Lietuvoje

2018.11.14 13:11

A. Širinskienė siūlo praplėsti komisijos tyrimą, bet opozicija mato dar vieną bandymą susidoroti

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2018.11.14 13:11

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama komisija, tirianti verslo įtaką politikams ir politiniams procesams, kiek daug nei prieš mėnesį susirinko į pirmąjį posėdį. O štai trečiadienį taip pat A. Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstė siūlymą, kad būtų praplėstas tyrimo laikotarpis ir tam pritarė.

Šiuo metu komisija tiria 2008–2016 metų laikotarpį, tai yra konservatorių ir socialdemokratų valdymo metu vykusius procesus. Tačiau trečiadienį TTK posėdyje pateiktas pasiūlymas, kad tyrimo laikotarpis būtų praplėstas ir apimtų dešimtmetį nuo 2008 iki 2018 metų. Tai reiškia, kad tyrimas, iš dalies apimtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdymą. Tiesa, panašu, kad ne „valstiečiams“ tyrime būtų skiriamas dėmesys.

Kaip portalui LRT.lt sakė A. Širinskienė, šis pasiūlymas jau ketvirtadienį bus pateiktas plenarinių posėdžių salėje. Tačiau vienintelis komisijoje dirbantis opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas negailėjo karčių žodžių teigdamas, kad tai dar vienas bandymas susidoroti su opozicija, o tikėtis objektyvaus tyrimo iš A. Širinskienės vadovaujamos komisijos nereikėtų.

Taikosi į konservatorius ir Povilą Urbšį?

Paklausta, kodėl prireikė teikti pasiūlymą dėl tyrimo laikotarpio praplėtimo, A. Širinskienė sakė, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, leidžiančios daryti prielaidas, kad tirtinų klausimų, susijusių su poveikiu institucijoms, gali būti ir šioje kadencijoje. Kaip pavyzdžius ji paminėjo Povilo Ubršio ir Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) istoriją bei konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pensijų reformos.

Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad grupė parlamentarų kreipėsi į KT su prašymu išsiaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Valdantieji jau seniau teigė, kad šio kreipimosi tekstas parašytas remiantis pensijų fondų advokatų pateikta medžiaga ir esą į KT besikreipę politikai, daugiausia konservatoriai, atstovauja jų interesams.

Taip pat, panašu, ketinama dėmesio skirti P. Urbšio ir VTEK situacijai. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir A. Širinskienė teigia, kad anksčiau jų frakcijos nariu buvęs P. Urbšys, pasinaudodamas padėtimi, darė spaudimą VTEK nariams, ragino vieną jų atleisti. Tai esą girdėti ir slapta darytuose VTEK narių pokalbių įrašuose, kurie žiniasklaidoje buvo skelbti kone prieš metus, kai P. Urbšys dar buvo valdančiųjų gretose, tačiau „valstiečių“ vedliai juos paviešino neseniai.

„Be to, kai buvo tvirtinama komisija, jos klausimynas, opozicija uždavinėjo klausimus, kodėl mes nenorime tirti jau šios kadencijos laikotarpio, nes kai kuriose veikose, padarytose ankstesnėse kadencijoje, veikę asmenys gali figūruoti ir šitame laikotarpyje.

Mes tyrimo nekonstruojame partijai ar konkretiems asmenims. Kai bus gauta medžiaga iš tarnybų ir bus apsispręsta dėl objekto sukonkretinimo, mes tirsime valstybei svarbius reiškinius, o kokie asmenys figūruos, galima spręsti iš to, koks buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Širinskienė, tikindama, kad komisija savo tyrimu nežada „nei kažko pulti, nei kažko išskirtinai ginti“.

Paklausta, ar nemano, kad tai panašu į bandymą susidoroti su opozicija, „valstietė“ teigė, kad kalba eina ne tik opozicijos atstovus. Pasak jos, kalbama ir apie P. Urbšį, kuris nors dabar nebėra valdantysis, bet tokiu buvo galimai darydamas įtaką VTEK. Be to, jos teigimu, P. Urbšio situacijoje minima ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavardė.

E. Gentvilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

E. Gentvilas: „trąšų“ dauguma kažkada lūš

Vienintelis opozicijai komisijoje atstovaujantis liberalų lyderis E. Gentvilas sakė, kad jo vadovaujama frakcija nepalaikė pirminės komisijos sudarymo idėjos, tad ketina nepalaikyti ir šio siūlomo papildymo. Pasak E. Gentvilo, siūlymas pratęsti laikotarpį iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kaip nebloga idėja, bet geriau įsižiūrėjus, taip nėra.

„Jeigu sukonkretinus pavardėmis, tai neva konservatorės Gintarės Skaistės darytas spaudimas Konstituciniam Teismui ir galimas P. Urbšio spaudimas VTEK. Kerštas ir toliau eina. Galėtume galvoti, kad tai objektyvus tyrimas, nes praplečiamas laikotarpis, bet matosi, kas čia užkoduota“, – teigė E. Gentvilas.

Anot jo, toks siūlymas yra dar vienas siekis susidoroti su politiniais oponentais. Pavyzdžiui, kol P. Urbšys buvo frakcijoje, prieš metus nuskambėjusiai informacijai nebuvo skiriama dėmesio, bet kai tik jis išėjo iš frakcijos, nuspręsta su juo susidoroti.

„Savo ruožtu siūlau, reaguojant į LRT tyrimą dėl A. Rotenbergo ir trąšų, kad būtų tiriama, kaip Rusijos verslas ir politika darė įtaką Lietuvos verslui ir politikai. Tai siūlau rugsėjo 4-ąją, bet buvo atmestas pasiūlymas. Rytoj (ketvirtadienį – Aut.) vėl sieksiu papildyti. Vis tiek kažkada ši „trąšų“ dauguma lūš. Mano reikalas daryti savo darbą“, – portalui LRT.lt kalbėjo E. Gentvilas.

Negana to, liberalas teigė A. Širinskienės vadovaujamoje komisijoje dirbantis tam, kad matytų ar nebandoma politizuoti specialiųjų tarnybų veiklos arba jų panaudoti politizavimui. Be to, jis tikino, kad objektyvaus komisijos darbo nereikėtų tikėtis ir tai esą parodo jau darbą baigusi Artūro Skardžiaus apkaltos komisija, kuriai taip pat vadovavo A. Širinskienė.

„Ten nebuvo siekiama ieškoti argumentų ar A. Skardžius kaltas, ar ne. Komisijos darbas pasisuko nustatyti Andriaus Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusijos ūkio subjektais. Po to A. Kubilius buvo išmestas iš tos komisijos. Toks A. Širinskienės tyrimo objektyvumas“, – kritikavo liberalų lyderis.

Spalio 24 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija į posėdį buvo pakvietusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žydrūną Bartkų. Komisija paprašė iš šių institucijų medžiagos, su kuria yra susipažinęs parlamentinį tyrimą atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija, jei laikotarpis nebus pratęstas, turėtų tirti 2008–2016 metų laikotarpį.