Lietuvoje

2018.11.06 12:14

Seimas iš naujo svarstys partijų finansavimo įstatymo pataisas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.11.06 12:14

Daugiau nei prieš dvi savaites parlamentas balsų dauguma pritarė partijų finansavimo įstatymo pataisoms bei pasiūlymui, kad skolinimasis politinių partijų finansavimui būtų įrašytas greta skolinimosi krašto gynybai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokias pataisas vetavo, teigdama, kad rinkimuose nedalyvavusios, bet Seime esančios partijos turi būti finansuojamos, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant tam lėšų kitų metų biudžete.

Valdančiųjų pasiūlymai leistų finansuoti pavasarį susikūrusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP). Ši partija atsirado po to, kai dalis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nepakluso partijos tarybos valiai palikti su „valstiečiais“ sudarytą koaliciją ir sudarę frakcijų koalicijos sutartį buvo priversti palikti LSDP.

Pasiūlymuose numatyta, kad valstybės biudžeto dotacijas galėtų gauti ne tik rinkimuose dalyvavusios partijos, bet ir tos, kurios dar savo jėgų juose neišbandė. Kol kas vienintelė parlamentinė partija nedalyvavusi rinkimuose ir yra „socialdarbiečių“ partija. Jie pretenduoja vien šiemet gauti apie 200 tūkst. eurų. Taip pat siūloma, kad partijų finansavimui reikalingas lėšas būtų galima skolintis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė savo pasiūlyme tokią nuostatą prilygino skolinimuisi gynybos išlaidoms, reikalingos įvykdyti įsipareigojimus NATO.

Netrukus po to, kai pataisos buvo priimtos, šalies vadovė D. Grybauskaitė valdančiųjų pateiktas pataisas vetavo. Anot jos, rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos turi teisę gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant tam lėšų kitų metų biudžete. Prezidentės siūlymu, partijų finansavimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne pasirašymo datos, kaip to sieki valdantieji.

Šalies vadovė taip pat nepritaria biudžeto pataisų projektui, apjungusiam galimybes skolintis tiek gynybos biudžetui didinti, tiek LSDDP dotacijai. Jos teigimu, gynybos poreikiai negali tapti partijų finansavimo įkaitu.

Antradienį parlamentui balsuojant ar pritarti prezidentės veto, nubalsuota, kad partijų finansavimo įstatymo pataisos bus svarstomos iš naujo. Tam pritarė 65 Seimo nariai, prieš pasisakė 63. Iš naujo bus svarstomi ir pasiūlymai leisti skolintis lėšas partijų finansavimui.

Prezidentė siūlo saugiklius

Prezidentės veto pristatyti į Seimą atvykęs jos patarėjas Mindaugas Lingė sakė, kad šalies vadovė grąžindama įstatymus tobulinti pirmiausia nepritarė, kaip jis teigė, sistemos darkymui po 2020 metų. Pasak jo, politinių partijų finansavimo sistema, ypatingai dotacijų paskirstymo klausimu, yra nusistovėjusi, 2012 metais patikrinta Konstitucinio Teismo ir įvertinta, kaip atitinkanti įstatymus ir bendrą Europos patirtį.

„O Seimo priimti pakeitimai siūlo atsisakyti 3 proc. kartelės apskritai. Tai reiškia, kad visos politinės partijos, kurios susikurtų Lietuvoje ir kiek balsų begautų, turėtų teisę gauti valstybės pinigus. Tai nėra atsakingi biudžeto pinigų naudojimo pavyzdžiai ir valstybės biudžetas turi būti naudojamas atsakingai toms partijoms, kurios yra pasirengusios ir turi pasitikėjimą“, – kalbėjo M. Lingė.

Jo teigimu, prezidentė neprieštarauja, kad partijos, kurios nedalyvavo rinkimuose, bet yra parlamente, turėtų galimybę gauti valstybės dotaciją. Tačiau šalies vadovė pasiūlė saugiklius, kad tokia galimybe nebūtų piktnaudžiaujama.

Siūloma, kad dotacijos būtų mokamos iki artimiausių Seimo rinkimų. Taip pat siūloma nutraukti dotacijos mokėjimą partijai, kuri susijungia su kita, valstybės biudžeto dotacijomis, paskirstytomis pagal rinkėjų rinkimų rezultatus, finansuojama partija. Trečias siūlymas – jeigu motininė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtai naujai partijai dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.

D. Grybauskaitė nepritaria nuostatai, kurioje skolinimasis partijos prilyginamas krašto gynybai. Kaip teigė M. Lingė, šalies vadovė laikosi pozicijos, kad valstybės strateginiai klausimai ir nacionalinio saugumo klausimai negali būti prilyginami „eiliniams vienadieniams partijų interesams“, o partijų reikmės turi būti atsakingai planuojamos kitų metų biudžete.

Veto ketino atmesti

Tačiau vos D. Grybauskaitei vetavus pataisas, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ir į valstybės pinigus pretenduojančios LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas vienbalsiai pareiškė, kad prezidentės veto Seimo salėje bus atmestas.

Tokios pat nuomonės „valstiečių“ vedlys laikėsi ir antradienį prieš plenarinį posėdį, kuriame prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė pristatė veto.

„Mes balsavome ir manau, kad veto šiandien bus pritarta svarstymui ir ketvirtadienį turėtume atmesti veto“, – prieš parlamento posėdį kalbėjo R. Karbauskis.

Neatmeta kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad konservatoriai laikosi pozicijos palaikyti prezidentės veto. Pasak jo, geriausias sprendimas šiuo metu būtų pataisas grąžinti svarstyti į komitetus.

„Atskirti skolinimąsi gynybai ir partijų finansavimui ir pateikti, kaip du atskirus balsavimus Seimui. Tada Seimas apsispręs, kurie palaiko gynybą ir kurie palaiko „socdarbiečius“, – sakė G. Landsbergis.

Opozicija neatmeta, kad jei prezidentės veto Seime pritarimo negaus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą: „Kadangi buldozeris yra įjungtas ir niekas nekreipia dėmesio į teisinius argumentus Seimo posėdžių salėje. Akivaizdu, kad vienintelis būdas tai atremti, yra kiekvieną kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą.“

Galimas interesų konfliktas

Konservatorius Mykolas Majauskas Seimo salėje prezidentės patarėjo klausė, ar kyla interesų konfliktas, kai LSDDP nariai balsuoja dėl partijų finansavimo įstatymo pataisų, nes jos esą tiesiogiai nutaikytos į jų poreikius gauti finansavimą.

„Žinome, kad yra kreipimasis atskirų Seimo narių į Etikos ir procedūrų komisiją su panašiu klausimu. Tokių galimų interesų konfliktų galima įžvelgti. Juolab, jei pažiūrėtume 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris konstatuota, kad Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas jo ar jo artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą rėmusių ar jį iškėlusių politinių partijų interesais“, – į parlamentaro klausimą atsakė prezidentės patarėjas.