Lietuvoje

2018.11.01 14:00

Konstitucinis Teismas vertins, ar referendumas gali vykti su dviejų savaičių pertrauka

BNS 2018.11.01 14:00

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali vykti su dviejų savaičių pertrauka. Nuo šiol Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo galiojimas stabdomas.

„Pranešu, kad nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje sustabdomas Seimo nutarimo dėl privalomojo referendumo galiojimas“, – ketvirtadienį pranešė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Seimas spalio pabaigoje nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti savo priimtą nutarimą, kuriuo paskelbiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Numatyta, kad referendumas vyks kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.

Kreipimusi prašoma įvertinti abejones, kurias dėl referendumo organizavimo su dviejų savaičių pertrauka iškėlė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius ir opozicijos atstovai.

Jie kelia klausimą, ar balsavimas su dviejų savaičių pertrauka nepažeis konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, mat asmenys, kurie balsuos antrąją referendumo dieną, turės daugiau informacijos apie jį nei balsavusieji pirmąją dieną.

Kreipimąsi į KT parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, kurios teigimu, iki referendumo turi būti išsklaidytos visos abejonės dėl jo konstitucingumo ir atitinkamai rezultatų legitimumo.

Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį.

Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.