captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbininkus stebina verslininkų neraštingumas

Nuo šių metų gegužės 1d. įsigaliojo nauja įmonių pavadinimų registravimo tvarka. Nors nuostatos draudžiančios nelietuviškus pavadinimus galioja seniai, iki šiol Registrų centras, registruodamas įmonių pavadinimus, kalbininkų pagalbos neprašė. Nuo gegužės visi pavadinimai vertinami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų. Komisijos vadovės Daivos Vaišnienės teigimu, gegužės mėnesį teko atmesti daugiau nei pusę siūlomų pavadinimų. Dažniausiai – dėl elementarių gramatikos klaidų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nuo šių metų gegužės 1d. įsigaliojo nauja įmonių pavadinimų registravimo tvarka. Nors nuostatos draudžiančios nelietuviškus pavadinimus galioja seniai, iki šiol Registrų centras, registruodamas įmonių pavadinimus, kalbininkų pagalbos neprašė. Nuo gegužės visi pavadinimai vertinami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų. Komisijos vadovės Daivos Vaišnienės teigimu, gegužės mėnesį teko atmesti daugiau nei pusę siūlomų pavadinimų. Dažniausiai – dėl elementarių gramatikos klaidų.

Tuo metu dukterines įmones norintys steigti verslininkai žada teisę į savo verslo vardą ginti teismuose. Kovoti yra dėl ko. Ant kortos pastatytos ne tik į rinkodarą ir reklamą sudėtos lėšos. Bendrovių pavadinimų specialistai tikina, kad pasirinkimas sumažėjo perpus, todėl naują patrauklų įmonės vardą rasti tampa vis sunkiau.

Koją kiša gramatika

„Nuo gegužės 1 d. nepasikeitė joks teisinis reguliavimas. Šios nuostatos buvo Civiliniame kodekse ir Valstybinės kalbos įstatyme nuo 1995 m.  Kai juridiniai asmenys buvo registruojami patentų biure, jie turėjo kalbininką, kuris prižiūrėdavo, kaip laikomasi įstatymų reikalavimų. Kai ši funkcija perėjo Registrų centrui, pavadinimai nebuvo tikrinami. Tokio reikalavimo tiesiog nebuvo jų nuostatuose“, – situaciją komentavo D. Vaišnienė.

Pasak jos, nuo gegužės 1 d. iš 1,7 tūkst. pateiktų pavadinimų pusė neatitiko lietuvių kalbos reikalavimų. Iš jų didžioji dalis, apie 60 proc., buvo atmesti dėl elementarių rašybos klaidų. 19 proc. pateiktų pavadinimų buvo nelietuviški.

Liepos mėnesio duomenimis, situacija gerėjo. Apie 60 proc. pavadinimų buvo tinkami juos pateikus pirmąjį kartą. Iki 15 proc. sumažėjo teikiamų nelietuviškų pavadinimų. Taip pat mažėjo rašybos klaidų.

„Mes apibendriname duomenis ir juos pateikiame vartotojams savo tinklalapyje. Iš visų ketinančių registruoti įmonės pavadinimą 15 proc. iš anksto konsultuojasi su Kalbos komisijos specialistais“,  – sakė Komisijos vadovė.

Pažeidinėja ir valstybė

Pagal komisijos nutarimą lotyniški ir graikiški įmonių pavadinimai yra galimi. „Jų registruojama tikrai nemažai. Taip pat galimi dirbtiniai žodžiai, tokie kaip „Achema“. Tokių pavadinimų labai daug. Jeigu tokie žodžiai turi lietuvišką galūnę, kurią galima linksniuoti, jie reikalavimus atitinka. Vienintelė problema, kad kartais teikiami garsų junginiai dirbtiniuose žodžiuose, kurie lietuvių kalboje yra sunkiai ištariami. Pavyzdžiui „Dharma“ ar panašūs. Jie nėra būdingi lietuvių kalbai ir tai yra pažeidimas“, – paaiškino D. Vaišnienė.

Paklausta, kaip vertina valstybinių įmonių „LITGRID“, „LESTO“, „Litexpo“ pavadinimus arba Lietuvos pašto prekės ženklą „PayPost“ pašnekovė nurodė, kad, remiantis Civiliniu kodeksu, tokios įmonės neturėjo būti įregistruotos.

„Jeigu vadintųsi „LITGRIDAS“, ar įmonė taptų mažiau pelninga? Be to, „LITGRID“ yra santrumpa, kuri neleidžiama pagal Civilinį kodeksą. Jame aiškiai nurodyta, kad pavadinimas negali būti sudarytas iš santrumpų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad lietuviškas galūnes galima pridėti dirbtiniams, bet ne angliškiems žodžiams“, – paaiškino kalbininkė.

Paklausta, ar griežtas lietuvių kalbos normų taikymas renkantis bendrovių pavadinimus neapsunkins galimybių joms veikti tarptautinėse rinkose, D. Vaišnienė patikino, kad problema ne kalbos taisyklių griežtumas, o žmonių požiūris.

„Reiktų keisti žmonių nuostatas. Dabar net jeigu įmonė veikia Lietuvos rinkoje, vis tiek pasirenkamas nelietuviškas pavadinimas. Tai rodo požiūrį į kalbą. Reikia suprasti, kad lietuvių kalba yra tokia pati kaip ir kitos. Ja lygiai taip pat gražiai galima pavadinti savo bendroves. Kai sakoma, kad pavadinimas neatpažįstamas, aš norėčiau paklausti, o tokie nacionaliniai pavadinimai kaip „Hitachi“ ar „Siemens“? Negi juos sunku prisiminti ir ištarti?“ – klausė Komisijos vadovė.

Tvarką žada keisti

Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Remigijaus Šimašiaus nuomone, šiuo metu įmonių pavadinimams keliami reikalavimai yra pasenę: „Dabartinė tvarka visiškai neatitinka Vakarų valstybių principų. Kai kalbininkai sako, kad įmonių pavadinimai turi atitikti kalbos reikalavimus, ir taškas, jie nelabai supranta, jog pavadinimai yra tik sąlyginai kalbos dalykas. Taip, jų rašyba ir linksniavimas turi būti pagal kalbos taisykles, tačiau jie patys nebūtinai turi būti lietuviški. Kaip ir vaikų vardai nebūtinai duodami lietuviški.“

Seimo narys nurodė, kad  visoje Europos Sąjungoje vienintelėje Slovėnijoje įmonių pavadinimų tvarka reglamentuota taip, kaip pas mus. Ir kaimyninėse, ir kitose šalyse pavadinimus galima duoti tokius, kokius nori.

Pasak jo, nereikia maišyti pagarbos kalbai ir verslininkų noro dirbti tarptautinėse rinkose. „Tai nėra nepagarba kalbai, jei tarptautinėse rinkose dirbančios įmonės ne tik savo prekės ženklus, bet ir pavadinimus turės tarptautinius. Kartais juokaujame, kad viena iš priežasčių, kodėl anglų kalba tapo tarptautine, yra tai, jog ji niekada neturėjo savo valstybinės kalbos komisijos ir visą laiką plėtojosi dinamiškai. Mes kalbą saugome. Tai yra gerai. Bet tokiais reikalavimais mes sukuriame papildomą vargą savo verslininkams. Dėl to kenčia ne „Coca–Cola“, kuriai nėra problemų šiuo pavadinimu registruotis Lietuvoje. Pirmiausiai mes sukuriame kliūtis pradedančiam Lietuvos verslininkui, kuris neturi didelio įstatinio kapitalo, kuris leistų atskirai registruoti prekės ženklą arba užsienyje steigti atskirą įmonę“, – nurodė politikas.

R. Šimašius priminė, kad jau bandė registruoti Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kuris leistų naudotis daugiau lotyniškais rašmenimis rašomų pavadinimų.

„Kol kas Seimas nesiryžo svarstyti tokio įstatymo, bet manau, kad dar padiskutavus su didžiosiomis frakcijomis bus galima įtikinti, kad šios archajiškos nuostatos būtų atsisakyta. Tikiu, kad rudens sesijoje to bus imtasi rimtai“, – sakė buvęs teisingumo ministras.

Pasiduoti neketina

Kainų palyginimo portalo „PriceOn“ vadovas Tomas Gudžiauskas nurodė, kad su pavadinimų problema įmonė kaip tik susiduria šiuo metu.

„De facto aš atstovauju „PriceOn“, bet iš tiesų aš esu įmonės „Tikros kainos“ vadovas. „PriceOn“ yra vienas sėkmingiausių šių metų projektų. Mes esame pasiruošę plėtrai užsienyje, tam norėjome įsteigti antrinę įmonę Lietuvoje, tačiau negalima užregistruoti pavadinimo „PriceOn Lietuva“ ar „PriceOnLT“, kuris būtų atpažįstamas ir mūsų lankytojams, ir verslo partneriams užsienyje. Mums einant į Rusiją ar Ispaniją, ką sakytų užsieniečiui pavadinimas „Tikros kainos“? Visiškai nieko“, – piktinosi verslininkas.

Pasak jo, startuoliams svarbu padaryti greitai, kokybiškai ir kuo efektyvesniais kaštais. Dviejų pavadinimų komunikavimas prieštarauja elementariai efektyvios rinkodaros logikai. „Užsienio rinkos yra pagrindas. Lietuva daugeliui startuolių yra tik pasibandymo rinka – ten, kur mes sukuriame paslaugą, išmokstame dirbti, su paslauga supažindiname savo klientus“, – sakė jis.

T. Gudžiauskas juokavo, kad steigiant įmonę buvo pasiūlytas „PriceOnutė“ variantas, tačiau ir jis būtų neatitikęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimų, todėl įmonė apsisprendė steigti dukterinę bendrovę „PriceOn Lietuva“.

„Manome, kad pasitelkus teisininkų pagalbą mums pavyks tai padaryti. Matyt, galime sulaukti Valstybinės kalbos inspekcijos prieštaravimų. Į juos reaguoti nežadame ir, jei prireiks, savo teises į pasirinktą pavadinimą žadame ginti teisme. Esame ir Lietuvos, ir lietuvių kalbos patriotai, Lietuvos mokesčių mokėtojai. Galime įsteigti įmonę bet kurioje šalyje, bet Lietuvai mokame mokesčius ir norėtume tai daryti ir toliau“, – sakė T. Gudžiauskas.

Variantų sumažėjo dvigubai

Prekių ženklų specialistas, tinklalapio www.efektyvusdizainas.lt vadovas Giedrius Cibulskis teigė, kad pasikeitusi pavadinimų registravimo tvarka tapo tikru galvos skausmu.

„Gerą pavadinimą sukurti tikrai sunku, o dabar atsirado dar viena kliūtis, kuri šį darbą apsunkino dvigubai“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, absoliuti dauguma verslininkų nori pavadinimo, kuris būtų universalus: „90 proc. mano klientų ateina su vienu prašymu – kad pavadinimas būtų tarptautinio skambesio. Kad jis tiktų ir Lietuvai, ir užsieniui vienodai. Lietuvių kalba yra turtinga, tačiau apribojus pavadinimus iki penkių galūnių paieškos labai pasunkėjo.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...