Lietuvoje

2018.11.15 11:08

Parlamentinio LRT tyrimo išvados iš Seimo darbotvarkės išbrauktos: etikos sargai gavo skundą

Ineta Nedveckė, LRT.lt, ELTA2018.11.15 11:08

Ketvirtadienį Seimas ketino sugrįžti prie laikinosios tyrimo komisijos išvadų dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos svarstymo, tačiau klausimas iš darbotvarkės išbrauktas. Tai siūlė ir konservatorius Jurgis Razma, ir „valstietis“ Arvydas Nekrošius, ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė ir Seimo etikos procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. Ji akcentavo, kad dėl šio klausimo gautas skundas, tad prašė klausimą svarstyti vėliau, nei numatyta.

R. Tamašunienė kalbėjo, kad klausimą Etikos ir procedūrų komisija ketina apsvarstyti 11 valandą, plenarinio posėdžio metu. 

Arvydas Nekrošius, laikinosios komisijos pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos vardu prašė klausimą išbraukti, nes Etikos ir procedūrų komisijai tektų skubiai, plenarinio posėdžio metu, rinktis ir svarstyti skundą. 

Seimas išbraukimui pritarė bendru sutarimu. Pasak Seimo pirmininko V. Pranckiečio, klausimas bus įtrauktas į kito ketvirtadienio darbotvarkę. 

Lapkričio 6 d. Seimas nepritarė pagrindinio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kurioje buvo siūloma pritarti atliktam LRT parlamentiniam tyrimui. Parlamentarai šį klausimą perdavė svarstyti kitam – Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui. 

Praėjusią savaitę posėdžiavęs Seimo Kultūros komitetas pritarė LRT tyrimo išvadoms. 

„Pritarėme išvadai ir Seimas iš naujo tą išvadą svarstys. Mes negalime keisti išvados turinio, tai yra to, kas padaryta tyrimo komisijos. Mes tik galime pritarti ar nepritarti išvadai“, – žurnalistams yra sakęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis. 

Nutarimo projekte Seimui siūloma patvirtinti išvadas ir pripažinti, kad laikinoji tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta atlikti LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, tyrimą atliko ir darbą baigė.

Tuo tarpu Kultūros komiteto posėdyje dalyvavusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pasigedo diskusijos. 

„Kultūros komitetui buvo pavesta apsvarstyti, išnagrinėti išvadas, jas galbūt papildyti. Nei jų nagrinėti, nei svarstyti, nei papildyti komitetas nematė reikalo. Tai aš dėl to apgailestauju, apgailestauju, kad yra ignoruojami prašymai diskutuoti“, – po komiteto posėdžio sakė LRT vadovė. 

R. Karbauskio teigimu, Seimui planuojama pateikti LRT įstatymo ir Konstitucijos pataisas, kurias priėmus turėsime, jo nuomone, „pačią nepriklausomiausią ir pačią skaidriausią televiziją Europoje“.

R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.

R. Karbauskis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Konstitucijos pataisas, kurios esą turėtų padėti užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą bei apsaugoti jį nuo tiesioginės politinių partijų įtakos.

Projektu siūloma Konstitucijos 44 straipsnį papildyti nuostata, kad „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas“.

Konstitucijoje taip pat siūloma įtvirtinti, kad „visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“.

LVŽS lyderio R. Karbauskio teigimu, yra ypač svarbu, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas būtų įtvirtintas aukščiausios galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

„Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas – būtina demokratijos sąlyga, leidžianti įgyvendinti visuomenės teisę gauti nešališką ir objektyvią informaciją. Mūsų tikslas, kad šis nepriklausomumas būtų realus ir atitiktų demokratinės visuomenės lūkesčius, o politikai, partijų ar politinių organizacijų nariai, negalėtų dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyme, strategijos ar turinio formavime“, – sako R. Karbauskis. 

Jis pastebi, kad tarptautinės organizacijos taip pat pabrėžia išskirtinių skaidrumo ir nepriklausomumo standartų būtinybę, pažymėdamos, kad visuomeninis transliuotojas turi tarnauti visuomenei, o ne politikams ar jų atstovaujamoms partijoms.

Konstitucijos 44 straipsnio papildymo projektą parėmė savo parašais 51 Seimo narys. 

Šiuo metu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme yra apibrėžta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos misija (paskirtis), įtvirtinti jos veiklos principai ir reikalavimai jai, nustatytos LRT teisės ir pareigos, veiklos garantijos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. 

Įstatymas numato, kad LRT valdymo organo – Tarybos nariais – negali būti Seimo, vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai. Apribojimai partinei LRT organų priklausomybei nėra numatyti, nes, vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, šie apribojimai gali būti nurodyti tik Konstitucijos tekste.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt