Nuo pat ankstyvo pirmadienio ryto tęsiamas politinės korupcijos bylos nagrinėjimas. Peržiūrėjus dalį vaizdo įrašų pradedama liudytojų apklausa. Į apklausą pirmadienį kviestas buvęs Seimo narys, socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jau anksčiau žiniasklaida skelbė, kad B. Bradauskas buvo minimas įrašytuose kaltinamųjų pokalbiuose.
Byloje minimas ir B. Bradausko sūnus, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas. Jis, kilus skandalui, 2017-aisiais buvo nušalintas nuo pareigų, kurias ėjo apie pusantrų metų. Anksčiau teisme klausant slaptus darytus pokalbių įrašus, buvo girdėti, kaltinamieji Gintaras Steponavičius ir Raimondas Kurlianskis kalbėjosi apie D. Bradauską.
„Su jaunuoju Bradausku yra bėdos. Ne dėl to, ką gali padaryti, o koks yra dabar“, – cituojamas vienas iš pokalbio dalyvių. Šioje situacijoje „jaunuoju Bradausku“, greičiausiai, vadinamas B. Bradausko sūnus Dainoras.
Nors pats B. Bradauskas šioje kadencijoje į parlamentą išrinktas nebuvo, jis vis dar priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), vadovauja jos Kaišiadorių skyriui.
„Santykiai kaip tarp buvusių Seimo narių. Pažįstu visus tris buvusius Seimo narius“, – paklaustas, ar pažįsta kaltinamuosius, sakė B. Bradauskas. Jis taip pat teigė, kad nepažįsta R. Kurlianskio ir su juo nėra bendravęs.
Kai kurių dalykų neatsiminė
Jis kalbėjo, kad parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) davė prieš kone dvejus metus ir gali sunkiai atsiminti, apie ką apklausoje buvo kalbėta. Buvęs parlamentaras prisiekė nemeluoti, bet pripažino, kad kai kurių dalykų gali neatsiminti todėl ir pasisakyti apie juos tiksliai gali nepavykti.
„Kalbėjome apie greitųjų kreditų įstatymo pataisas, kelią Vilnius–Utena. Daugiau lyg ir nepamenu“, – teisme kalbėjo B. Bradauskas. Buvęs politikas teismui pasakojo, kaip vyko greitųjų kreditų įstatymo pataisų svarstymas, kodėl jos buvo teikiamos. Anot jo, pataisų prireikė, nes lengvai kreditus pasiėmę žmonės prisidarydavo skolų ir antstoliai iš jų išieškodavo dideles sumas.
Teismas B. Bradausko klausė, ar kaltinamasis Šarūnas Gustainis teikė kokias nors pataisas dėl kreditų įstatymo. Liudytojas sakė, kad Š. Gustainio pataisų būta, tačiau jos nebuvo vienintelės.
Socialdemokratas sakė, kad jam žinoma, jog byloje surinktuose kaltinamųjų pokalbių įrašuose yra minima jo pavardė, tačiau sakė nepamenantis kas apie jį kalbėjo, tik teigė pamenantis, kad buvo kalbėta, jog jo nepavyko paveikti.
Pasak B. Bradausko, parlamente, svarstant įvairius klausimus, dažnai lankydavosi lobistai, visuomenės atstovai.
„Man neturi reikšmės kokioje vietoje pateikiamas siūlymas, svarbu ar tas siūlymas geras“, – kalbėjo B. Bradauskas, paklaustas, ar susitikti su asmenimis kavinėse ir aptarti įstatymų pataisas, yra įprasta.
B. Bradausko buvo klausiama tiek apie greitųjų kreditų įstatymo pataisas, tiek apie kelią Vilnius-Utena. Į pastarąjį projektą taikėsi koncernas „MG Baltic“, vadovaujantis statybų įmonei „Mitnija“, o, anot B. Bradausko, Seime kalbėta, kad jiems šis projektas ir turėjo atitekti. Tiesa, pats liudytojas, buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, projektui, koks buvo pateiktas, nepritarė, nes manė, kad jis per brangus.
Teisme klausytas V. Gapšio ir R. Kurlianskio pokalbio įrašas, kuriame kalbėta apie B. Bradauską. Įrašas darytas 2015-ųjų spalio 7-ąją. Kaltinamųjų advokatai siekė, kad įrašo nebūtų klausoma, nes, pasak jų, liudytojas turi kalbėti tik apie įvykius, kuriuos matė ar kuriuose pats dalyvavo, o ne bandyti interpretuoti kitų asmenų pokalbius.
Paklaustas, ar gali pakomentuoti šį pokalbį B. Bradauskas truktelėjo pečiais ir sakė, kad sunku komentuoti dvejų metų senumo įvykius.
„Čia yra normalus procesas, nežinau, ką turėjo omenyje Vytautas su Kurlianskiu, bet tarp mūsų pokalbiai vyko. Tai normalus procesas, diskusijos vyksta“, – sakė B. Bradauskas.
Sūnaus draugų teigė nepažįstąs
Paklaustas, ar žinojo apie sūnaus Dainoro pažintį su R. Kurlianskiu, B. Bradauskas sakė apie tai sužinojęs tik jau kilus skandalui, kai sūnus buvo nušalintas nuo pareigų. Jis teigė, kad sūnaus draugų ar pažįstamų nepažįsta ir apie tai su juo dažnai nekalba.
„Aš su sūnumi kalbėjau daug šia tema, kaip tėvas. Iš jo pasakojimų supratau, kad jis tikrai nemeluoja. Kažkam užkliuvo. Kai sūnus vadovavo, „Maximai“ suskaičiuoti 2 mln. eurų mokesčių, bet tai liepė slėpti ir paviešino tik po dvejų metų, kaip naujo vadovo nuopelną. Kažkas nėra švaru“, – sakė B. Bradauskas.
Praėjusioje kadencijoje Seime dirbęs B. Bradauskas kalbėjo, kad 2012-2016 metų parlamento kadencijoje ėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas. Tačiau dar nesibaigus kadencijai jis šias pareigas paliko. Kaip teigė politikas, sūnui laimėjus konkursą tapti VMI vadovu, jis atsistatydino, kad nekiltų interesų konfliktas.
Prašė uždaro posėdžio
Po teismo pietų pertraukos buvo tęsiamos liudytojų apklausos. Gynyba prašė, kad tolesnė apklausa būtų tęsiama už uždarų durų. Prašyta, kad LNK atstovaujantis Tomas Bartnikas būtų apklausiamas uždarame posėdyje, to prašė ir pati LNK, siekiant apsaugoti komercinę paslaptį.
T. Bartininkas yra LNK pardavimų vadovas. Teisme jį siekta apie galimas partijoms darytas nuolaidas. Puslapio rekvizitai.lt duomenimis, jis yra ir UAB „LNK studija“ vadovas.
Tiesa, teisėjų kolegija tokį prašymą atmetė. Iš karto po to koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pareikalavo teisėjų nusišalinimo. Tačiau ir toks prašymas buvo atmestas, teisėjų kolegija nenusišalino.
Paklaustas, ar pažįsta ką nors iš kaltinamųjų, T. Bartininkas atsakė, kad R. Kurlianskį pažįsta nuo 2007-ųjų metų, kuomet įsidarbino LNK. Kitus kaltinamuosius sakė pažįstantis tik iš viešosios erdvės, asmeniškai su jais nėra bendravęs.
Tačiau čia apklausa ir užstrigo, nes kaltinamųjų advokatai bei pats liudytojas teigė, kad dalis informacijos sudaro komercinę paslaptį ir ji negali būti atskleista. Teisėjų kolegijos pirmininkė liudytojo klausė, ar LNK turi dokumentą, kuriame apibrėžiama, kas yra komercinė paslaptis. T. Bartininkas atsakė, kad yra pasirašęs darbo sutartį, kurioje kalbama ir apie komercinės paslapties saugojimą.
Teismas klausė T. Bartininko apie Darbo partijai padaryta nuolaidą, kai ši LNK eteryje užsisakė politinę reklamą. Pats LNK atstovas teigė, kad Darbo partijos užsakymas buvo vienas mažesnių.
Prokuroro Justo Lauciaus paklaustas, ką žino apie Darbo partijai suteiktą 12,1 tūkst. eurų nuolaidą, T. Bartininkas iš pradžių teigė apie nuolaidą sužinojęs tik iš spaudos. Tiesa, vėliau pasakė, kad faktas, jog nuolaida buvo suteikta: „Negaliu atsakyti apie nuolaidos suteikimo aplinkybes. Kadangi buvo užsakytas paslaugos kiekis, nuolaida buvo suteikta, faktas.“
Kaltinimai byloje pareikšti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui, buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, buvusiems jo partijos kolegoms Š. Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui. Taip pat juridiniams asmenis – Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui bei koncernui „MG Baltic“.
