Seimas antradienį balsų dauguma pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjerės pareigas. Už tai, kad I. Šimonytė liktų premjere balsavo 69 Seimo nariai, 30 buvo prieš, o dar 25 balsuodami susilaikė.
Portalas LRT.lt primena, kad I. Šimonytė grąžino Vyriausybės įgaliojimus prezidentui penktadienį, po to, kai G. Nausėda oficialiai pradėjo eiti savo antrąją kadenciją. Po įgaliojimų grąžinimo ministrų kabinetui suteikti laikini įgaliojimai.
Tam, kad I. Šimonytės kandidatūrai būtų pritarta, ją turėjo palaikyti daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Seimo narių. I. Šimonytė su šalies vadovu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.
Po balsavimo Seimo salėje pasigirdo plojimai, I. Šimonytei buvo įteiktos gėlės.
„Nespės net gėlės nuvysti iki kadencijos pabaigos“, – juokavo ministrė pirmininkė.
Vyšniauskas: klausimas, ar reikia alternatyvos
Seimo salėje kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad I. Šimonytė turėtų būti patvirtinta tęsti premjerės darbus.
„Esame laikotarpyje, kai bet koks svarbesnis klausimas sulaukia aršių diskusijų. Neabejoju, kad šiandien tą patį matysime, kai tai susilaukia noro kažką aštriai ir garsiai įvardinti, rėžti, tėkšti ir sukritikuoti. Tačiau esame ir laikotarpyje, kai sveikas protas turi nugalėti“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki naujos Vyriausybės priesaikos liko 147 dienos, o tam, kad susiformuotų kokia nors nauja Vyriausybė, turi būti alternatyvi valdančioji dauguma.
„Kitaip neįmanoma nieko kito padaryti, nebent galima panirti į chaosą. (...) Klausimas, ar reikia alternatyvos šiai premjerei ir šiai Vyriausybei“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas.
LVŽS Šimonytės kandidatūros nepalaiko
Tačiau opozicija I. Šimonytės ir Vyriausybės darbus vertino kritiškiau. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad LVŽS nepalaikys I. Šimonytės kandidatūros.
„Nepalaikysime jūsų, gerbiama ponia Ingrida, kandidatūros“, – sakė A. Norkienė.
Tiesa, kalbos pradžioje ji sutiko, kad šiai valdančiajai koalicijai valdžia atiteko „ne lengviausiu momentu“, kai pasaulį krėtė pandemija, migrantų, energetikos kainų krizės ir karas Ukrainoje.
„Tikrai kiekvienai Vyriausybei tokie iššūkiai būtų nemenkas išbandymas. Todėl mes (...) atlaidžiau žiūrėjome į jūsų suformuotos Vyriausybės ministrų kandidatūras, mažiau priekabiai narstėme jūsų Vyriausybės programos detales.
Dar daugiau, jausdami atsakomybę prieš valstybę ir jos žmones, iššūkių akivaizdoje jautėme ir politinę pareigą nekaišioti pagalių į Vyriausybės darbo ratus, bet priešingai, palaikėme ne vieną jūsų teikiamą sprendimą ir reformą“, – kalbėjo A. Norkienė.
Deja, tęsė ji, šiandien LVŽS turi pripažinti, kad buvo „patiklūs ir naivūs“.
„Jums pavyko Lietuvą suskaldyti tikriausiai ne į dvi, bet greičiausiai į kokias penkias dalis. (...) Tai skirčiai panaikinti tikriausiai reikės dešimtmečio“, – konstatavo LVŽS frakcijos seniūnė.
Lietuvos regionų partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus taip pat kalbėjo apie gyventojų atskirtį ir kritikavo regionų politiką, sveikatos apsaugos sistemą, taip pat Lietuvos santykius su Kinija.
Skvernelis: iš aukštų standartų nelabai kas išėjo
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ balsuodama dėl premjerės kandidatūros susilaikys, informavo frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
S. Skvernelis pripažino, kad I. Šimonytės Vyriausybei teko dirbti sunkiu laikotarpiu, tačiau, teigė jis, kilusios audros parodė, kad nemaža dalis ministrų nebuvo verti pasitikėjimo ir nesusidorojo su išbandymais.
„Tą naštą teko nešti I. Šimonytei ant savo pečių“, – sakė S. Skvernelis.
Jis kritikavo švietimo sistemos pokyčius, regionų politiką, sveikatos apsaugos sistemą, šeimos politiką.
„Galima tikrai kalbėti ir apie pasiekimus, bet norisi ir savikritiškos būklės. Mano kolegė Aušrinė [Norkienė] kalbėjo ir apie standartus mums piešiamus labai aukštus, matome, kad iš to irgi nelabai kas įvyko“, – sakė frakcijos seniūnas.
Tiesa, pridūrė S. Skvernelis, iki Seimo rinkimų liko nebedaug laiko, todėl Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ netrukdys tam, kad ši Vyriausybė pabaigtų savo kadenciją.
„Frakcija elgsis taip, kaip privalo elgtis opozicinė frakcija. Mes susilaikysime balsuodami dėl ministrės pirmininkės kandidatūros“, – teigė S. Skvernelis.
Baigdamas kalbėti, jis padėkojo I Šimonytei už darbą ir pažymėjo gerbiantis premjero darbą: „Tikrai noriu ministrei pirmininkei pasakyti, kad šias pareigybes, šiuos žmones, kurie dirbo, dirba ir dirbs ministrais pirmininkais, gerbiu. Galima dėkoti už pasiryžimą ir pasiaukojimą dirbti patį sunkiausią, mano galvą, valstybėje darbą“.
Sako, kad atskirtis tik augo
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė Seimo salėje kalbėjo, kad jei I. Šimonytė būtų „Vilniaus miesto respublikos premjerė“, socialdemokratai jos kandidatūrą greičiausiai palaikytų. Tačiau, anot socialdemokratės, I. Šimonytė teikiama į Lietuvos premjeres.
„Ir man tikrai pakankamai yra priežasčių, <...> kad šita Vyriausybė, šitas ministrų kabinetas, vadovaujamas ministrės pirmininkės I. Šimonytės, tikrai nepadarė taip, kad Lietuva gyventų taip, kaip gyvena šiandien Vilnius ir kiti didmiesčiai“, – sakė R. Budbergytė.
Socialdemokratė dėstė, kad regionai ir mažiau uždirbantys Lietuvos žmonės kaip tik sulaukė daugiau nelygių galimybių, o ne vienodų šansų pasiekti švietimo ar sveikatos apsaugos paslaugas.
„Visi rezultatai tik pagilino tą skirtumą tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Todėl socialdemokratai šiandien sako „tikrai ne“ kandidatei į ministrus pirmininkus I. Šimonytei“, – tvirtino socialdemokratų frakcijos seniūnė.
Koalicijos partneriai: palaikysime
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Kasparas Adomaitis tvirtino, kad Laisvės frakcija rems I. Šimonytės kandidatūrą: „Visi palaikysime, kaip ir palaikėme per šiuos bendro darbo metus“.
Pasak K. Adomaičio, nors I. Šimonytė pagal pažiūras Laisvės frakcijai artimiausia konservatorė, visgi laisviečiai premjerei turi ir kritikos, pavyzdžiui, dėl Lauryno Kasčiūno tapimo ministru.
„Kviečiu nepadaryti taip, kaip su krašto apsaugos ministru, kai politikas, kuris važinėja po migrantų stovyklas ir iš to daro politinį šou, staiga tampa atsakingas už krašto gynybą. Tikiuosi, kad visi ministrai gerbs žmogaus teises, jei atsiras poreikis naujiems ministrams“, – pabrėžė K. Adomaitis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad dabartiniam ministrų kabinetui teko nepavydėtinai daug iššūkių, o su jais pirmiausia teko tvarkytis būtent I. Šimonytei. Kaip tokius iššūkius jis vardijo pandemiją, migrantų krizę, energijos kainų bei infliacijos krizė, karas Ukrainoje.
„Nepavydėtina aplinkybių visuma, kurioje teko dirbti premjerei. <...> Nėra tų, kurie neklysta, nebuvo taip, kad neklystų ir šita Vyriausybė, nebuvo taip, kad neklystų Ingrida“, – sakė E. Gentvilas.
Kaip vieną iš tokių klaidų jis įvardijo nesuvaldytą sankcijų dėl baltarusiškų trąšų krizę, kai 2021-ųjų gruodžio 8-ąją per Lietuvą turėję nebevykti „Belaruskalij“ vagonai vis tiek kirto šalies teritoriją.
„Tai reikia pripažinti kaip šitos Vyriausybės nesuvaldytą krizę, kuri, laimei, neturėjo kokių nors katastrofinių pasekmių, geopolitinių pasekmių Lietuvai. Kaip klaidą reikėtų pripažinti pirmalaikių Seimo rinkimų ar šito Seimo paleidimo velniop iniciatyvą. Nevykusi iniciatyva“, – sakė politikas.
Nors I. Šimonytė dažnai sulaukia kritikos dėl komunikacijos, E. Gentvilas teigė, kad jam ši komunikacija patiko. Anot jo, premjerė neturi veltis į detales, o turi kalbėti esmingai.
„Aš esu už kietą, atvirą, sąžiningai, nebūtinai mandagią komunikaciją“, – teigė liberalas.
