Lietuvoje

2018.10.31 22:44

Vyriausybė teikia Seimui patikslintą karo padėties reguliavimą

BNS2018.10.31 22:44

Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui siūlymus patikslinti karo padėties teisinį reguliavimą – numatoma detaliau apibrėžti vadovaujančių asmenų kompetenciją, ginkluotųjų pajėgų sudėtį, specialiųjų priemonių taikymą.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad jos parengti įstatymų pakeitimai leistų sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų operatyvų sprendimų priėmimą ir kiek įmanoma sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad ginkluota gynyba būtų pradedama nedelsiant nuo prezidento dekreto ar Seimo nutarimo pasirašymo, o ne nuo jo įsigaliojimo, paskelbus apie tai viešai, kaip numatoma dabar.

Pagal naują įstatymą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir karinės žvalgybos pareigūnai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. Šiuo metu numatoma, kad jie būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas vyriausybės posėdyje ragino skirti daugiau dėmesio integruojant statutinius pareigūnus į ginkluotąsias pajėgas.

„Mes norėtume atkreipti dėmesį ir dėl pratybų, ir apginklavimo, ir šaukinių, ir aprūpinimo racijomis ir kitais dalykais“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Premjeras Saulius Skvernelis ministrui atsakė, kad Lietuvos gynybos planuose statutiniams pareigūnams yra numatytos jų darbui artimos funkcijos.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad „santykiai pajėgų lygmenyje yra puikūs“, tačiau tvirtino, jog pastangų integruojant kariuomenę ir statutines tarnybas reikia dar daugiau.

„Tuo klausimu dirbame ir bus dirbama toliau“, – sakė ministras.

Pataisomis taip pat siūloma griežčiau apibrėžti partizanų veiklą, siekiant užkirsti kelią plėšikaujančioms gaujoms. Šiuo metu įstatymas numato, kad partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa automatiškai.

Siūloma įtvirtinti, kad partizanų vienetai prie ginkluotųjų pajėgų būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu, o jam negalint veikti – Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu. Įstatymu taip pat detalizuojama, kad partizanų vienetai privalo turėti vadą, struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje, atvirai nešioti ginklą, skiriamąjį ženklą. 

Įstatymu siūloma numatyti papildomų įgaliojimų prezidentui – įstatymas būtų papildytas nuostatomis, kad šalies vadovas priima institucijoms privalomus sprendimus valstybės gynimo klausimais, koordinuoja diplomatines valstybės gynimo priemones ir tvirtina žvalgybos informacijos poreikius bei prioritetus. 

Projektu detalizuojami ir vyriausybės, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įgaliojimai. Pavyzdžiui, pagal naują įstatymą, kariuomenės vadas galėtų uždrausti elektroninių ryšių naudojimą, civilinių orlaivių skraidymą ir laivų plaukimą – šiuo metu šie klausimai nepatariami.

Vyriausybė taip pat siūlo, kad Karo padėties įstatymas taptų konstituciniu. Tai reiškia, kad norint jį keisti Seime prireiktų daugiau balsų.

Pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 metų.