Diena „X“ – jau ne pirmus metus girdimas terminas viešojoje erdvėje. Į šią raidę sutalpiname visas įmanomas stichines, pramonines nelaimes, o pastaraisiais metais – karą. Natūralu, kad institucijos ir civilinės saugos specialistai gyventojams jau seniai paruošė rekomendacijas, kokius daiktus turėti su savimi, jei išauštų diena „X“. Visgi LRT.lt kalbinti specialistai sąrašą vertina dviprasmiškai – nors sąrašas nėra blogas, jie pasigenda svarbiausių daiktų, kurie turėtų būti žmonių krepšiuose.
Pagal Lt72.lt pateiktas rekomendacijas, vadinamasis „išvykimo krepšys“ turi susidėti iš maisto atsargų, vandens, elektronikos prietaisų bei asmeninių daiktų.
Visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius žvelgdamas į šį sąrašą pirmiausia pabrėžė, kad daiktų svarba priklauso ir nuo to, ką gyventojas ketina daryti išaušus dienai „X“ – ar jis ketina likti vietoje, ar ketina evakuotis.
„Tas sąrašas yra universalus, <...> iš dalies gal ir tinka viskam, bet kad būtų galima sakyti, jog čia komfortiškas pasiruošimas, tai ne“, – sakė jis.
Priklauso ir nuo to, kaip atrodys diena „X“
VŠĮ „Išgyvenimo mokyklos“ įkūrėjas Augustas Žukauskas sakė, kad Lt72.lt krepšys yra bazinis, tačiau jo turinį reikėtų dėlioti pagal tai, kaip pasireiškia diena „X“: ar tai stichinė nelaimė, ar pramoninė katastrofa, ar karas.
Pavyzdžiui, jei ištinka stichinė nelaimė – nesiliauja liūtys dvi savaites, o asmuo bando keliauti, – reikia orientuotis į daiktus, kurie saugotų nuo lietaus.
Jeigu kalbame apie industrinę avariją ir ypač jei gyvenama šalia objekto, galinčio sukelti pavojų, reikėtų pasvarstyti apie kvėpavimo takų apsaugos priemones, pavyzdžiui, respiratorius.
„Jeigu gyvenu, tarkime, prie „Achemos“, galbūt man logiška namie turėti dujokaukes, ant kurių filtrų yra pažymėta, kad apsaugo nuo amoniako <...>. Na ir kas, kad aš paėmęs tą krepšį išsinešiu konservų ir atidarytuvą? Arba ten maisto, sauskelnių? Man juk reikės išeiti į lauką. Reikia įsivertinti aplinką ir įsivertinti, koks tas evakavimosi planas“, – tvirtino jis.
Karo atveju, tikino A. Žukauskas, civiliams labiausiai rekomenduojama vengti kariškų drabužių ir daiktų. Pavyzdžiui, palapinsiaustė neturėtų būti maskuojamosios spalvos, bet, tarkime, mėlynos.
„Tiesą sakant, karo metu aš galbūt neščiausi tokį daiktą, kuris būtų pavojingas, bet jis galbūt praverstų, nes visada galima paslėpti, – imčiau vėliavą. Tam, kad, jei prasidėtų karas, o NATO ateitų į pagalbą, sustresavęs tankistas ar pilotas nesumaišytų su taikiniu. Gali nutikti taip, kad mums reikės pasižymėti, jog viskas gerai, mes savi ir išskleisti vėliavą lėktuvui, sraigtasparniui“, – sakė A. Žukauskas ir pridūrė, kad stichinės nelaimės metu tokiais atvejais pagelbėtų ryškios antklodės ar miegmaišių įdėklai.
Jeigu nusprendžiama pasilikti nelaimės zonoje
Kaip pasakojo Š. Jasiukevičius, nusprendus pasilikti vietoje, kur vyksta karinis konfliktas ar siautėja kita ekstremali situacija, pagrindinis dalykas turėtų tapti energetiniai resursai. Taigi, reikia turėti kuro atsargų, generatorius, saulės baterijas, energijos kaupiklius, inverterius (įtaisas, keičiantis nuolatinę elektros srovę ar įtampą kintamąja srove ar įtampa – LRT.lt).
„Aišku, vanduo, šiluma, nes vėlgi gali būti, kad kažkokios situacijos įvyksta nebūtinai šiltu metų laiku. Tai reikia turėti alternatyvų kažkokį energijos šaltinį šilumai, vandeniui ruošti, nusiprausti, maudytis“, – sakė pašnekovas.
Lt72.lt įvardytos maisto atsargos, teigė Š. Jasiukevičius, yra skirtos 72 valandoms, tačiau pasilikus vietoje, maisto ir vandens atsargų reikėtų turėti bent 2 savaitėms. Jeigu galvojama apie dar ilgesnį pasilikimą, tuomet neužteks maisto resursų prisisandėliuoti, tuomet jau kalba suktųsi apie daržą ir gyvulius.
„Jeigu mes kalbame apie tiesioginių karinių veiksmų zoną, tai turbūt nereikėtų svarstyti to varianto, kad būtų galima pasilikti. Tada jau nebelabai svarbu, ką turėsi“, – pridūrė Š. Jasiukevičius.
Evakuacija: svarbu pasirūpinti nakvynės galimybėmis
Kalbant apie evakuaciją, Lt72.lt sąrašas sudarytas gana racionaliai, teigė Š. Jasiukevičius. Jo nuomone, sąrašą dar būtų galima papildyti nakvynės įsirengimo galimybėmis, kadangi sąrašas nenumato situacijos, kad tektų nakvoti gamtoje ir panašiai. Jo teigimu, kai prasidėjo karas Ukrainoje, žmonės prie sienos laukė parą, kad galėtų išvykti iš šalies.
„Tas 24 valandas reikia eilėje stovėti, kad iš šalies išvyktum. O ilgesniam apsistojimui gamtoje, sakyčiau, reikėtų pasirūpinti ir vandens gamybos priemonėmis, t. y. su kuo vandenį išsifiltruoti, vandens „nubakterinimo“ tablečių turėti. Miegmaišis koks lengvesnis įvairiems metų laikams“, – sakė Š. Jasiukevičius.
Tačiau pagrindiniai ir svarbiausi daiktai yra kuprinė ir batai, nes jei to nebus, asmuo savo tikslo nepasieks. Š. Jasiukevičius pabrėžia ir asmeninių įgūdžių svarbą, net rekomendavo kiekvienam išsibandyti save ir išeiti į 72 valandų žygį. Galimas daiktas, kad žmogus pats žygio metu ar po jo suprastų savo poreikius ir atitinkamai susidėliotų reikiamų daiktų sąrašą.
Visuomenininkas taip pat pridūrė pasigendantis iš Lt72.lt patarimų apie pinigų pervedimą iš banko sąskaitų. Pavyzdžiui, Ukrainoje prasidėjus karui pervedimai buvo smarkiai apriboti. Grynieji pinigai yra labai svarbu, sakė jis, tačiau grynuosius labai lengva ir prarasti.
„Iš šalies [Ukrainos – LRT.lt] daryti pavedimus dabar ypač sunku. Tai vėlgi, galvočiau, kaip alternatyva turėtų būti pasiūlytas ir finansinis saugumas: laikyti kažkokią dalį pinigų kaip rezervą užsienio bankuose. Gali būti ir Europos Sąjungos bankas, yra dabar tokių elektroninių bankų, kur nereikia rašytis sutarties ir jais visapusiškai galima naudotis visame pasaulyje, kortelėmis atsiskaitinėti“, – vardijo Š. Jasiukevičius.
Marodierių rizika ir mainų galimybės
Lt72.lt sąraše minima, kad asmuo su savimi turėtų juvelyrikos dirbinių, cigarečių (teigiama, jog tai praverstų mainuose). Š. Jasiukevičius komentuoja, kad visos suirutės turi skirtingus etapus ir pirminiame 72 valandų etape niekam tų cigarečių neprireiks, – rūkantys žmonės būna pasiruošę.
„Jeigu kalbame apie ilgesnį laiką, tada jau gerai turėti tokių dalykų mainymui“, – pabrėžė jis.
Juvelyrika ir brangenybės galbūt aktualiau yra blokpostuose, bet ir čia yra niuansų, sakė Š. Jasiukevičius. Nespėjusiems evakuotis gali tekti važiuoti ar eiti per priešo įrengtus blokpostus, o ten priešo kareiviai elgiasi, kaip nori, ir vargu, ar derybos būtų įmanomos.
„Jei tu pasirodysi, kad turi vieną auksinį žiedą, tai nurengs visiškai. Mano pažįstamus, kurie bėgo, visiškai išrengė iki nuogumo, apžiūrėjo, ar nėra kokių tatuiruočių, ir viską atėmė. Tad tos brangenybės... Galbūt kitą kartą verta labiau tas brangenybes konflikto zonoje paslėpti su mintimi, kad galbūt kažkada grįši ir pasiimsi, negu absoliučiai viską prarasti per pirmą patikrinimą blokposte“, – tvirtino pašnekovas.
Privalu turėti virvutę, lipnią juostą ir vengti konservų
Savo ruožtu A. Žukauskas sąraše pasigenda virvutės. Jo tikinimu, labiausiai tinka parašiutinė virvutė (parakordas), kuri yra plona, lengva ir išlaiko ganėtinai didelį svorį. Tokia virvutė gali būti panaudota įrangos tvarkymui, perėjimui per upę, būti panaudota kaip batų raištis. Parakordas gali būti naudingas ir įrengiant stogą virš galvos, kuriam, beje, prireiktų ir palapinsiaustės ar kito tento, ko Lt72.lt taip pat nenurodo.
„Stogas virš galvos, ar žiema, ar vasara, yra vienas svarbiausių dalykų. Jeigu mes atsitraukinėjame pėsčiomis, tai tas yra labai svarbus dalykas. Kartais mes galbūt negalėsime prisiglausti kokiame statinyje, nes gali būti nesaugu ar išvis to statinio nebus“, – sakė jis.
A. Žukauskas taip pat rekomenduoja turėti ir plačią lipnią juostą, kadangi su ja galima taisyti rūbus, kitus daiktus. Anot jo, lipnios juostos, nors ir turinčios svorį, panaudojimas yra universalus.
Kitas svarbus atributas – kompasas. Taip pat galima turėti rankinį GPS siųstuvą/imtuvą, tačiau šis reikalauja daugiau įgūdžių nei kompasas, teigė A. Žukauskas.
„Kompaso visai užtenka. Visada yra parašyta ant visų žemėlapių, kad viršuje yra šiaurė. Raudona rodyklė kompase rodo į šiaurę. Net jei žmogus nemoka, jis, pasidėjęs tą daiktą, gal ir nenueis tais miško takais, kuriais norėtų, bet jis visą laiką išlaikys kryptį, kurią jam reikia“, – sakė A. Žukauskas.
A. Žukauskas nerekomenduoja imti konservų ar aliejaus stikliniuose buteliuose, nes tai sudarys papildomą svorį. Geriau turėti ultralengvo ir liofilizuoto maisto (maisto, kuris sušyla įpylus į pakuotę virinto vandens). Tokių pakuočių galima rasti kiekvienoje turistinėje parduotuvėje.
Vaikai taip pat turėtų turėti kuprines, sakė jis. Tiesa, jų kuprinės gali būti paprastos, kad bent sutalpintų savo žaislus, nes žaislai, knygutės, stalo žaidimai ekstremalių situacijų metu padeda išgyventi neapibrėžtumą ir nuraminti nervus.
Pašnekovo teigimu, jeigu šeimą sudaro 4 asmenys, būtų geriau turėti 2–3 miegmaišius, kadangi miegmaišiai užima nemažai vietos ir prideda papildomo svorio.
„Klausimas, ar pavojaus metu visa šeima sukrentame ir miegame vienu metu. <...> Tiems, kas nusipirks daiktus tik išvykimo krepšiui, rekomenduočiau taupant vietą, svorį ir pinigus pirkti 2 miegmaišius visai šeimai. Bet tie miegmaišiai turėtų turėti galimybę susisegti per šoną. Tai reiškia, kad bus didelis dvigubas didelis miegmaišis, į kurį, reikalui esant, visi keturi atsigultų, jei būtų labai šalta“, – sakė jis.
A. Žukauskas taip pat ragino nepamiršti, kad išvykimo krepšį nuolat reikia atnaujinti, kad maistas, baterijų elementai nesusentų, rūbus taip pat reikia dėlioti pagal sezoną, t. y. žiemą būti paruošus žiemines striukes, vasarą – lengvesnius rūbus.
Ginklai: atsarga gėdos nedaro, bet reikia įvertinti rizikas
Filmuose įprasta matyti, kad išaušus dienai „X“ pagrindiniai herojai griebiasi savo turimų ginklų, ar tai būtų pistoletas, medžioklinis šautuvas ar automatinis ginklas. Realybėje situacija yra dvejopa.
Š. Jasiukevičiaus manymu, jei žmogus nusprendžia likti vietoje ir saugoti savo turtą nuo marodierių, ginklas yra privalomas dalykas.
„Įsivaizduokite save marodieriaus pozicijoje. Aha, yra namas, kuriame yra ginkluoti žmonės, ir yra namas, kuriame neginkluoti žmonės arba nieko nėra. Tai, aišku, lengviau imti paprastą namą negu rizikuoti būti nušautam“, – akcentavo Š. Jasiukevičius.
Tačiau evakuacijos atveju ginklas yra gerai iki tol, kol nėra kariuomenės judėjimo, nes marodieriai gali bandyti atimti automobilį ir panašiai. Bet, jei įvyksta susidūrimas su priešiškais kariais, ginklas gali pražudyti.
„Su kariuomene nepakariausi, nepašaudysi. Kai kuriais atvejais kareiviai, pamatę ginklą, net nesigilina, šauna ir tada tik aiškinasi, kas tą ginklą turėjo“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.
A. Žukauskas mano, kad, jeigu tai yra stichinė nelaimė, žmogus su šautuvu nekels tokios grėsmės ir pavojaus. Pirmosiomis karo dienomis ginklo atvirai nešiotis tikrai nereikėtų, ypač jei tai yra ilgavamzdis. Karo atveju geriau jau turėti pistoletą, kurį būtų lengviau paslėpti.
„Pavyzdžiui, matome didelę sankryžą. Galbūt mums neverta aklai bėgti per tą sankryžą, nes ten yra priešas. Galbūt verta daiktus pasilikti, nueiti paklausti, kokios yra galimybės, ar praleidžia tuos civilius. Nes jeigu bandysime krūmais apeidinėti, galime užminti ant minų arba jie tiesiog gali pradėti šaudyti. Tai kad ir kaip būtų, mums į priešo karius gali tekti eiti atvirai, nekeliant jiems pavojaus, nekeliant įtarimų, išlaikyti šaltus nervus. <...>
Esmė tokia: pamatėme, jog yra kažkoks priešas, išsitraukiame pistoletą, pakasame krūmuose ir nuėjome į tą pusę. Vis tiek jau bėdų yra tiek, kad daugiau bėdų neprisidarysi. Bet aš už ginklą visada būčiau, nes net ir karo atveju gali taip nutikti, kad teks gintis ir nuo savų. Žmonės yra žmonės, tikrai visko gali nutikti“, – teigė A. Žukauskas.
