Lietuvoje

2018.11.12 10:54

Ekspertizių monopolis? Septyniese vertina šimtų vaikų būklę

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Generalinės prokuratūros direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas sutartinai tvirtina, kad ikiteisminiai tyrimai su vaikais, kuriems paskiriama psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, trunka nepamatuotai ilgai. Ekspertizės nepilnamečiams tenka laukti apie pusę metų. Dar kelis mėnesius ekspertai rengia savo išvadas. Tokia ydinga situacija esą toleruojama per ilgai. Šuo loja, o karavanas eina. Kas kaltas, kad problemos įvardijamos, tačiau nesprendžiamos metų metus?

„Seksualinio pobūdžio ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų ikiteisminiai tyrimai užsitęsia vidutiniškai septynis mėnesius. Priežastys yra objektyvios, kadangi tokios kategorijos bylose vienas pagrindinių įrodymų yra vaiko parodymai. Norint juos patvirtinti, dažnai reikia paskirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, o jos atlikimas trunka nuo šešių iki aštuonių mėnesių. Paprastai vidutiniškai reikia laukti eilėje šešis mėnesius, o jos atlikimas ir akto surašymas trunka nuo dviejų iki keturių mėnesių“, – praėjusį trečiadienį po Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio kalbėjo Ž. Radišauskas.

E. Žiobienės manymu, tokia situacija yra skandalinga ir neleistina. Jos įsitikinimu, ekspertizės atliekamos nepagrįstai ilgai, o tai yra ne tik teisės aktų, bet ir šiurkštus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimas. Su tuo pritariamu galvos linktelėjimu visiškai sutiko ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Tiesa, jis neslėpė esąs bejėgis. Ekspertizes atliekanti Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba (VTPT), pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Ragino spręsti nedelsiant

Susirūpinimą dėl psichiatrinių-psichologinių teismo ekspertizių terminų E. Žiobienė išreiškė dar birželį. Tąkart ji kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas: SAM, Teisingumo ministeriją ir vyriausybę.

Savo susirūpinimą ir pastabas kontrolierė grindė ne tik Baudžiamojo proceso kodeksu, bet ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Europos Tarybos Ministrų komiteto gairėmis. E. Žiobienė priminė, kad vaiko interesų prioritetiškumo principą valstybė turi įgyvendinti visose srityse, taip pat ir teisiniuose procesuose. 

„Tam tikslui turi būti sukurta pakankamai procedūrų (priemonių), tobulinama teisinė bazė, įskaitant teisminio nagrinėjimo taisykles (reglamentavimą), kurios paspartintų nusikalstamų veikų, kurių aukos ar liudytojai yra vaikai, tyrimą. Visiems su vaikais susijusiems procesams, kartu gerbiant teisinės valstybės principą, turėtų būti taikomas skubos principas, siekiant greičiau pateikti atsakymą ir apsaugoti vaiko interesus“, – tarptautinius įsipareigojimus priminė E. Žiobienė.

Ji pažymėjo, kad užsitęsęs situacijos neapibrėžtumas neigiamai veikia vaikų psichologinę ir emocinę būklę, sąlygoja saugaus prieraišumo jausmo, kuris yra ypač svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai, sutrikdymą. Savo išvadoje E. Žiobienė rekomendavo SAM nedelsiant spręsti (VTPT) susidariusią situaciją, ieškoti konstruktyvių sprendimų optimizuojant tarnybos darbą ir užtikrinant savalaikį jos funkcijų atlikimą. „Požiūryje į egzistuojančias problemas pokyčių nėra“, – pradėjus keturiems mėnesiams po šių rekomendacijų pateikimo 15min konstatavo E. Žiobienė.

E. Žiobienė, BNS nuotr.

Visai šaliai – 7 ekspertai

„Mes esame įkaitai šių aplinkybių ir dėl to negalime greitai pabaigti tyrimų, – apgailestavo Ž. Radišauskas. – Klausimą kėlėme ne kartą ir ne vienus metus. Kooperavome pajėgas ir su vaiko teisių apsaugos kontroliere, ir su policija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Turėjome susitikimus su VTPT atstovais, esame kreipęsi ir į vyriausybę.“ Į klausimą, kodėl ekspertizės užtrunka, Generalinei prokuratūrai būdavo atsakoma tradiciškai: etatų, finansavimo trūkumas.

VTPT 3 vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės bei 4 vaikų ir paauglių teismo psichologės ekspertės aptarnauja visas šalies teisėsaugos institucijas. Iš viso tarnyboje dirba 34 ekspertai. „Dabar egzistuojančios ekspertizių laukimo eilės yra nulemtos išaugusio skiriamų ekspertizių skaičiaus ir beveik nepadidėjusio ekspertų skaičiaus, kai vienam ekspertui tenka atlikti vis didesnį ekspertizių skaičių. 2018 metų pirmą pusmetį gauta daugiau ekspertizių paskyrimų nei jų buvo per visus metus 2012 ar 2013 metais“, – 15min aiškino VTPT vadovė Vaiva Martinkienė. Nepilnamečiams paskirtų ekspertizių skaičius auga: 2016 metais gauta 160 nutarčių, 2017 m. – 234, 2018 metų pirmą pusmetį – 138 nutartys.

V. Martinkienė negali pasakyti, koks etatų skaičius padėtų tolygiau paskirstyti darbo krūvius ir pagerinti tarnybos efektyvumą: „Matome nuolat augantį paskirtų ekspertizių skaičių, kurio mes nereguliuojame ir neprognozuojame.“

Laiką gaišta teismuose

Neadekvatus darbo užmokestis už labai sudėtingą profesinę veiklą. Sudėtingos ekspertizės ir ypač didelis nutartyse teikiamų klausimų skaičius. Ekspertų darbo laiko praradimas, vykstant į teismų posėdžius. Tokius darbo efektyvumui trukdančius veiksnius įvardija V. Martinkienė. „Šių metų pirmą ketvirtį tarnybos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus ekspertės sugaišo 34 darbo dienas dėl vykimo į teismo posėdžius, o tai sudaro apie pusantro mėnesio 1 etato darbo laiko“, – yra pažymėjusi V. Martinkienė. Su SAM yra aptarta galimybė įsigyti nuotolinio vaizdo ryšio technines priemones, kurios leistų sutaupyti ekspertų laiko.

„Suderinus su teismais, jau įvyko keletas vaikų ir paauglių teismo eksperčių apklausų nuotoliniu būdu, kas neabejotinai sutaupė darbo laiko, kurį ekspertės gali skirti ekspertizių surašymui. VTPT taip pat parengė bei išsiuntė Nacionalinei teismų administracijai bei Teisingumo ministerijai nepilnamečių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertinių klausimų pavyzdžius“, – 15min paaiškino SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėją Edita Bishop.

Negavo nė vieno darbo skelbimo

V. Martinkienė yra išreiškusi nuogąstavimą, kad VTPT nuolat trūksta vaikų ir paauglių teismo psichiatrų ir psichologų ekspertų: „Buvo priimtos penkios naujos darbuotojos ekspertės, tačiau dvi iš jų išėjo iš darbo.

Dar dvi susimažino darbo krūvį dėl didelės emocinės įtampos, kylančios dirbant su nukentėjusiais nepilnamečiais.“ Darbo užmokestis už tokią sudėtingą profesinę veiklą irgi yra neadekvatus ir jaunų specialistų pritraukti nepadeda. Manau, specialistų gali surasti, bent jau psichologų – tai tikrai, kurie norėtų ten eiti. Svarbu, kad juos priimtų. 2018 metų III ketvirčio duomenimis, V. Martinkienės vidutinis mėnesinis atlyginimas iki mokesčių siekė 2125 Eur, teismo psichiatro eksperto – 1848, teismo psichologo eksperto – 1658 Eur. „Manau, specialistų gali surasti, bent jau psichologų – tai tikrai, kurie norėtų ten eiti. Svarbu, kad juos priimtų“, – įsitikinusi Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad įstaigos, ieškodamos specialistų, sąjungai siunčia skelbimus apie laisvas darbo vietas: „Per pastaruosius trejus metus iš tarnybos tikrai nebuvo nė vieno tokio skelbimo.“

Anna Kolosyuk/Unsplash nuotr.

Stažuotojo algos neatskleidžia

15min žiniomis, neefektyvų VTPT darbą gali užprogramuoti vadinamosios povandeninės srovės. Psichiatrų ir psichologų bendruomenėje jau seniai justi nepasitenkinimas, netgi kalbama apie psichiatrinių-psichologinių ekspertizių monopolį ir sudėtingas sąlygas norint tapti tarnybos ekspertu. Tarkime, net ilgametę patirtį turintis savo srities profesionalas tarnyboje „karjerą“ turėtų pradėti nuo stažuotojo pozicijos. Stažuotės trukmė – iki vienų metų. Stažuotojo statusas ir atlyginimas tenkintų toli gražu ne visus specialistus.

Tiesa, V. Martinkienė 15min teigė, kad tarnyboje ekspertais yra tapę profesinę patirtį turintys gydytojai psichiatrai, kuriems buvo taikomas stažuotės reikalavimas.

„Stažuotojas įdarbinamas 1 etato krūviu, todėl jam yra galimybė dirbti kitur dar 0,5 etato krūviu. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia viešinti atlyginimo duomenų, kai įstaigoje dirba tik vienas tokios rūšies specialistas, šiuo atveju vienas stažuotojas“, – pabrėžė tarnybos vadovė. 

Siūlo atlaisvinti diržus

Nepaisant ilgos stažuotės tarnyboje, ekspertai neišvengia klaidų. Yra atvejų, kai jų išvados teisme būdavo užginčytos – dėl terminų ir ekspertizės metu nesutampančių duomenų. Siekiant trumpinti ekspertizių terminus esą vertėtų galvoti apie diržų rinkoje atlaisvinimą: leisti daryti ne ekspertizę, o gauti kelių nepriklausomų specialistų išvadas.

„Įstatymai numato galimybę teikti ekspertizės paslaugas privačiai, turint tam reikiamą kvalifikaciją. Šiuo metu Lietuvoje teismo psichiatrijos ekspertizes atlieka VTPT ir privati įstaiga – Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba. Taigi, jokios monopolijos nėra“, – prielaidas atmetė V. Martinkienė.

Jautė interesų konfliktus

Seimo narė, parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė liepą organizavo tarpžinybinį pasitarimą, kuriame tarp kitų vaiko teisių apsaugos reformos klausimų buvo paliesta ir ilgai trunkančių teismo ekspertizių problema.

R. Šalaševičiūtė priminė, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba iš Teisingumo ministerijos rankų SAM pavaldumui buvo priskirta būtent jos vadovavimo ministerijai metu. „Aš to jokiu būdu nenorėjau, bet nesugebėjau perkalbėti anuomečio teisingumo ministro“, – prisipažino R. Šalaševičiūtė. Beveik dvejus metus ministro poste praleidusi politikė irgi priėjo išvadą, kad VTPT žaidžia galios žaidimus savo interesų lauke.

„Labai jaučiau tuos interesus. Pasitikėjau savo komanda, patarėjais, nes žinojau, kad jie pateikia objektyvią informaciją. Bet kai reikėdavo kalbėtis su specialistais ar departamentų vadais, tai man, net ne tos srities specialistui, būdavo aišku, kad kalbama ne žmonių, o tų įstaigų labui. Tarnybos kažkaip sugebėdavo savo pusėn palenkti, įtikinti ministerijos darbuotojus“, – neslėpė R. Šalaševičiūtė.'

Sąlygos dirbti – nevienodos

Anot R. Šalaševičiūtės, Lietuvoje nėra sisteminio teismo ekspertų rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo tvarkos.

„Išskirtinės sąlygos ir prioritetai sudaromi dviem valstybinėms tarnyboms (VTPT ir Valstybinei teismo medicinos tarnybai – red. past.) Tačiau privačios įstaigos ekspertizes atlieka lygiai kokybiškai ir vienodai, jose irgi dirba licencijuoti ekspertai, kurių kompetencija vertinama tarptautiniu lygiu. Tačiau privatiems ekspertams ribojamas tam tikrų ekspertizių atlikimas, prioritetą teikiant tarnybų ekspertų sąrašui“, – svarstė R. Šalaševičiūtė.

Jos įsitikinimu, valstybinis ir privatus sektorius turėtų turėti vienodas sąlygas dirbti. „Tokiu būdu laimėtų ir vaikai, ir šeimos“, – įsitikinusi socialdemokratė.