Lietuvoje

2018.11.16 08:12

Įstatymas su paslėpta mina: G. Kirkilo partija gali negauti pinigų, kuriais jau džiaugiasi

Liepa Želnienė, 15min.lt 2018.11.16 08:12

Ketvirtadienį Seimas priėmė Politinių partijų įstatymo pataisas, pagal kurias numatyta galimybė valstybės finansavimą gauti Seimo narių suburtai naujai partijai. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas suskubo pasidžiaugti, kad kitais metais jo vadovaujama partija gaus valstybės dotaciją. Tačiau gali būti, kad G. Kirkilo džiaugsmas smarkiai per ankstyvas. Mat, įstatymas priimtas su prezidentės pasiūlytais saugikliais.

Kaip Seimo salėje sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, rinkimuose nedalyvavusioms Seimo narių įkurtoms partijoms dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgautų galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą.

„Taip pat siūloma nutraukti dotacijos mokėjimą partijai, jei ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija, kuri gauna dotaciją, paskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus“, – teigė M. Lingė.

Netikėta kliūtis

Ir trečias, „socdarbiečiams“ aktualiausias saugiklis: įstatyme numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai.

Pastarasis teisės aktas skamba taip: jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė Politinių partijų įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Dėl šios priežasties nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą.

Sutapimas, kad būtent šią savaitę VRK pripažino Lietuvos socialdemokratų partiją, su kuria ir buvo į Seimą išrinkti „socdarbiečiai“, šiurkščiai pažeidusią Seimo rinkimų kampanijos finansavimo tvarką. Komisija nusprendė partijai neskirti pusmečio dotacijos, kurios dydis – per pusę milijono eurų.

Ar tai reiškia, kad dotacijos negaus ne tik socialdemokratų partija, bet naują partiją subūrę jos atskalūnai su G. Kirkilu ir Juozu Bernatoniu priešakyje?

G. Kirkilas dėkoja prezidentei

Regis, G. Kirkilui tokių klausimų nekyla. Ketvirtadienį Seimui nubalsavus už įstatymo priėmimą jis iškart išplatino pranešimą spaudai su padėka prezidentei.

„Šio įstatymo projekto priėmimas įteisino Lietuvos socialdemokratų darbo partiją kaip lygiateisius kitų metų rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Finansavimas suteiks mums galimybes pasirengti rinkimams, juose dalyvauti ir atstovauti kairiųjų pažiūrų rinkėjams. Esame dėkingi Lietuvos Respublikos Prezidentei už supratimą ir padėties suvokimą, siekiant teisingumo bei skaidrumo, bei pasiūlytas projekto pataisas, kurioms šiandien pritarė valdančioji dauguma Seime. Visuomenė dabar bus užtikrinta, kad įstatyme nėra teisinio reguliavimo spragų, viskas skaidru ir aišku“, – pranešime cituojamas LSDDP pirmininkas G. Kirkilas.

E. Genio/LRT nuotr.

Tačiau iškart po balsavimo Seimo koridoriuose pasigirdo kalbų, kad jo džiaugsmas gerokai per ankstyvas. Štai buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, dabar nepriklausantis nė viena partijai, tikino, kad abejonių dėl to kyla.

„Aš manau, kad principas toks turėtų būti, kad irgi tikriausiai negaus. Čia negaliu šimtu procentų garantuot, bet juk buvo nustatytas pažeidimas socialdemokratų partijoje tada, kai ji dar buvo vieninga. Bet čia bus klausimas teisininkams. Aš manau, kad negaus, bet bijau suklysti. Teisininkai turės atsakyti“, – 15min teigė A. Butkevičius.

Savo ruožtu G. Kirkilas ramus. Jis sako tikintis, kad G. Palucko vadovaujami socialdemokratai apsigins teisme ir įrodys, kad pažeidimų padarę nėra. O jei taip ir neatsitiks, pasak G. Kirkilo, „socialdarbiečiai“ nenukentės.

„Socialdemokratams šių metų dotacija sustabdyta. Mes dirbsim pagal kitą įstatymą. (…) Jei mums būtų paskyrę šiais metais, tai taip, bet kitais metais – ne. Jiems yra sustabdyta šių metų dotacija. Daugiau jiems jokių bausmių skirti negali. Du kartus už tą patį bausti negalima. (...) Be to, aš beveik esu tikras, kad socialdemokratai paduos į teismą ir laimės bylą“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Jis pripažino, kad savivaldos rinkimams „socialdarbiečiai“ bandys skolintis iš bankų, o paskui, gavę dotaciją, skolą grąžins. „Nesiskolinsim daugiau negu gausim. Skolinsimės mažiau, tai tą dotaciją ir užstatysim“, – aiškino jis.

Be dotacijos, pasak G. Kirkilo, „socialdarbiečiai“ rinkimuose varžytis nebūtų pajėgūs – iki šiol, pasak partijos pirmininko, iš narystės mokesčio partija yra surinkusi vos 10 tūkst. eurų, kuriuos skiria partijos skyrių veiklai. Dar apie 6 tūkst. eurų partija surinko iš įvairias pareigas einančių jos narių kaip „solidarumo mokestį“.

G. Paluckas: kaip įdomu

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui Seimo įteisintas saugiklis pasirodė juokingas.

„Kaip įdomu“, – tarstelėjo G. Paluckas, pripažindamas, kad pats šią detalę praleido pro akis. Pasak jo, socialdemokratai iš esmės prieštarauja principui, kad bet kuri nauja partija, nedalyvavusi rinkimuose ir nepraėjusi jokio rinkėjų testo, gautų valstybės finansavimą.

„Šiuo atveju į detales net nesileidome, nes, kai prezidentė įstatymą pasirašys – jei pasirašys, mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – sakė jis.

E. Genio/LRT nuotr.

„Na, nežinau, gal dar mes juos išgelbėsime, gal jau nebebus šiurkštus pažeidimas, – juokėsi LSDP pirmininkas. – Socialdemokratiškai, jautriai, empatiškai. Čia toks įdomus momentas. Būtų, aišku, įdomu, jei tai būtų pritaikyta. Pamatysime, ar VRK išlaikys standartus visiems ir kaip traktuos įstatymą, jausdami politinį spaudimą, kuris tikrai, neabejotinai, bus milžiniškas. VRK galės pademonstruoti savo savarankiškumą ir stuburą. Pamatysim“.

Teisininkas spręs VRK

Teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs VRK narys Darijus Beinoravičius tikino, kad visuomet, kai įstatymai priimami konkrečiai situacijai, kyla problemų.

„Matyt, iš principo reiktų peržiūrėti ir rasti principus. Dabar mes plika akimi matome, kad įstatymas kuriamas konkrečiai situacijai. Gal ir logiškai naujai susikūrusiai partijai skirti finansavimą veiklos pradžiai, bet kodėl tik tai partijai, kuri turi Seimo narių? Kaip įsivažiuoti tai, kuri Seimo narių neturi? Aš manyčiau, kad kažkokia parama naujoms partijoms galima, bet apsidraudžiant, kad tos partijos nepradėtų kurtis tik dėl to“, – sakė D. Beinoravičius.

Jis pripažino, kad saugiklis dėl „motininės“ partijos pažeidimų perėmimo gana logiškas tuo atžvilgiu, kad apsidraudžiama nuo situacijų, kai vienos partijos nariai, jai praradus dotaciją, atsiskirtų ir sukurtų naują partiją tik dėl to, kad iš naujo gautų dotaciją.

„Čia racijos yra, logiškas dalykas“, – teigė jis.

Tačiau vis dėlto, pasak teisininko, tada įstatyme turėtų būti apibrėžta, kiek laiko naujai partijai taikomos sankcijos už „motininės“ partijos nuodėmes. Dabar, pasak D. Beinoravičiaus, viskas palikta spręsti VRK.

„Bus klausimas, ar ketvirtadienį priimtas įstatymas galios atgal. Labai kebli situacija. Iš esmės interpretacijos klausimas“, – sakė jis.

„Aš galvočiau, kad G. Kirkilas apsidžiaugė per anksti. Dar visko gali būti. Reikia žiūrėti bendros prasmės, principų ir žiūrėti, kaip ši norma derės visoje partijų finansavimo sistemoje. Matyt, reikėtų VRK sistemiškai pasižiūrėti. Bet, deja, dabar labai daug tų vienkartinių siūlymų, lopymų, pritaikytų konkretiems atvejams, bet jie išmušinėja visą sistemą“, – kalbėjo D. Beinoravičius.