Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė valdančiųjų iniciatyvai keisti Konstituciją, numatant, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo organų nariai negalėtų dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Opozicija savo ruožtu neslėpė mananti, kad ši pataisa yra perteklinė.
Po pateikimo šiai Konstitucijos pataisai pritarė 57 parlamentarai, 38 Seimo nariai iniciatyvai nepritarė, 4 susilaikė.
Konstitucijos pataisa, kurią teikia 52 Seimo nariai iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų, keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, siūloma papildyti Konstituciją nuostatomis, kad „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas“ ir „visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“.
Seimui pritarus šiai pataisai po pateikimo, toliau projektas bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos, Kultūros komitetuose ir Konstitucijos komisijoje. Konstitucijos pataisų priėmimui reikia ne mažiau kaip 94 „už“.
Primninė LRT tyrimo išvadas
Konstitucijos pataisą Seimui pristatęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pažymėjo, kad numačius, jog LRT valdymo organų nariais negalėtų tapti partijų nariai, visuomeninio transliuotojo valdymų būtų depolitizuotas.
„Lietuvos radijo ir televizijos priežiūros ir valdymo organų nariai bus taip pat politiškai neutralūs ir nepriklausomi, kaip ir kitų, ypatingą svarbą valstybei turinčių, institucijų atstovai – prokurorai ir teisėjai“, – tvirtino R. Karbauskis.
Parlamentaras Povilas Urbšys pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinta, kad politinės organizacijos negali monopolizuoti masinės informacijos priemonės. Jo manymu, valdančiųjų teikiama Konstitucijos pataisa sudaro įspūdį, kad valdantieji įsitikinę, jog žiniasklaidos priemonės vis dėlto gali būti užvaldomos politinių partijų.
R. Karbauskis replikavo dviprasmės situacijos nematantis, kadangi, jo įsitikinimu, šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia politinės partijoms turėti savo atstovus LRT.
„Šiandien praktiškai gali būti taip, kad visi 12 LRT tarybos nariai būtų politinių partijų nariai. Tai yra situacija, kurią leidžia mūsų įstatymai“, – komentavo R. Karbauskis.
Konservatorius Edmundas Pupinis neslėpė manantis, kad valdančiųjų idėja keisti Konstituciją yra perteklinė. Jis atkreipė dėmesį, jog tai konstatavo ir Seimo Teisės departamentas, nurodęs, kad LRT nepriklausomumas „įtvirtintinas įstatyme, o ne Konstitucijoje“.
Tuo metu kitas opozicinių konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma neslėpė manantis, kad Konstitucijos pataisa yra susijusi su parlamentine tyrimo komisijos dėl LRT veiklos.
„Gal reikėtų tiesiai šviesiai pripažinti, kad ši jūsų iniciatyva yra reakcija į atskleistas jūsų užmačias užvaldyti nacionalinį transliuotoją, keičiant jo valdymo struktūrą ir formavimo principus? Ir dabar norite pavaizduoti, kad jūs esate karšti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo šalininkai, eliminuodami partijų atstovus. Ar jūs manote, kad LRT taryba bus labiau nepriklausoma, jeigu joje nebus nė vieno partijos nario, bet bus pakankamas skaičius „Agrokoncernui“ vadovaujančių darbuotojų?“, – R. Karbauskio klausė J. Razma.
„Valstiečių“ lyderis replikavo, kad konservatoriaus klausimai panašūs į nusišnekėjimą.
„Nuomonė, kuri buvo skleidžiama viešojoje erdvėje, apie tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga arba valdančioji koalicija nori politizuoti LRT, buvo melas. Niekada tokio ketinimo niekas neturėjo. Tai yra kažkieno sugalvota idėja ir ji buvo skleidžiama viešojoje erdvėje. Mes dėl tos priežastis, kadangi labai ilgai Seime nesugebame patvirtini LRT tyrimo komisijos išvados, mes rengiame įstatymo projektą, kuriame aiškiai parodoma, kad ketinimo politizuoti LRT niekada niekas nėra turėjęs“, – pažymėjo R. Karbauskis.
Mato valdančiųjų nenuoseklumą
Politikas užsiminė, kad valdantieji siūlys sumažinti Seimo ir prezidentūros skiriamų LRT tarybos narių skaičių.
„Valstietė“ Agnė Širinskienė teigė palaikanti idėją LRT valdymo organų nepriklausomumą palyginti su teisėjų, prokurorų nepriklausomumu.
„Manau, kad mūsų šitas balsavimas, kaip ir frakcijos seniūnas ryte pasakė, parodys, kaip partijos yra pasiryžusios LRT nepriklausomumą užtikrinti“, – į kolegas Seime kreipėsi parlamentarė.
Tuo metu Konstitucijos pataisos nepalaikantis konservatorius Mykolas Majauskas neslėpė nuostabos dėl valdančiųjų veiksmų.
„Svarstėme LRT komisijos išvadas, kur jūs aiškiai siūlote politizuoti valdymą, sukuriant naują organą – valdybą, kurią atrinkinės išorinė, politiškai kontroliuojama komisija ir tokiu būdu perimant valdymą, o čia kalbate apie tai, jog reikia depolitizuoti LRT. Tai yra nenuoseklus mąstymas ir tai kelia įtarimų“, – komentavo parlamentaras.
