Lietuvoje

2018.10.31 18:14

M. Mikutavičius: jeigu su savo muzika nesugebi prasimušti, gal keisk profesiją

Ineta Nedveckė, LRT.lt 2018.10.31 18:14

Jeigu su savo muzika nesugebi prasimušti, tai gal keisk profesiją arba būk kantrus ir lauk – gal pavyks. Taip, reaguodamas į idėją radijo stotyse nustatyti kvotas lietuvių kuriamai muzikai, kalbėjo atlikėjas, radijo laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius. Advokatas dr. Vytautas Mizaras pabrėžė, kad nors toks dalykas kaip kvotos radijuje įmanomas ir pasaulyje egzistuoja, dabartinė jų argumentacija yra netinkama ir taip rizikuojama pažeisti Konstituciją.

Gali pažeisti Konstituciją

35 procentai radijo stočių eterio – Lietuvos kūrėjų produkcijai, o ketvirtadalis lietuviškų kūrinių ir įrašų turėtų būti ne senesni nei 3 metų. Toks yra Seimo nario Vytauto Kernagio pasiūlymas.

Parlamentaras, pristatydamas šią mintį, akcentavo, kad šiandien Lietuvoje jauniems, nacionalinį muzikinį turinį kuriantiems atlikėjams ir grupėms itin sunku įsitvirtinti Lietuvos muzikos rinkoje, nes jie tiesiog yra mažai girdimi.

„Vienintelis būdas jaunoms grupėms siekti muzikinės karjeros yra būti matomais ir girdimais. Deja, daugelio jaunų ir kokybiškos muzikos kūrėjų bandymai patekti į eterį atsimuša į transliuotojų pastatytą „neformato“ sieną. Tai užkerta kelią jaunoms grupėms daryti karjerą ir sėkmingai dalyvauti muzikos industrijoje, tuo pačiu metu didinant mūsų kūrėjų muzikos vartojimą. Jeigu norime, kad Lietuvoje muzikos industrija taptų ori ūkio šaka, ši situacija turi keistis“, – išplatintame pranešime spaudai cituojamas V. Kernagis.

Tačiau, kaip konferencijoje „Konstitucija ir aš“ kalbėjo V. Mizaras, pasaulyje kvotos nacionalinei produkcijai egzistuoja ir jomis dažniausiai siekiama puoselėti nacionalinę kultūrą arba kalbą. Pavyzdžiui, kvotas eteryje taip argumentuoja Prancūzija. Ji yra vienintelė kvotas turiniui turinti šalis Europos Sąjungoje: prancūziški filmai ir muzika (nebūtinai sukurti prancūzų) turi sudaryti 40 proc. televizijos ir radijo eterio.

V. Mizaras, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Tokia iniciatyva ir jos įgyvendinimas gali būti net ir Konstitucijos rėmuose, bet, remiantis tuo, ką girdėjau pristatant šį projektą, man kyla mažiausiai 2 klausimai ir abejonės dėl konstitucingumo atitikties. Pirmiausia – Konstitucijos 29 straipsnis – lygiateisiškumo principas prieš įstatymą ir 46 straipsnis – ūkinės veiklos laisvės netinkamas reguliavimas arba toks reguliavimas, kuris per daug riboja veiklą“, – komentavo V. Mizaras.

O advokato abejonės kyla dėl argumentacijos, kodėl tokių kvotų reikia. Jeigu tai būtų nacionalinės kultūros ir kalbos skatinimas, idėja galėtų būti pateisinama kaip pozityvi diskriminacija. Tačiau tokio intereso V. Mizaras sakė neišgirdęs.

„Girdėjau komercinį interesą. Ne kažkokį bendrą tautos interesą, bet atskirų asmenų, pakankamai ribotos asmenų grupės, komercinį interesą. Dėl to man kyla abejonė, ar komercinis interesas gali būti pateisinamas pozityvios diskriminacijos prasme. Ginčiau poziciją, kad tai būtų lygiateisiškumo principo pažeidimas“, – aiškino jis.

M. Mikutavičius: tas pats kaip luošas neštų luošą

Parlamentaro V. Kernagio minima muzikos pramonės šaka, kaip, pavyzdžiui, yra Švedijoje, pasak M. Mikutavičiaus, tokiomis kvotomis nepasiekiama. Jis pabrėžia, kad Švedijoje iki to eita ilgai ir kompleksiškai – pradedant nuo nemokamų muzikos būrelių.

„O pas mus dabar situacija tokia, kai krūvos pastatų vegetuoja, tačiau savivaldybė jų neskiria muzikantams, nors jie neturi kur repetuoti. Valdžios noras eilinį kartą prasisukti pigiai ir pasirodyti geranoriškais manęs visiškai neįtikina ir atrodo, kad laisvos rinkos sąlygomis bandoma vienos grupės rūpesčius uždėti ant kitos grupės pečių“, – komentavo jis.

Muzikantui irgi užkliuvo tai, kad kvotų tikslas – komercinis – kad jauni muzikantai iš savo muzikos uždirbtų daugiau.

„Kažkodėl radijo stotys įsivaizduojamos kaip magnatai, bet irgi yra vargšių radijo stočių – yra regionuose tokių, kurios vos kruta. O dabar jiems užmestume kažkokias kvotas. Čia tas pats kaip luošas neštų luošą ir neįgali radijo stotis padėtų išgyventi neįgaliam muzikantui“, – lygino jis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Jeigu muzikantas iš savo muzikos neužsidirba tiek, kiek jam reikia, pasak atlikėjo, kvotos jam nepadės.

„Iš esmės – jeigu tu su savo muzika nesugebi prasimušti, tai gal keisk profesiją. Arba būk tiek atkaklus ir lauk savo laiko“, – sakė atlikėjas.

Pristatant kvotų idėją, minėtas milijonas eurų Lietuvos atlikėjams, o tai eiliniam žmogui daro įspūdį. Tačiau vien tik Asociacijos LATGA narių yra daugiau nei 2 tūkstančiai.

„Tai jeigu visiems po lygiai padalintume, visi gautų po 500 eurų ir labai abejoju, ar tai labai inspiruotų kūrėją sukurti nemarų produktą. Juo labiau, kad greičiausiai viskas vyktų taip, kad jie tiek negautų, nes didžiąją dalį gaučiau aš, Andrius Mamontovas ir Džordana Butkutė“, – pasakojo M. Mikutavičius.

Kvotos – Malaizijoje, Venesueloje, Turkmėnistane

Vietiniai kūrėjai Argentinoje skatinami brangiau apmokestinant užsienio produkciją, Australijoje – kvotos atsižvelgiant į laidų pobūdį – kiek laidų turi būti skirta vaikams, kiek – suaugusiesiems, kiek – dokumentikos.

Brazilijoje vietinės produkcijos turi būti 80 procentų, Indonezijoje – ne daugiau kaip 60 procentų užsienio filmų. Pietų Korėjoje vietinių filmų turėjo būti transliuojama 146 dienas per metus, bet kai buvo pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su JAV, dienų skaičius sumažintas iki 73 dienų.

Malaizijoje – 80 proc. malajų sukurtos produkcijos televizijoje ir 60 proc. – radijuje. Venesueloje vietinei produkcijai eterio skirta 50 proc. Kvotos galioja ir Pietų Afrikos valstybėje, Turkmėnistane.