Lietuvoje

2018.10.27 20:29

Senjorų kompiuteriniu raštingumu rūpinsis Trečiojo amžiaus universitetas

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.10.27 20:29

Kompiuterinis raštingumas Lietuvoje yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Šaliai vis nepasivejant į priekį išsiveržusių valstybių, senjorai apgailestauja, kad norinčiųjų mokytis dirbti kompiuteriu – apstu, o galimybių tai daryti beveik nėra. Lapkritį prasidėsiantis projektas „Senjorų dienos internete“ sieks pagyvenusius žmones išmokyti ieškoti informacijos, naudotis elektroninėmis bankų ir parduotuvių paslaugomis.

35 metus staklių inžinieriumi dirbęs Aleksandras Vilks išėjęs į pensiją ėmė domėtis papuošalų ir baldų gamyba. Laisvu laiku vyras naršo internete ieškodamas idėjų, ką ir kaip pagaminti.

„Skaityti iš žurnalų, katalogų, labai nepatogu ir informacijos nelabai daug gauni. Pavyzdžiui, technologijos apdirbimo, visokios medžiagos, kokias naudoja kitos firmos – kompiuteryje viską galima rasti“, – sakė Trečiojo amžiaus universiteto absolventas A. Vilks.

Trečiojo amžiaus universiteto informacinių technologijų fakultete studijas baigęs senjoras sako matęs daug bendraamžių, kurie kompiuterių kone bijo ir studijas meta vos po kelių užsiėmimų. Senjorai reiškia viltį, kad ateityje turės geresnes sąlygas mokytis informacinių technologijų, turizmo, menų ar kitų dalykų.

„Kadangi patalpų neturime, kompiuterių neturim, dėstytojų neturim, lėšų neturim, nei savivaldybės, nei vyriausybė mums neskiria, tai mes per šitą projektą stengsimės savo klausytojus nukreipti į būsimas klases“, – kalbėjo Trečiojo amžiaus universiteto IT fakulteto dekanas Augustas Vismantas.

Pagal kompiuterinį raštingumą Europos Sąjungoje pirmauja Danija, o iš Baltijos šalių vienintelė Estija yra aukščiau ES vidurkio – devinta. Lietuva – dvylikta.

Atstovė fondo, kuris Estijoje koordinuoja kompiuterinio raštingumo projektus, sako, kad susipažinimo su technologijomis programos ypač aktualios šiandien, nes jaunoji karta nėra pakankamai kantri, kad senjorams detaliai paaiškintų, kaip veikia išmanieji prietaisai. Dėl to Lietuvai pataria kurti kuo daugiau bendruomenių, o ne nacionalinio lygio mokymų.

„Dauguma mūsų rengiamų mokymų dalyvių yra senjorai. Jie ateina išmokti, kaip naudotis išmaniaisiais prietaisais. Daugumai jų išmaniuosius telefonus padovanoja šeimos nariai, nes šiais laikais dažniausiai negali įsigyti telefono, kuris nebūtų išmanusis“, – pasakojo „Look@World Foundation“ komunikacijos vadovė Kadri Naanu.

Danai – viena laimingiausių tautų pasaulyje, pagal pasaulio laimės indeksą šiemet buvo treti. Šalyje kompiuterinio raštingumo mokymus koordinuojančios organizacijos atstovė sako, kad daniškos laimės paslaptis – įgūdžių dirbti kompiuteriu mokytis geriant kavą ir valgant saldumynus. Danijoje daugiau nei 90 proc. žmonių bankų paslaugomis ir muzikos atsisiuntimo platformomis naudojasi internetu.

„Šiomis dienomis net patys vyriausi, turiu omenyje tuos, kuriems yra per 95 metus, 16 proc. jų geba pasitikrinti elektroninį paštą. Nemanau, kad daug priklauso nuo to, ką gali padaryti valdžia. Reikia kalbėti apie tai, kaip technologijos gali palengvinti mano kasdieną“, – sakė organizacijos „Telecentre-Denmark“ vadovė Gitte Olsen.

Ekspertai vieningai sutinka, kad Europos visuomenei senstant ir į pensiją išeinant vėliau, vis aktualiau mokytis visą gyvenimą ir atnaujinti darbo išmaniosiomis technologijomis įgūdžius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.