Lietuvoje

2018.11.08 10:42

L. Linkevičius: neįsivaizduoju, kad Europai tektų gintis nuo JAV

Galina Vaščenkaitė, LRT.lt2018.11.08 10:42

JAV kritika dėl per menko Europos rūpesčio savo pačios saugumu turi pagrindo. „Mes turime patys būti pajėgūs reaguoti į incidentus, bet tai yra daroma ne lozungais“, – portalui LRT.lt sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Visgi būtų neprotinga kurti Europos karines pajėgas nekoordinuojant ir nesąveikaujant su JAV ir NATO, įsitikinęs jis. „Nepaisant visų menkų kivirčų ar išsiskiriančių interesų, JAV ir Europa yra du Vakarų demokratijos poliai, kurie gali būti tik sąjungininkai, o ne priešai“, – įsitikinęs analitikas Marius Laurinavičius.

Antradienį pasaulio žiniasklaida citavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, paraginusį kurti „realią“ Europos kariuomenę, esą, kad galėtume apsisaugoti ne tik nuo Rusijos ar Kinijos, bet ir nuo JAV.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs: interpretacija, jog E. Macronas mano, kad kariuomenė Europai reikalinga gintis nuo JAV, yra neteisinga.

Pasak eksperto, kartais interpretacijomis, ypač dabartinėje informacinio karo situacijoje, yra specialiai manipuliuojama. Tuo suinteresuotos ir antiamerikietiškos jėgos ES viduje, ir išorinės jėgos, kurios labai norėtų, kad Europa ir JAV kuo daugiau konfliktuotų įvairiose srityse – nuo prekybos iki saugumo ir gynybos. M. Laurinavičiaus įsitikinimu, visa, ką E. Macronas sakė ir darė iki šiol, atvirkščiai, leidžia teigti, kad jo pozicija JAV atžvilgiu yra netgi palankesnė negu įprasta Prancūzijoje.

„Jeigu pasigirsta norų ar pareiškimų (ne iš prezidento E. Macrono, bet iš kitų), kad gal reikėtų sukurti kažkokią autonominę Europos sistemą, izoliuotis ar atitrūkti nuo JAV – tai būtų strategiškai labai klaidinga“, – portalui LRT.lt aiškina L. Linkevičius. Jis primena, kad visos Europos ir euroatlantinės erdvės saugumo garantas yra ir visą laiką nuo Aljanso įkūrimo buvo NATO, tad blaškymasis ir resursų skirstymas neatrodo gera mintis.

E. Macronas, Reuters/Scanpix nuotr.

JAV ir Europa gali būti tik sąjungininkai, bet ne priešai

Ir L. Linkevičius, ir M. Laurinavičius sako neįsivaizduojantys situacijos, kad Europai tektų gintis nuo JAV. „Nepaisant visų menkų kivirčų ar išsiskiriančių interesų, JAV ir Europa yra du Vakarų demokratijos poliai, kurie gali būti tik sąjungininkai, o ne priešai“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

L. Linkevičiui mažai tikėtinas atrodo ir JAV pasitraukimo iš NATO scenarijus. Nepaisant įvairių pastaruoju metu nuskambėjusių JAV politikų pasisakymų, į Aljansą investuota dešimtmečiais ir taip lengvai jį sugriauti būtų labai sudėtinga, įsitikinęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

M. Laurinavičius pritaria, jog sunku įsivaizduoti, kad artimiausiu metu JAV galėtų pasitraukti iš NATO. Bet ilgalaikėje perspektyvoje, jo nuomone, tokia tikimybė yra. Pasaulyje vis labiau auga Azijos šalių (ne vien Kinijos) reikšmė, keičiasi ir pačių JAV demografija, nyksta asmeninis ryšys tarp amerikiečių ir europiečių, be kita ko ir todėl, kad vis mažiau lieka amerikiečių, kurių tėvai ar seneliai kariavo karuose Europoje.

Tad, eksperto nuomone, gali susidaryti situacija, kai Azija Jungtinėms Valstijoms taps svarbesnė nei Europa. Jei ir interesų, ir resursų pradės trūkti (JAV rinkėjai, kaip ir Europos, ne visada linkę pritarti, kad gynybai būtų skiriama tiek lėšų, kiek reikia), gali būti, kad amerikiečiai po truputį trauksis iš Europos saugumo architektūros.

Tai nereiškia, kad taip nutiks per 5 ar 10 metų. Bet net jei tai tik teorinė tikimybė, būtent tokiam, net ir pačiam blogiausiam scenarijui, Europa turėtų ruoštis, perspėja M. Laurinavičius.

Savo saugumu turime rūpintis ir patys

L. Linkevičius primena, kad būtent JAV sukuria apie 70 proc. NATO potencialo. „Strateginiai pervežimai oru, jūra, strateginė ginkluotė – tai JAV indėlis, kuris nepakeičiamas“, – sako ministras. Anot jo, su savo ekonominiu potencialu ir techninėmis galimybėmis Europa nebūtų pajėgi užpildyti tokias spragas.

L. Linkevičius, BNS nuotr.

Bet net jei JAV vaidmuo NATO nesikeis, tai nereiškia, kad europiečiai turi atsipalaiduoti ir neskirti dėmesio savo gynybai, sako ministras. Pasak jo, klaidinga būtų ir nekreipti dėmesio į D.Trumpo raginimus NATO narėms skirti bent jau 2 proc. nacionalinio BVP gynybai, kad sukurtų atitinkamus nacionalinius pajėgumus, kuriuos būtų galima naudoti ir bendroms operacijoms. „Iki šiol situacija tikrai yra nepatenkinama. Tai kritika, kuri turi pagrindo“, – portalui LRT.lt teigia ministras.

„Mes turime patys būti pajėgūs reaguoti į incidentus, bet tai yra daroma ne lozungais, o pajėgumais, kurios reikia sukurti papildomai ir išnaudoti, ką jau esame kartu sukūrę“, – sako L. Linkevičius, pridurdamas, kad tai būtų protinga ir ekonomiškai pateisinama.

Akivaizdu, kad Europos gynybos sistemoje jos pačios dėmuo turi būti stiprinamas, pritaria ir M. Laurinavičius. Jis pastebi, kad E. Macronas yra bene vienintelis aukštas Europos politikas, „stumiantis“ tokias iniciatyvas. Šiuo metu procesas, eksperto nuomone, yra įgavęs šiokį tokį pagreitį ir juda Lietuvai palankia linkme.

Tačiau tai nereiškia, kad po metų, dvejų ar net penkerių Europa turės savo kariuomenę ar pati, be JAV pagalbos, imsis užtikrinti savo saugumą, portalui LRT.lt sako M. Laurinavičius.

Europos kariuomenės idėja sena, bet nekonkreti

Apie bendrų ES karinių pajėgų kūrimą kalbama jau seniai. E. Macronas idėją, kad reikia kurti Europos kariuomenę irgi yra išdėstęs jau daugiau kaip prieš metus – antradienio pareiškimas tėra naujas tos idėjos pateikimas, aiškina M. Laurinavičius.

M. Laurinavičius, BNS nuotr.

Tačiau, pasak L. Linkevičiaus, kai kalbama apie Europos kariuomenę, sunku suprasti, kas tai yra. Jis primena, kad šalys narės turi nacionalines kariuomenes ir jos suformuoja koalicijas, kai reikia dalyvauti ES ir NATO misijose. O kaip galėtų atrodyti bendra ES kariuomenė, kol kas neaišku – jokios konkretesnės detalės nėra svarstomos.

Pritardamas, M. Laurinavičius irgi atkreipia dėmesį, kad net ir NATO neturi atskiros bendros kariuomenės – vietoje to yra šalių narių kariuomenės.

„Yra visokių idėjų, bet jos vertingos tik tuo atveju, jeigu tikrai sukurs pridėtinę vertę, papildomus pajėgumus, kuriuos galėsime efektyviai naudoti – kol kas į tuos klausimus neturime atsakymo“, – portalui LRT.lt sako L. Linkevičius, ir priduria, jog ko tikrai akivaizdžiai reikia – tai papildomų pajėgumų.

Be to, pasak L. Linkevičiaus, jau ir dabar yra ES gynybos ir saugumo iniciatyvų, kurias reikėtų geriau išplėtoti. Pavyzdžiui, vadinamosios greitojo reagavimo grupės, kurios, kaip primena ministras, nė karto nedalyvavo jokioje operacijoje. Arba struktūrinio bendradarbiavimo projektai saugumo ir gynybos srityje. L. Linkevičius primena, kad nors iškelta daug idėjų, realiai plėtojami tik du projektai, iš kurių viename – kibernetinio saugumo – dalyvauja ir Lietuva. Greito reagavimo kibernetinio saugumo grupės užduotis – teikti pagalbą šalims, atsitikus kibernetinei atakai, ar kovojant su tokios atakos pasekmėmis.

ES karinių pajėgumų stiprinimas – tik bendradarbiaujant su NATO

Lietuva visą laiką pabrėžia, jog mūsų tikslas, kad tos grupės, kurios yra ES struktūrinio bendradarbiavimo dalis, būtų lygiai sėkmingai naudojamos ir ES, ir NATO, jeigu yra toks poreikis. „Tai yra mūsų principinė pozicija: kokias iniciatyvas benagrinėtume, norime, kad būtų sąveika tarp ES ir NATO, ir kad būtų sukurti didesni pajėgumai, kurių akivaizdžiai šiuo metu mums visiems trūksta“, – dėsto ministras.

ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Reuters/Scanpix nuotr.

Jo nuomone, būtų vienareikšmiškai neprotinga kurti Europos karines pajėgas nekoordinuojant ir nesąveikaujant su JAV ir NATO. „Prielaidas galima daryti įvairias, bet būtų tikrai didelė klaida, jeigu mes dar labiau paskatintume atsiskyrimo, autonomijos nuotaikas, kurios kartais pasigirsta“, – įsitikinęs ministras.

Be to, sklandus bendradarbiavimas tarp ES ir NATO susijęs ir su resursais – būtina ne dubliuoti, ne konkuruoti, o sukurti pridėtinę vertę.

„Jeigu mes pradėtume dabar lenktyniauti, dubliuoti arba kurti kažkokias autonomines struktūras, tai būtų klaida – ir finansinė, ir politinė, ir karinė, ir kokia tiktai norit“, – sako L. Linkevičius. Tai būtų tik laimė ir didelis džiaugsmas mūsų oponentams, perspėja ministras, ir priduria nemanantis, kad turime pagrindo suteikti jiems tokius argumentus.

„Visiškai akivaizdu, kad Lietuvos ir visos Europos interesas, kad JAV vaidmuo Europos saugumo architektūroje nemažėtų, o pačios Europos saugumo ir gynybos iniciatyvos niekaip nedubliuotų ir nebūtų priešpastatytos NATO“, – antrina M. Laurinavičius. Anot jo, Lietuva pakankamai sėkmingai dalyvauja bendroje saugumo ir gynybos politikoje: kur reikia – prisijungia, ieško nišų, kaip stiprinti Europos gynybą srityse, kurių kol kas neapima NATO.

Populiariausi