Lietuvoje

2018.11.14 17:50

L. Kukuraitis išplatino laišką apie vaiko teisių apsaugą: kas tiesa, o kas – mitai

LRT.lt2018.11.14 17:50

Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis išplatino laišką, kuriame aiškina, kas šiuo metu skleidžiamoje informacijoje apie vaiko teisių apsaugą yra tiesa, kas – melas, ir kaip planuojama sistemą tobulinti. Laiške jis pabrėžia, kad vieno dalyko naujojoje sistemoje tikrai neturėtume keisti – smurtas negali būti toleruotinas.

„Suprantu, kad daug kas buvome auklėti „beržinės košės“ dvasia. Tačiau turbūt visi atvirai ir ramiai mąstantys pritarsite, kad jeigu norime išauginti drąsų, savimi pasitikintį, kitus gerbiantį, atsakingą ir laisvą žmogų, bet koks smurtas prieš ugdytinį yra tokių pastangų priešas. Nekalbant jau apie psichologinę, fizinę ir kitokią žalą, žaizdas bei pasekmes, kurias bet koks smurtas palieka mumyse visam gyvenimui“, – LRT.lt atsiųstame laiške rašė ministras.

Toliau pateikiame jo laišką:

Smurtas prieš vaiką ar nepriežiūra – kai tai daroma tyčia

Kad būtų aiškiau, dar kartą priminsiu, jog smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Šiame apibrėžime labai norėčiau atkreipti dėmesį į žodį „tyčinis“. Jis reiškia, kad draudžiami tyčiniai smurtiniai veiksmai arba neveikimas vaiko atžvilgiu, kai tai gali sukelti sunkias pasekmes, pavojų vaiko gyvybei, pakenkti sveikatai ar normaliai raidai. Mėlynės susimušus su draugais ar netyčia nutikusi nelaimė ir vertinama kaip netyčinė nelaimė, kurios taip pat niekam nelinkėčiau, nes kartais pasekmės būna labai skaudžios.

Taigi bet kurie tėvai, kurie rūpinasi savo vaikais, nesmurtauja tikrai neturėtų baimintis net tais atvejais, jeigu per klaidą tektų pasikalbėti su vaiko teisių specialistais. Juk kai nieko blogo nedarai – nieko ir nebijai. 

Laikinai globai paimamų vaikų skaičius mažėja

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema buvo centralizuota, kas reiškia, kad visoje Lietuvoje nuo šiol galioja vienodos taisyklės. Iki tol Lietuvoje galiojo 60 skirtingų taisyklių rinkinių, nes kiekviena savivaldybė taikė savo tvarką: vienur vaikas buvo paimamas iš smurtaujančių tėvų, tačiau šeima negaudavo jokios pagalbos, kitur – nepaimamas net tais atvejais, jei vaikas atsidurdavo ligoninėje – jis būdavo „sugydomas“ ir grąžinamas atgal į tą pačią aplinką.

SADM infografikas

Tokia sistema neturėjo ateities, nes turbūt visi sutiksite, kad visų Lietuvos vaikų teisės ir apsauga turėtų būti užtikrinama vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiame rajone gimė. Lygiai taip pat visos šeimos turėtų gauti pagalbą, jeigu pateko į krizę ir nebegali ar nemoka iš jos išlipti savarankiškai.

Iki reformos buvo taip – šeimoje fiksuojamas smurtas, vaikas paimamas savivaldybės vaiko teisių skyriaus sprendimu, o šeima paliekama gyventi kaip sau nori.

Po reformos – fiksavus smurtą ir nustačius antrą grėsmės lygį vaikas paimamas tik teismo sprendimu, o šeimai teikiama intensyvi pagalba, kad vaikas kuo greičiau galėtų sugrįžti pas tėvus.

Atkreipiu dėmesį: dabar mes šeimoms galime teikti pagalbą, o sprendimas dėl vaiko paėmimo priimamas teisme. Tai reiškia, kad sprendimas yra objektyvesnis. Beje, šiuo metu šeimų organizacijų teikiami pasiūlymai dėl aktyvesnio tėvų įtraukimo į teismo sprendimo priėmimą yra labai pagrįsti.

Pagalbą krizę patiriančiai šeimai teikia tiek mobilioji komanda, tiek atvejo vadybininko sutelkti specialistai. Suprantu, kad šiuo metu ta pagalba yra teikiama per lėtai, per retai, o vaiko atskyrimas nuo šeimos tampa nedovanotinai ilgas. Darome viską, kad pagalba, susitarimai ir sprendimai būtų padaryti kiek galima greičiau ir vaikams bei šeimai būtų padaryta mažiausia įmanoma žala. Mūsų tikslas priešingas – kad šeima būtų sutelkta naujam gyvenimo etapui be smurto.

Lygindami praėjusių ir šių metų duomenis matome, kad vaikų laikinosios globos skaičiai, kurie geriausiai parodo apsaugojamų vaikų skaičių, netgi sumažėjo: 2017 m. liepos–spalio mėnesiais laikinoji globa buvo nustatyta 710 vaikų, 2018 m. liepos–spalio mėnesiais – 694-iems vaikams. Tai liudija, kad paimamų vaikų skaičius po reformos pradžios yra šiek tiek mažesnis.

Nė vienas vaikas nepaimamas dėl pliaukštelėjimo ar nepaskiepijus

Atskiro aptarimo reikalauja ir platinami gandai, esą vaikas gali būti paimtas dėl pliaukštelėjimo, nepaskiepijus, maitinant vegetariškai ar įskundus nedraugiškiems kaimynams. Šie gandai yra neteisingi.

Visiškai suprasdamas, kad nėra tobulų šeimų, noriu pabrėžti, kad didelė grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei nustatoma ne dėl vieno veiksnio, o dėl veiksnių visumos. Kitaip tariant, vaikai nepaimami dėl pliaukštelėjimo, vaikai paimami dėl sistemingo smurto, sistemingo fizinių bausmių taikymo arba nuolatinės nepriežiūros, kai vaikas negali normaliai vystytis.

Kaip vyksta procesas? Vaiko teisių apsaugos specialistai dažniausiai pranešimus gauna iš policijos pareigūnų, kurie paprastai iškviečiami kilus konfliktui, prasidėjus smurtui, per neramias šventes, jeigu visame šiame procese dalyvauja vaikai. Retesniais atvejais pranešimas apie įtariamą vaiko teisių pažeidimą gaunamas tiesiogiai iš gyventojų.

Vaiko teisių apsaugos specialistai dažniausiai atvyksta į šeimos gyvenamąją vietą ir siekia pakalbėti su tėvais, jeigu jie nėra ypač apsvaigę, ir vaikais, jeigu tai įmanoma pagal vaikų amžių ar sveikatos būklę. Kai įtariamas smurtas, vaikas vežamas medikų apžiūrai.

Paprastai bet koks iškvietimas gali baigtis trimis būdais. Pirma, pranešimas gali nepasitvirtinti, tuomet vaiko teisių apsaugos specialistai padėkoja už sugaištą laiką ir išvyksta (44,4 proc. visų atvejų).

Antra, gali būti nustatytas 1-as grėsmės lygis, tuomet šeimai teikiama pagalba, bet vaikas ar vaikai lieka šeimoje (45,9 proc.). Trečia, gali būti nustatytas 2-as grėsmės lygis – tuomet vaikas paimamas iš tėvų, kreipiamasi į teismą, o šeimai teikiama intensyvi pagalba (9,7 proc.).

Alkoholio vartojimas: 0 promilių taisyklės nėra

Dauguma atvejų, į kuriuose iškviečiami vaiko teisių apsaugos specialistai, vartojamas alkoholis. Ir šiuo atveju kalbu apie netgi labai nesaikingą vartojimą.

Alkoholio vartojimas prie vaikų nėra uždraustas, tačiau mes rekomenduojame, kad tokiais atvejais būtų bent vienas suaugęs alkoholio nevartojantis asmuo, kuris galėtų priimti sprendimus nutikus nelaimei – vaikui užspringus, susižeidus, dingus ar panašiai.

Taip pat labai svarbu žinoti, kad abiejų tėvų ar vienintelio iš tėvų stiprus girtumas yra ypač pavojingas kūdikiams iki 3 metų – tai laikoma aukštos rizikos veiksniu. Juk kūdikis gali sušalti, jei patalpa nekūrenama, nusideginti, kai kūrenama, susižeisti su įrankiais, pavojingai nukristi, jei yra neprižiūrimas, ar netgi gali būti nuspaustas miegant stipriai apsvaigusiam asmeniui.

Bet kuriuo atveju noriu pabrėžti, kad vertinama veiksnių visuma – ne vienas pliaukštelėjimas, bet ar vaikas nuolat kumščiuojamas, baudžiamas fizinėmis bausmėmis. Ne tik tėčio ar mamos (o gal abiejų) girtumas, bet tai, ar apsvaigę jie demonstruoja agresiją vaiko atžvilgiu, ar elgiasi saugiai. Ne vegetariška mityba, bet ar mokykla ir sveikatos specialistai nesignalizuoja, jog vaikas yra nuolat alkanas ar išsekęs.

Jeigu vaikas yra nemušamas, jo atžvilgiu netaikomos fizinės bausmės, nedemonstruojama agresija, vaiku rūpinamasi, jis pavalgęs, aprengtas, neapėjęs utėlėmis, o kai suserga, yra gydomas, tuomet vaiko teisių apsaugos specialistai tikrai neturės priekaištų ir atsisveikins.

Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškins situaciją ir pasiūlys pagalbą, kurią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai.

Visais atvejais labai prašau tėvų bendradarbiauti su vaiko teisių specialistais, padėti jiems išsiaiškinti tiesą ir priimti pagalbą, nes pozityvios tėvystės kursai ar psichologo konsultacijos yra tikrai naudingas dalykas net puikiems tėvams.

Jeigu manote, kad vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimas yra nepagrįstas, būtinai skųskite jį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui, o kai nustatomas 2 grėsmės lygis – aukštesnės instancijos teismui.  Be to, visais atvejais galima skųstis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai.

Artimiausiu metu ketiname sukurti atskirą skyrių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, kuris nagrinėtų gyventojų skundus – tiek dėl sprendimų pagrįstumo, tiek dėl vaiko teisių apsaugos specialistų etikos.

Ką keisime?

Bet kuri sistema negali būti tobula, todėl ją tobuliname. Pirmiausia pataisysime poįstatyminius aktus taip, kad iš šeimų nebūtų reikalaujama pasirašyti jokių konfidencialumo pasižadėjimų.

Antra, vaiko teisių specialistai bus aprūpinti mobiliosiomis kameromis, todėl turėsime objektyvią informaciją, kaip yra bendraujama su šeimomis.

Trečia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, kaip minėjau, atsiras atskiras, objektyvus skundų nagrinėjimo skyrius, bus patvirtintas Etikos kodeksas darbuotojams.

Ketvirta, Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, kurioje darbuojasi ir visuomenininkai, kritiškai peržiūrėsime visas naujai nustatytas tvarkas, kad išvengtume dviprasmybių, dėl kurių gali atsirasti klaidos darbuotojų darbe. Be kita ko, peržiūrėsime procedūras, kad jos truktų trumpiau. Labai svarbu sutarti dėl vienodai suprantamų formuluočių nustatant grėsmės lygius.

Penkta, sureguliuosime darbo krūvius vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie galėtų kokybiškiau atlikti darbą ir daugiau laiko skirti įsigilinimui į kiekvieną unikalią šeimos situaciją.

Šešta, įtrauksime visuomenės atstovus į vaiko teisių apsaugos specialistų (karjeros valstybės tarnautojų) atranką.

Septinta, užtikrinsime nuolatinį vaiko teisių apsaugos specialistų mokymą, refleksiją, superviziją – nes tik nuolat analizuojanti ir besikeičianti institucija gali išlikti atvira ir jautri kiekvienos šeimos situacijai.