Lietuvoje

2018.11.08 15:11

Neišdegė: Seimas nepritarė tyrimo dėl LRT išvadoms, jos grąžinamos R. Karbauskio komitetui

Ineta Nedveckė, Modesta Gaučaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2018.11.08 15:11

Antradienį Seimas sprendė dėl LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų – jos vėl grįžo į komitetus. Šįkart darbo imsis Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas, nes Seimas nepritarė pagrindinio iki šiol buvusio Teisės ir Teisėtvarkos komiteto išvadai. Pats R. Karbauskis prieš Seimo posėdį sakė, kad LRT pertvarkos imtis galima ir be komisijos išvadų.

Seimas po diskusijos balsavo, ar pritarti pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos – patvirtintam įstatymo projektui. 56 balsavus „už“ ir 56 – „prieš“ bei 3 susilaikius nuspręsta jam nepritarti ir projektą dar kartą skirti svarstyti Kultūros komitetui. Kaip pagrindinis komitetas svarstytas ir Ingridos Šimonytės vadovaujamas Audito, bet tam Seimas nepritarė. 

Į Seimo plenarinių posėdžių salę projektas grįš, kai jį apsvarstys Kultūros komitetas.

Atėjus diskusijos LRT klausimu laikui parlamentarų gretos gerokai ištuštėjo. Kaip pastebėjo konservatorius Gabrielius Landsbergis, posėdžių salėje neliko daugumos šio tyrimo iniciatorių. 

Už išvadas balsavo „valstiečiai“, išskyrus Vytautą Baką ir Raimundą Martinėlį, balsavime dalyvavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei dalis socialdarbiečių. Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai buvo prieš ir susilaikė, o didžioji dalis „tvarkiečių“ išvis nedalyvavo balsavime.

E. Gentvilas: tai baisus pasikėsinimas į nepriklausomą visuomeninį transliuotoją

Eugenijus Gentvilas Liberalų frakcijos vardu kalbėjo, kad prieš 2 metus „valstiečių“ programoje matė pozityvių dalykų ir ne kartą tuo pasidžiaugė, bet apsiriko, nes realizuojami ne pozityvūs, o visuomenę ir individą į pakraščius nustumiantys dalykai.

„LRT tampa institucija, kurią reikia „sutvarkyti“ ir sureguliuoti pagal savo įsivaizdavimą, nes valdžia juk viską gali“, – pabrėžė jis.

Jis pirminė, kad opozicija nuo pat pradžių buvo už kreipimąsi į atitinkamas institucijas, o ne tiriant visuomeninio transliuotojo veiklą Seime. Iš anksto buvo aišku, kad tyrimas pasisuks taip, kad būtų ketinama daryti įtaką turiniui, sakė jis.

„Iš karto buvo galima įžvelgti, kad bus nepasitenkinimas esama valdymo struktūra, kurią reikia sugriauti“, – sakė E. Gentvilas. Jis pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad būtent tokios LRT tarybos funkcijos įtvirtina LRT nepriklausomumą.

„Baisus pasikėsinimas į nepriklausomą visuomeninį transliuotoją ir jo funkcionavimą“, – apibendrino parlamentaras.

E. Gentvilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

TS-LKD frakcijos vardu kalbėjęs G. Landsbergis, balsavęs už tokios komisijos įkūrimą, sakė tada buvęs „vedinas idealizmo“. 

„Motyvai tirti pasikeitė nedelsiant“, – akcentavo jis.

G. Landsbergis sakė, kad susidarė įspūdis, jog komisijos steigėjai jau numatė, kokias išvadas rašys po pusės metų.

„Valstietis“ Virgilijus Poderys kalbėjo, kad išvados ir yra daugiausia skirtos aptarti ūkinę ir finansinę veiklą. Jis sakė, kad išvados suprantamos priešingai negu iš tiesų yra parašytos.

„Man atrodo, mūsų pasiūlymas yra depolitizavimo linkme“, – sakė „valstietis“.

V. Poderys, E. Genio/LRT nuotr.

Pasak jo, į generalinio direktoriaus rankas LRT dabar sutelkta per daug galios, todėl reikia valdybos. Valdybas esą turi visos didesnės įmonės. Taip pat LRT neturi akcininko, kuris „padaro tvarką“. Kaip tokį „akcininką“ jis minėjo LRT Komisiją.

„Su kolegomis pamatėme, kad daug negerovių egzistuoja, jos matomos, identifikuojamos, ir tarybos, ir administracijos atstovai pripažino, kad taip yra. Susidaro vaizdas, kad gyvenama pagal vadinamąsias „paniatkes“, – sakė jis.

Valdantysis pabrėžė, kad planuojama registruoti pataisas, kuriomis į LRT tarybą būtų skirta mažiau politikų skirtų atstovų.

Spalio pabaigoje opozicija pareikalavo pertraukos priimant sprendimą, teigdama, kad LRT veiklą tyrusios komisijos išvadas svarstęs pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pažeidė Seimo statutą – išvadą pateikė nesulaukęs papildomo Žmogaus teisių komiteto sprendimo ir pasiūlė daryti pertrauką, kol savo išvadas paskelbs Konstitucinis Teismas.

Skundą ištyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija teigia pažeidimų nenustačiusi. Pasak komisijos, Žmogaus teisių komitetas, registruodamas siūlymus, padarė techninę klaidą, todėl pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėjo išvadas svarstyti.

R. Karbauskis: LRT pertvarkos imtis galima ir be komisijos išvadų

Kultūros komiteto, kuris turėtų ruošti įstatymo dėl LRT valdymo pataisas, pirmininkas R. Karbauskis antradienį žurnalistams sakė, kad laikinosios komisijos išvadų net nereiktų tam, kad būtų galima pateikti įstatymo projektus dėl visuomeninio transliuotojo pertvarkos.

„Niekas nesiginčija su išvadomis, kurios liečia betvarkę, kuri buvo LRT iki kol pasikeitė LRT vadovybė. Dabar tie pakeitimai, kurie yra ruošiami, manau, net gali būti registruoti prieš priimant sprendimą dėl komisijos išvadų. Jie bus pirmiausia nukreipti į LRT depolitizavimą“, – tikino „valstiečių“ lyderis.

Pasak jo, bus siūloma sumažinti Seimo ir prezidentūros teikiamų narių skaičių į LRT tarybą bei kad LRT tarybos nariais negalėtų būti politikai. Pasiūlymai, kaip sakė R. Karbauskis, bus registruoti ir pateikti artimiausiu metu.

R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: nenustebčiau, jeigu siūlymai būtų įgyvendinti bet kokia kaina

Reaguodama į valdančiųjų partijos lyderio R. Karbauskio pasisakymą, kad LRT pertvarkos imtis galima ir be komisijos išvadų, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina – Seimo nariai yra laisvi iniciuoti bet kokius teisės aktų pakeitimus, tačiau tada nereikėtų argumentuoti, kad tai atliekama dėl LRT veiklos tyrimo išvadų.

„Žinoma, Seimo nariai yra laisvi iniciuoti bet kokius teisės aktus ir mes tai puikiai žinome. Bet tada nereikia apsimetinėti, kad vyksta diskusija ir kad tie siūlymai grindžiami kažkokiomis išvadomis. Kas man iš tikrųjų labai kliūna šiame epizode apskritai, kad išvados, balsavimas už jas stumiamas buldozeriu“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji primena, kad Seime būta siūlymų tyrimo išvadoms pritarti skubos tvarka ir iš karto pritarti visam paketui, o ne atskiroms jo dalims. Jau anksčiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad parlamentarams nebūtina pritarti visoms išvadoms.

„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tos išvados Seimo narių nesaisto, jie gali balsuoti tik už dalį iš jų. Man kelia įtarimą ši skuba ir bandymai bei pasakymai „mes sutvarkysime viską“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji akcentuoja, kad dalis siūlymų, kaip derėtų keisti LRT valdymą, niekaip nėra susiję su tyrimo išvadomis. Be to, pabrėžia LRT vadovė, siūlomas padidintas visuomeninio transliuotojo reguliavimas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė, E. Genio/LRT nuotr.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad nesistebėtų, jeigu šiuos pasiūlymus vis dėlto ir toliau būtų bandoma prastumti: „Sunku pasakyti, kas iš tikrųjų laukia. Šie valdantieji turi daugumą, tačiau mes matome iš antradienį vykusio balsavimo, kad ir patiems Seimo nariams jau kyla abejonių dėl tų išvadų teisingumo ir tikslingumo. Manau, kad tai, ko gero, bus bandymas įgyvendinti savo idėjas bet kokia kaina. Tai manęs nestebina.“

Nors kai kurie politikai įsitikinę, kad LRT tarybos depolitizavimas šiuo atveju išspręstų visus kilusius nesutarimus, M. Garbačiauskaitė-Budrienė įsitikinusi, kad tarybos sudėties liesti nereikėtų.

„Ji gana gerai veikia 13 metų. Žinome, kad LRT istorijoje būta įvairių pasiūlymų. „Valstiečiai“ čia nėra originalūs. Siūlymai depolitizuoti tarybą, tapatinti parlamentarų ir tarybos narių kadencijas nėra nieko naujo. Iš to nieko gero neišėjo“, – primena M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Svarstė 5 komitetai

LRT veiklą tyrusios komisijos išvadoms pritarė trys iš penkių Seimo komitetų, du – Audito ir Žmogaus teisių – siūlė sulaukti Konstitucinio Teismo išvados dėl komisijos sudarymo. Papildomi – Biudžeto ir finansų bei  Kultūros komitetai – bei pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas išvadoms pritarė

Į Konstitucinį teismą dėl to, ar LRT veiklą ir finansus tirianti speciali parlamentinė komisija neprieštarauja Konstitucijai, dar sausį kreipėsi opozicinė Seimo narių grupė. 

Išvados, kuriame rekomenduojamas keisti LRT valdymo modelis (mažinant Tarybos galias ir siejant jų narių kadencijas su skiriančiųjų institucijų kadencijomis), susilaukė daug kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokius siūlymus vadina atviru keliu į nacionalinio transliuotojo politizavimą.

Kad valdantieji tiesiog siekia įgyti daugiau politinės kontrolės visuomeniniam transliuotojui, būgštauja ir prezidentūra.

„Galima matyti, kad tos (politinės. – ELTA) įtakos norima turėti daugiau. Tai ir vertiname pakankamai kritiškai“, – naujienų agentūrai ELTA antradienį teigė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Paramą Lietuvos visuomeniniam transliuotojui prieš antradienio posėdį Seime išreiškė Vokietijos tarptautinis transliuotojas „Deutsche Welle“ ir Rygoje veikiantis Baltijos žurnalistinio meistriškumo centras „Baltic Centre for Media Excellence“.

„Mums, kaip ir Europos transliuotojų sąjungai bei kitoms tarptautinėms organizacijoms, kelia nerimą pastangos daryti politinį spaudimą Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, – rašoma „Deutsche Welle“ akademijos išplatintame pranešime. – Postsovietinėje Europoje LRT tapo visuomeninio transliavimo flagmanu, suvaidinusiu esminį vaidmenį Baltijos šalių demokratizacijos procese. Tikimės, jog į Lietuvos Seimas ir Laikinoji komisija LRT veiklai tirti gerbs ir rems LRT nepriklausomumą dabar ir ateityje.“

Politikų ketinimus dėl LRT kritikuoja ir Europos transliuotojų sąjunga, Estijos visuomeninis transliuotojas, Latvijos televizija, UNESCO. 

Spalio pabaigoje kreipimąsį į Lietuvos Seimo narius išplatino ir Tarptautinis spaudos institutas. Jis vienija redaktorius, žiniasklaidos priemonių vadovus ir žinomus žurnalistus visame pasaulyje. Kreipimesi reiškiamas didžiulis susirūpinimą dėl iniciatyvų stiprinti politinę LRT kontrolę.

„Mes primygtinai siūlome, kad LRT finansinės ir ūkinės veiklos tyrimas, jeigu toks yra tikrai būtinas, būtų patikėtas atlikti kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt., bet jokiu būdu ne politikams. Šiandien kreipiamės į Jus primygtinai ragindami užkirsti kelią LRT politizavimui, išsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, žodžio laisvę ir demokratišką valdyseną“, – rašoma IPI ditrektoriaus pavaduotojo Scotto Griffeno laiške Seimo nariams.

Taip pat spalį Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Petrošienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė ir Regioninių radijo stočių vadovas Liudas Ramanauskas kreipėsi į Seimo narius, kuriame paragino visus Seimo narius diskutuoti, kelti klausimus ir gauti atsakymus iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų rengėjų, kad neliktų jokių abejonių, ar Seimo nutarimas pritarti išvadoms pagal priėmimo tvarką neprieštaraus Konstitucijai.

Tarptautinėje arenoje ketinimai dėl LRT dažnai lyginami su Lenkijos visuomeniniu transliuotoju, kuris po panašių pokyčių tapo labiau valstybiniu. 

Pats R. Karbauskis sako, kad planuojamais pokyčiais visai neketinama LRT veiklos politizuoti, o tik efektyvinti. Jis pabrėžia, kad keičiant įstatymus, susijusius su LRT, galės dalyvauti visi norintys. Ketvirtadienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija išplatino pranešimą spaudai, kad R. Karbauskis inicijuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas, kurios esą padės užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą bei apsaugos jį nuo tiesioginės politinių partijų įtakos.

Populiariausi

Karantinas Lietuvoje, koronavirusas

Lietuvoje

2020.08.04 10:23

COVID-19 atvejai Lietuvoje: 8 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, du – įvežtiniai sergančiųjų skaičius – 397; atnaujinta 10.44

12