Lietuvoje

2018.11.12 06:52

Teisininkai – kategoriškai prieš Konstitucijos kaitaliojimą

Kristina Jackūnaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.11.12 06:52

Įteisinti dvigubą pilietybę, reiškia rėmėjų gretas padauginti emigrantų sąskaita. To dar nepavyko padaryti nė vienai politinei jėgai, „valstiečiai“ nusiteikę gana ryžtingai. Konstitucijos pažeidimu dvelkę pasiūlymai referendumą vykdyti 2 dienas su 2 savaičių pertrauka jau praeityje, dabar užmojis pagaliau pakeisti Konstituciją, nes jos pirmajame skirsnyje esantis straipsnis ir neleidžia jokių laisvumų su Lietuvos pilietybe.

Teisininkai kategoriški – Konstitucija ne pageidavimų koncertas, kad užsigeidus kaitalioti jos nevalia, Prezidentė jau pranešė vetuosianti valdančiųjų užmačias, o politinės erdvės apžvalgininkai mano, kad valdžia tiesiog nedaro savo tiesioginio darbo – užuot ėmusis agitacijos ir aiškinimo, kodėl referendumas būtinas ir kodėl jame būtina dalyvauti, mėgina nuleisti referendumo kartelę ir pakeisti Konstituciją.

Lietuvoje gimęs ir augęs tačiau dabar Jungtinėse Valstijose gyvenantis ir eksperimentinę ekonomiką dėstantis daktaras Rimvydas Baltaduonis, kuris yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, sako, kad jei šį pavasarį vyksiančiame referendume nebus įteisinta dviguba pilietybė, jis svarsto nebelaukti ir priimti Amerikos pilietybę, nors tai reikš Lietuvos pilietybės atsisakymą.

„Šiuo metu kaip mokslininkas negaliu prašyti tam tikrų stipendijų, pavyzdžiui, prestižinės Fulbright stipendijos, kuri leidžia mokslininkams išvažiuoti į kitas šalis. Dirbu su energetikos politikos formavimu, todėl man tokios galimybės yra svarbios. Tai reikės pagalvoti, kas yra svarbiau – ar Lietuvai būtų svarbiau mane turėti su Lietuvos pilietybe, ar Lietuvai būtų svarbiau turėti su kitos šalies pilietybe, šiuo atveju konkrečiai JAV“, – sakė R. Baltaduonis.

Šią savaitę valdantieji „valstiečiai“ Seimui pateikė Referendumo įstatymo pataisas, pagal kurias Konstitucijos pirmąjį skirsnį, kuriame parašyta, kad išskyrus išimtis niekas negali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, bet tai pat ir kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, jos teritorija nedaloma, vėliava trispalvė, o sostinė Vilnius, pakeisti referendume užtektų dviejų penktadalių rinkėjų – šiuo metu tai būtų milijonas. Pagal dabar galiojančius įstatymus, norint pakeisti šį svarbiausią Konstitucijos skirsnį, reikia daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių – 1 mln. 250 tūkst.

„Ta apsauga iš tikrųjų atsirado tada, kai mes dar turėjome sovietinę kariuomenę, kada buvo norima turėti tokią kartelę, kuri realiai net sovietinei kariuomenei ar kitoms manipuliacijoms esant būtų tiesiog neperžengiama ir referendumas kai kuriais klausimais būtų iš esmės neįmanomas, dabar situacija Lietuvoje yra radikaliai pasikeitusi“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Kai įvyko referendumas dėl Konstitucijos priėmimo 1992 m. prie valstybės vairo stovėjęs Vytautas Landsbergis sako, kad jei žmonėms klausimas svarbus – jie ateis balsuoti. Tuomet į  referendumą atėjo per 1 mln. 900 tūkst. – 75 proc. visų balsavimo teisę turinčių gyventojų.

E. Genio/LRT nuotr.

„Taip pat buvo agituojama nebalsuoti, jau turbūt niekas neprisimena, aš turbūt dar kažkur turiu pasidėjęs plakatų. Buvo plakatai klijuojami: neik balsuoti už tą Konstituciją, kuri tave apgauna, ten visokių blogybių turi. Tada žmonės vis dėlto nepasidavė tai propagandai. Aš ne visai suprantu, iš kur tas šišas – užsidegimas žūtbūt pramušti tą Konstitucijos pataisą. Kai kas persiėmęs, kad tai labai svarbu, gyvybinis klausimas, nors aš matau, kad tai komplikuotas ir toks pavojingas dalykas, ir mes jau matome, kad tas referendumas dėl vieno Konstitucijos punkto dabar jau pavirsta visos Konstitucijos perdirbimu“, – pasakojo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

Teisininkai sako, kad Konstitucijos kūrėjai svarbiausią skirsnį, kuriuo grindžiama visa Konstitucija, taip apsaugojo neatsitiktinai, o jį išjudinus gali būti išjudinti visi svarbiausio šalies įstatymo pamatai.

„Na, pavyzdžiui, pirmam skirsnyje įtvirtinta nuostata, kad suverenitetas priklauso tautai, tai ar mažesnė negu pusė tautos dalis, mažiau nei pusė Lietuvos piliečių gali nutarti, kad suverenitetas tautai nepriklauso. Aš manau, kad gali nutarti tik daugiau nei pusė. Ir kitaip būti negali. Yra kiti fundamentalūs dalykai, pavyzdžiui, Lietuvos teritorija nedalijama į jokius darinius. Ar gali mažesnė nei pusės piliečių dalis nutarti, kad galima padalinti Lietuvos valstybę į kažkokius darinius?“, – klausė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas dr. Vytautas Sinkevičius.

Spalio pabaigoje Seimas vien valdančiųjų balsais pakeitė dar vieną įstatymą, kad referendumas dėl pilietybės galėtų vykti 2 dienas su 2 savaičių pertrauka ir sutaptų su prezidento rinkimais.

„Čia vyksta eksperimentai su Konstitucija, aš skaičiuoju, kad nuo rugsėjo arba 6, arba kitaip skaičiuojant, 7 bandymai pakeisti Konstituciją“, – teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Konstitucija yra ne šiaip eilinis įstatymas, o yra, mano supratimu, tautos arba visuomenės susitarimo aktas tam tikras, kaip mes gyvenam valstybėje. Ir dabar dėl to, kad 3-5 ar 55 pasirodė, kad kažkas valstybėje pasikeitė, tai nereiškia, kad tą susitarimą reiktų keisti. Tą susitarimą įmanoma keisti tik tada, kai yra kardinaliai subrendusi tiek, kad neįmanoma, kad bus labai dideli nuostoliai, jeigu mes nepakeisim“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius.

V. Nekrošius, BNS nuotr.

Prezidentė žada kartelės nuleidimą vetuoti. Ji pareiškė, kad nereikia jokių dirbtinių palengvinimų, o reikia labiau ruoštis pačiam referendumui ir daugiau dialogo su žmonėmis.

„Jeigu mes norime, kad referendumas įvyktų, labai svarbu, kad vadovai valstybės patys ir žmonės žinomi, visi būtų kiek įmanoma labiau įsitraukę į komunikaciją. Kol kas, kalbant apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, reikėtų vadinti daiktus savo vardais, mes faktiškai nematome jokios komunikacijos“, – teigė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad viskas padaryta.

„Ir Seimas padarė, ir aš esu kalbėjęs ir su premjeru, ir su prezidente, mes esam sutarę visi vienodai skatinti žmones, kad eitų į referendumą. Ir nuo dabar jau sakome, kad būtina ateiti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

„Matosi ta kampanija, ir ne tik kad jinai matosi – ir su pasaulio lietuviais, ir su mūsų bendruomene diskusijos vyksta. Kada bus galutinai apsispręsta dėl tų teisinių dalykų, tada ir prasidėt galėtų ir tikroji ta kampanija“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Pasaulio lietuvių atstovams neatrodo, kad viskas padaryta, ir kad viskas juda pagal planą.

„Šiuo metu pasigendame lyderystės. Net ir sutarimas, kuris buvo matomas prieš metus, spręst pilietybės išlaikymo klausimą šiek tiek yra pakrikęs. Viešojoje erdvėje ir iš strateginės pusės nesimato to aiškinimo ir konkrečių veiksmų, kaip būtų galima laimėt tą referendumą“, – sakė R. Baltaduonis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas baiminasi, kad jei bus toliau delsiama, tuoj prasidėsianti savivaldybių rinkimų kampanija užgoš referendumo klausimą.

Populiariausi