Lietuvoje

2018.11.08 20:04

Siūlo kirtaviečių nebelaikyti mišku – kiek Lietuvoje liktų miškų?

Vytautas Venslaviškis, DELFI.lt2018.11.08 20:04

Siūlymas kirtaviečių, želdintų miško aikščių ar žuvusių medynų nebelaikyti mišku pribloškė miškininkystės specialistus. Jie stebisi ne tik tokios Miškų įstatymo pataisos beprasmiškumu, bet ir pabrėžia liūdnas pasekmes tarptautiniam Lietuvos prestižui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) nuomone, tokia Seimo nario Valerijaus Simuliko pasiūlyta įstatymo pataisa sudarytų prielaidas privatizuoti į valstybinės reikšmės miškus įsiterpusius 0,1 hektaro ar didesnius žemės plotus, kuriuose yra kirtavietė, želdinta miško aikštė ar žuvęs medynas.

Seimo narys aiškina, kad įstatymo pataisa padėtų užtikrinti miškų apsaugą bei sudaryti prielaidas gauti objektyvią ir tikslią informaciją apie miškų plotus ir jų situaciją. Esą Globalinis gamtos išteklių institutas, vertindamas nuotraukas iš kosmoso, apskaičiavo, kad per pastaruosius 17 metų Lietuva neteko apie 282 tūkst. ha miško dangos.

Nesuprantu pasiūlymo logikos

Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidento, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Edmundo Bartkevičiaus nuomone, specialistai tokioms pataisoms tikrai nepritars.

„Kaip galima kirtaviečių nelaikyti mišku? Tuomet reikia keisti žemės paskirtį, kokia ji bus? Pagal taisykles mišką reikia atsodinti per trejus metus, nespėtume ir kaitalioti paskirčių. Tai keltų chaosą, neįsivaizduoju situacijos net teoriškai. Nesuprantu pasiūlymo logikos. Gal yra koks ryšys su statybomis, juk labai sudėtinga pakeisti miškų ūkio žemės paskirtį, gal žmogus tokį pasiūlymą pateikė tik emocionaliai“, – DELFI stebėjosi mokslininkas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis DELFI pabrėžė, kad ir kirtavietė, ir jaunuolynas, ir suaugę medžiai – visa tai yra miškas, jo vystymosi etapai. Anot jo, galima labai paprastai sužinoti, kiek turime kirtaviečių – tam yra valstybinių institucijų vedama apskaita.

„Tereikia kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir gauti norimus duomenis. Kam juokinti pasaulį su tokiomis įstatymo pataisomis. Jeigu norima keisto populiarumo, tai jo galima paieškoti kitose srityse“, – komentavo A. Gaižutis.

Lauktų tarptautinis skandalas Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Aidas Pivoriūnas antrino, kad Valstybinėje miškų tarnyboje dirba daug kompetentingų specialistų, jos naudojamą metodiką tikrina europinės institucijos, o pateikiama apskaita neabejojama.

„Visame pasaulyje priimta, kad kirtavietės laikomos mišku. Niekas specialiai jų neišskiria, tai yra miško plotai, laikinai netekę savo dangos. Jei būtų priimta siūloma pataisa, Lietuvoje 10 procentų sumažėtų miškų. Kiltų pavojus, kad pačios gražiausios vietos prie miestų, ežerų taptų prieinamos statyboms. Prisiminkime, kad labai dažnai neplanuota ir chaotiška jų plėtra dažnai sustabdoma vien dėl miško paskirties žemės, o šiuo atveju tokia kliūtis būtų pašalinta“, – DELFI aiškino jis.

A. Pivoriūnas įspėjo, kad jeigu kirtavietės būtų išbrauktos iš miškų plotų, sulauktume didžiulio pasaulio miškininkų bei gamtininkų, Europos Komisijos, Jungtinių Tautų dėmesio.

„Grėstų ne tik milžiniškos baudos. Matyt, reikėtų aiškintis ir valstybės vadovams. Net nežinau, kas vyksta su kai kuriais mūsų visuomenės atstovais, kad gimsta tokios mintys“, – nuostabos neslėpė jis.

BNS nuotr.

Prakalbo apie ekoterorizmą

PMSA vadovo nuomone, pasiūlyta pataisa esą atspindi triukšmaujančių dėl kertamų miškų pseudožaliųjų naują puolimo bangą.

„Tai visiškas užribis, kai atsiranda tokie fantasmagoriški pasiūlymai. Gal yra ir užsakovai, matyt, norintys matyti mažiau miškų ar bandyti keisti žemės paskirtį. Be to, Europoje dabar stengiamasi mažinti plastiko vartojimą, o naftą gali pakeisti atsinaujinantis šaltinis – mediena. Šaukiantieji apie miškų kirtimo sumažinimą ar uždraudimą nesupranta, kad jie lyg kareiviai panaudojami konkurencinėje kovoje dėl žaliavų. Tai vyksta ir kitose šalyse ir nieko bendro neturi su darniu miškų ūkiu“, – svarstė A. Pivoriūnas.

E. Bartkevičius taip pat pastebi, kad sumažėjus mūsų miškų plotams Lietuvai tektų labai ilgai aiškintis Europoje, ir lauktų negeros pasekmės. Jo žiniomis, ir kitose šalyse pastebima tendencija kelti keistus gamtosauginius klausimus, galinčius atitraukti nuo rimtų problemų.

„Neseniai grįžau iš Rumunijoje vykusio Europos šalių miškų fakultetų dekanų renginio, kuriame kalbant apie panašias situacijas nuskambėjo apibūdinimas – ekoterorizmas. Tai ne principingi žalieji, o, matyt, kažkokie chaoso kėlėjai. Kaip kitaip pavadinsi?“ – dėstė profesorius.

Perspėjo dėl grėsmės sektoriui

Pasak LMS prezidento, mūsų miškų būklė yra labai gera, nuo pokario jų plotai tik didėja, o kirtimai vyksta labai griežtai laikantis taisyklių. Jo pastebėjimu, miškų ūkis mažiau kentėtų nuo politinių suktukų, jei miškininkai mokėtų geriau bendrauti su visuomene, ją informuotų apie būsimus darbus. Apie tai kalba ir kolegos Vakarų šalyse. „Taip pavyktų išvengti tokių kraštutinių situacijų, kuriose atsiduria politikai ar populistai, kurie pridaro niekų. Dabar daugiau dėmesio turėtume skirti ne kirtimo klausimui, o rūpintis, kaip atkuriame kirtavietes. Reikia laikytis nustatytų taisyklių, kurios išbandytos per daug metų, ir tvariai ūkininkauti“, – aiškino E. Bartkevičius.

A. Gaižutis priminė, kad daliai mūsų subrendusių miškų šiandien atėjo kirtimo metas, todėl sukeltas pasipiktinimas atrodo absurdiškai.

„Keletas grupių, turinčių savo tikslų, panašias temas eskaluoja. Keistas nesupratimas ir bandymas riboti ūkinę veiklą nepagrįstais motyvais mūsų nedidelės šalies ekonomikai yra grėsmingi. Artėja pasaulinė ekonominė krizė, mažės europinė parama. Miškuose jau dabar trūksta dirbančiųjų, o jau vaikams dažnai formuojame nuomonę, kad medkirtys yra nusikaltėlis gamtai. Kai žmones išvysime iš sektoriaus, jie atgal lengvai negrįš“, – kalbėjo LMSA pirmininkas.

Mato prielaidas privatizacijai

NŽT, teikdama pastabas Seimui dėl Miškų įstatymo pataisos projekto, įžvelgia, kad pakeitimas sudarytų prielaidas privatizuoti į valstybinės reikšmės miškus įsiterpusius 0,1 hektaro ar didesnius kaip 0,1 hektaro žemės plotus, kuriuose yra kirtavietė, želdinta miško aikštė ar žuvęs medynas ir kurie pagal V. Simuliko siūlomą pakeitimą nebūtų laikomi mišku. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad miestų miškai, kurie pagal įstatymą yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, yra nedidelio ploto, palyginti su miškais, esančiais neurbanizuotose teritorijose.

NŽT nuomone, dėl siūlomo pakeitimo miestų miškai netektų jiems suteikto valstybinės reikšmės miškų statuso ir būtų sudarytos prielaidos juos privatizuoti.

V. Simulikas, E. Genio/LRT nuotr.

Nesutinka su miško sąvoka

Įstatymo pataisą spalio pabaigoje įregistravęs V. Simulikas aiškinamajame rašte nurodo, kad į miško sąvoką patenka ir želdintinos miško aikštės, ir kirtavietės, ir žuvę medynai, o apibrėžus šias sąvokas atskirai ir nebelaikant jų mišku, būtų patikslinta statistika apie miškų plotus.

„Žinant realią miškų situaciją atsirastų galimybė racionaliai formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, racionaliau ir tiksliau nustatyti miškų kirtimų normas, efektyviau valdyti miškų ūkį bei užtikrinti miškų apsaugą ir atkūrimą“, – tvirtina jis.

Anot parlamentaro, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pabrėžia, jog šiuo metu Lietuvos miškingumas vertinamas netiksliai, nes į miško teritoriją įtraukiamos ir kirtavietės, ir jaunuolynai, kurie dar ilgą laiką nefunkcionuoja kaip brandus miškas, netinka kaip gyvūnų buveinės.

Seimo narys remiasi ir gamtininku Andriejumi Gaidamavičiumi, kuris teigia, kad atmetus kirtavietes Lietuvos miškingumas būtų ne 33 proc., o toks, kaip ir po II–ojo pasaulinio karo – tik 20 proc., kuomet kirtavietės nebuvo laikomos mišku.