Lietuvoje

2013.08.09 17:59

Rugpjūčio danguje sušvis beveik šimtas meteorų

ELTA2013.08.09 17:59

Artėjant rudeniui vis dažniau keliame galvas į dangų – naktimis jame išryškėja žvaigždynų grožis ir paslaptis. Kitą savaitę Visatos dangų nutvieks vienas iš didžiausių metų astronominių įvykių – perseidų meteorų lietus, kuris bus matomas ir Lietuvoje.

Artėjant rudeniui vis dažniau keliame galvas į dangų – naktimis jame išryškėja žvaigždynų grožis ir paslaptis. Kitą savaitę Visatos dangų nutvieks vienas iš didžiausių metų astronominių įvykių – perseidų meteorų lietus, kuris bus matomas ir Lietuvoje.

Pirmadienio vakarą danguje sušvis beveik šimtas meteorų, naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute direktorė, Molėtų astronomijos observatorijos vedėja, habil. dr. Gražina Tautvaišienė. Nuo spalio laukia dar įdomesni astronominiai reiškiniai, intriguoja mokslininkė ir priduria, kad jiems pamatyti nereikės nei teleskopų ar kamerų, o tiesiog patogaus krėslo, apkloto ir termoso.

– Pranešama apie savaitgalį būsimą perseidų meteorų lietų. Kas tai per reiškinys? Kodėl jis vyksta?

– Meteorus pamatome, kai į Žemės atmosferą įskrieja kometų paliktos dulkelės. Šios dalelės gali būti nuo lengvesnių nei gramas iki keleto dešimčių gramų ir jos užsidega, nes į atmosferą įskrieja net 15–70 km/s greičiu. Priklausomai nuo dalelės dydžio ir greičio, meteorai sužimba 160–60 km aukštyje. Nuo to priklauso jų šviesis ir degimo laikas, o tuo pačiu ir per dangų nusidriekiančio šviesos brūkšnio ilgis.

Pavienius meteorus galima pamatyti visus metus, na, o kai Žemė kerta kokios nors į Saulės sistemą įskriejusios kometos orbitoje išlikusias uodegos daleles, stebime meteorų lietų. Meteorų lietaus pavadinimai dažniausiai būna susiję su žvaigždyno, kuriame yra srauto centras, arba su šalia esančios ryškios žvaigždės pavadinimu.

Iš Persėjaus žvaigždyno sklindantį perseidų srautą sukėlė maždaug 26 km skersmens Svifto–Tatlio periodinė kometa, atrasta 1862 m. Kai kometa prie Saulės vėl buvo priartėjusi 1992 m., paaiškėjo, kad jos orbitai didelę įtaką daro Jupiteris ir ji gali pavojingai priartėti prie Žemės. Ateityje pati kometa ar jos nuolaužos gali susidurti su mūsų planeta. Susidūrimo poveikis būtų daug didesnis nei tada, kai Žemėje išmirė dinozaurai. Prognozės bus tikslinamos kito kometos priartėjimo 2126 m. metu.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius