad G. Landsbergis buvo antras po Estijos premjerės Kajos Kallas, o šiuos du Baltijos politikus girdėjo Europos sostinės: Londonas, Berlynas, Paryžius ar Roma.
Visgi, S. Braghiroli teigimu, G. Landsbergio didžiulis dėmesys užsienio politikai, kuri stipriai susijusi su gynybos bei saugumo politika, ir buvo tas faktorius, kas galėjo pakišti koją. Eurokomisaro pozicijai reikia plataus spektro žinių ir įgūdžių.
„Tuo aspektu turiu sutikti, jeigu ieškai kažko, kas padengtų platų spektrą politinių klausimų, nors nesakau, kad jis to negali. Bet jis įrodė, kad jis turi gerą tarptautinių klausimų, užsienio klausimų supratimą ir gali įnešti kažkiek baltiškos perspektyvos į didesnį Europos kontekstą“, – sakė jis.
Taigi, grįžimas į Seimą yra tam tikras nusižeminimas, kalbėjo pašnekovas, tačiau G. Landsbergis dar yra jaunas politikas ir turi laiko įrodyti, kad yra vertas. S. Braghirolis nemano, kad durys į tarptautinę politiką visiškai uždarytos ir jų raktas išmestas lauk.
„Pavyzdžiui, jeigu taps Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku, tai vis tiek suteikia didelę galimybę keliauti, sutikti kitus kolegas, turėti kontaktus ir plėsti savo pažįstamųjų tinklą. Aš neabejoju, kad tai žemesnė pozicija, jei tavo ambicija buvo tapti eurokomisaru, bet manau jis tikrai gali tuo pasinaudoti“, – komentavo S. Braghiroli.
Pasak S. Braghiroli, to, kad G. Landsbergis yra užsienio reikalų ministras jau ketvirtus metus, neužtenka norint užimti itin aukštas pareigas NATO ar ES. Ekspertas pakartojo, jog G. Landsbergiui dar reikėtų politiškai subręsti, nors kvalifikacijų ministras ir turi.
Konservatorius Razma: ne mes turime spėlioti, kas bus jam prasminga
Konservatorius Jurgis Razma LRT.lt teigė, kad G. Landsbergis, turintis didelę patirtį užsienio politikoje, po rinkimų spalį parlamente galėtų užimti Užsienio reikalų komiteto pirmininko ar nario postą.
„Gali daug nuveikti, – sakė jis. – Bet dar anksti, mus iš karto nurašo į opoziciją. Pažiūrėsime, rinkimai parodys, gali būti, kad dalyvausime formuojant Vyriausybę ir vėl bus galimybė užimti svarbias pozicijas Vyriausybėje. Yra daug nežinomųjų, todėl spėlioti, kam iš ryškesnių politikų ateityje ką reikės veikti politikoje, yra gerokai per anksti.“
Anot J. Razmos, partijos pirmininko pozicijos G. Landsbergis nebeužims, nes jo iniciatyva ir buvo, kad pirmininkas gali dirbti tik 2 kadencijas.
„Bet čia jau nepriklauso nuo komisaro reikalų. Buvo aišku, kad partijos pirmininkas neišvengiamai turės būti kitas asmuo. Tai nėra netikėta. Nemanau, kad kas nors keičiasi“, J. Razma.
„Nemanau, kad G. Landsbergis savo politinę perspektyvą iš karto projektavo per Europos komisaro pareigų gavimą. (...) Manau, jis pats pasirinks. Ne mes turėtume spėlioti, kas bus jam prasminga ateities politikoje“, – teigė J. Razma.
Koalicijos partneris Gentvilas: du kartus premjeru pabuvęs Kubilius kaip niekur nieko sėdėjo Seime
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pirmiausia kelia klausimą, kokia ta G. Landsbergio ypatinga patirtis, kad ją reikėtų aptarinėti ir svarstyti, ar šio politiko politinės ambicijos bus patenkintos, jei teks dirbti tik opozicijoje.
Patyręs parlamento vilkas vardijo kelis pavyzdžius, kai aukštų postų netekę politikai „lyg niekur nieko dirbo Seime“: dirba buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, dirbo du kartus buvęs premjeras ir konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius, dirba ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis – pavyzdžiai, kuriuos LRT.lt pateikė E. Gentvilas.
„Sutikime, kad du kartus pabūti premjeru yra gerokai daugiau negu vieną kadenciją pabūti užsienio reikalų ministru. Ir kaip niekur nieko, [Andrius Kubilius] sėdėjo Seime“, – sakė politikas.
Ironizuodamas E. Gentvilas iškėlė klausimą, kodėl viešoji erdvė dabar sukilo kalbėti apie tai, ką darys G. Landsbergis.
„Suprantu, kodėl. Maždaug, Landsbergio karjeros kreivė kilo į viršų iki pat eurokomisaro ir štai staiga nulūžo. Ir ką jis dabar darys. Jeigu žmogus turėjo neadekvačių lūkesčių ir įsivaizdavo, kad dabar jam arba į eurokomisarus, arba niekur, tai taip, čia jo apsisprendimas“, – sakė E. Gentvilas.
Seimo narys siūlė nekurti dramų, nesureikšminti ir nespėlioti.
„Jeigu tai yra asmens drama „arba eurokomisaras, arba nieko“, tai jis pats sau atsakys į šitą klausimą. Ne man spręsti už jį ir svarstyti, kas čia dabar bus, Jėzus Marija, netapo eurokomisaru, ką jam dabar daryti? Negi jam teks būti eiliniu Seimo nariu? Norės – bus, nenorės – nebus“, – tvirtino E. Gentvilas.
„Kai jaunam žmogui viskas labai gerai sekasi vien dėl pavardės, tai irgi savotiškai žmogų gadina.“
V. Dumbliauskas
Širinskienė: Landsbergiui likti eiliniu Seimo nariu bus sudėtinga
Mišriai Seimo grupei priklausančios Agnės Širinskienės vertinimu, G. Landsbergis nacionalinėje politikoje visiškai sukompromitavo savo įvaizdį. Politikė pridūrė – tai rodo ir reitingai, kuriuose ministras figūruoja kone paskutinis.
„Visi suprantame, kad tokiu atveju tampi toksišku asmeniu savo paties partijoje. Ir visa ta desperacija su bandymu iškišti G. Landsbergį į Europos Komisiją (EK) buvo labai gražus partijos bandymas atsikratyti G. Landsbergiu prieš pat Seimo rinkimus, kad jis nefigūruotų sąraše ir negadintų ir taip jau konservatorių nekokių rinkiminių galimybių“, – savo įžvalgomis su LRT.lt dalinosi A. Širinskienė.
Bet šis planas nepavyko, sakė ji, o ir partijos pirmininko pozicijos jis užimti nebegalės. Anot jos, natūralu, kad partija tada ieškos galimybių, kur „išsiųsti“ G. Landsbergį, nes tikėtina, kad rudenį konservatoriai atsidurs opozicijoje.
„Likti eiliniu nariu, be galo nepopuliariu politiku ir trinti suolą kažkur Seime opozicijoje, žinant, kiek jis sugebėjo per savo valdymo laikotarpį susikurti priešų, – tas dažniausiai lemia, kad paskui yra sunku ir Seime, būnant opozicijoje, užimti kažkokias pozicijas. Jų balsais nenori paremti nei valdantieji, nei kiti oponentai“, – sakė A. Širinskienė.
Ar G. Landsbergis galėtų trauktis iš politikos į privatų sektorių? A. Širinskienė teigė, kad tai jau būtų jo paties pasirinkimas.
„Vila Graikijoje labai įdomiu atsitraukimo pavyzdžiu tapo. <...> Tai, matyt, ta sodybėlė Graikijoje ir yra tas atsitraukimas į privatų gyvenimą. Bet čia jau yra jo paties sprendimas. Ir išties, žengus tą žingsnį, visi suprantame, kad jis taptų neįdomus, o žmogus vis tiek dar turi pakankamai ambicijos ir noro tą dėmesį į save sutelkti, – su sarkazmo gaidele apie paskutinį G. Landsbergio politinį skandalą sakė A. Širinskienė.
Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad G. Landsbergis pastaruoju metu vengia atsakomybės ir viešumo.
„Stengiasi pasislėpti kažkur ne Lietuvoje nuo visų problemų, krizių ir rūpesčių. Matyt, kažką suplanavęs savo ateičiai. Galbūt bus eilinis Seimo narys“, – sakė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad su pačiais konservatoriais, kaip politine jėga, kalbėtis dar įmanoma ieškant sprendimų, tačiau „partijos pirmininkas pasižymi kitokiomis savybėmis“.
Politologas Dumbliauskas: „Tegul kovoja už vietą po saule“
MRU lektorius, politologas Vytautas Dumbliauskas akcentavo, jog G. Landsbergiui iš principo viskas iki šiol buvo tarsi „patiekta ant lėkštutės“. Kalbėdamas apie ministro ateities perspektyvas, politologas teigė, jog G. Landsbergis „atsidurs, kur jam ir priklauso“.
„Iki tol jam viskas buvo raudonu kilimu nutiesta. Jis labai anksti atsidūrė biurokratiniame aparate (pataisyta 2024-08-27, 14:00)* kaip tarnautojas. Bet čia laimėjo konkursą, sakykime. Bet paskui, mano galva, už jokius nuopelnus tapo Europos Parlamento (EP) nariu. Paskui vėl už jokius nuopelnus tapo partijos pirmininku (...). Suprantate, jis viską gavo ant lėkštutės vien dėl pavardės“, – sakė V. Dumbliauskas.
Bandymas žūtbūt G. Landsbergį deleguoti į eurokomisaro postą yra TS-LKD begalinės simpatijos jam išraiška, sakė politologas.
„Jis dabar taps eiliniu Seimo nariu ir tegul kovoja už vietą po saule. Tegul pats kovoja“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak V. Dumbliausko, G. Landsbergis neturi daugiau variantų kur eiti. Anot jo, nerealistiška, kad jis bandys užimti kokio nors valdininko poziciją Europos Komisijoje.
„Man atrodo, jam dabar per žema. Būtų ambicijų dalykas“, – sakė jis.
Kadangi G. Landsbergis partijos pirmininku negali būti, galbūt bus pavaduotoju. Bet, pasak V. Dumbliausko, jis ne to siekė.
„Čia buvo likimo smūgis. Bet gal ir gerai. Gal jam bus į naudą. Kai jaunam žmogui viskas labai gerai sekasi vien dėl pavardės, tai irgi savotiškai gadina žmogų“, – mano V. Dumbliauskas.
„Taip politinis gyvenimas ir veikia, kad kai kur tu pakyli, po to tenka ir nusileisti, jeigu jau taip žiūrėtume į formalias pareigas. Taip politinė karjera ir banguoja.“
A. Lašas
KTU docentas Lašas: galimybių praverti tarptautinių institucijų duris dar yra
KTU docentas dr. Ainius Lašas komentavo, kad G. Landsbergis turi variantą tapti Seimo nariu. Jei G. Landsbergis išlaikytų partijos lyderio pozicijas, neabejotinai patektų į parlamentą.
„Daugiau nelabai ir yra ką daryti. Nebent jis nori patekti į kažkokius europinius postus, kitas pozicijas. Čia jau niekas jam netrukdo. Bet akivaizdu, kad greičiausiai konservatoriai Vyriausybės neformuos, bus opozicijoje, tai taip, teks pasitenkinti Seimo mandatu“, – sakė A. Lašas.
Jis teigė, kad G. Landsbergis vis tiek dar gali bandyti aplikuoti į tarptautines institucijas, pvz., į NATO būstinę Briuselyje, diplomatinę tarnybą, diplomatinius ES atstovybių postus, kurie veikia ir už ES ribų.
„Žodžiu, tų galimybių yra. Jei G. Landsbergis turi interesą, jis visada gali aplikuoti ir bandyti tas pozicijas gauti. Niekas jam netrukdo, o ką jis pats darys, jis pats tik ir žino“, – sakė politologas.
A. Lašas nesutiko su nuomone, kad politinių priešų turėjimas sunkina darbą Seime. Tačiau jei G. Landsbergis turi aukštesnių lūkesčių, tada buvimas Seimo nariu gali tapti asmeniniu ambicijų iššūkiu.
„Taip politinis gyvenimas ir veikia, kad kai kur tu pakyli, po to tenka ir nusileisti, jeigu jau taip žiūrėtume į formalias pareigas. Taip politinė karjera ir banguoja. Šiuo atveju, manau, G. Landsbergis nėra politikos naujokas ir supranta, kad tas bangavimas yra natūralaus proceso dalis“, – teigė A. Lašas.
Ar konservatorių partija bandytų nustumti G. Landsbergį kiek labiau į šešėlį prieš artėjančius rinkimus, – abejotina, sakė A. Lašas, nes šis politikas geba mobilizuoti konservatoriams lojalius rinkėjus. Vis dėlto, anot politologo, šešėlį gali mesti naujausia istorija dėl vilos Graikijoje ir taip, kaip buvo vykdoma kampanija dėl G. Landsbergio pavardės eurokomisaro dramoje.
Anot jo, nors tai ir nėra kritinės klaidos, galbūt partijoje visgi yra žmonių, kurie mano, kad reikėtų G. Landsbergį truputėlį patraukti į šešėlį, o partijai iš naujo susidėlioti lyderystės įvaizdį.
„Bet ar tai jau dabar indikuotų kažkokį rimtesnį žingsnį, sakyčiau, kad ne. Galbūt po rinkimų kažkas ir keisis, priklausomai nuo rezultatų, bet dabar prieš pat rinkimus daryti tokius drastiškus sprendimus tiesiog patraukiant G. Landsbergį iš partijos lyderio pozicijų turbūt yra labai didelė rizika. Nemanyčiau, kad dabar tikėtina, jog bus tokia rokiruotė padaryta, bet ilgainiui iki dar kitų rinkimų galbūt kažkas ir keisis“, – teigė KTU docentas.
* Šis tekstas buvo redaguotas. Jame pataisyta faktinė klaida
