Lietuvoje

2018.10.26 20:03

Pacientai į Žalgirio klinikas nepatenka kelis mėnesius: užsiregistruoti reikia žaibiškai

„Aš be amo: visą mėnesį laukiau užregistruoti vaiką dėl dantuko protezavimo gruodžio mėnesiui konsultacijai – ne gydymui – Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Registracija gruodžiui vyko tik vieną dieną – spalio 25-ąją. Ir ką jūs manote: ogi paskambinusi į klinikos registratūrą išgirstu, kad visi laikai (iš pat ryto!) jau užimti visam gruodžiui ir reikia laukti dar vieną mėnesį, kai bus paskelbta nauja registracija konsultacijai kitų metų sausiui“, – asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nuostabos ir pasipiktinimo neslėpė vilnietė Jonė Kučinskaitė.

Be to, ją nustebino ir tai, kad vaikams atskirų eilių nėra.

„Ar čia tikrai viskas gerai? Juolab, kad istorija tęsiasi jau nuo vasaros: privataus odontologijos kabineto gydytoja dėl nulūžusio danties pasiūlė kreiptis į savo poliklinikos odontologą, kad jis duotų siuntimą dėl kompensacijos protezavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Taigi, palaukiame „numeriuko“ poliklinikoje keletą savaičių. Bet Antakalnio poliklinikos odontologai nepriėmė sprendimo ir išrašė mėnesį galiojantį siuntimą į Žalgirio kliniką konsultacijai, kokios apimties protezavimas reikalingas“, – įvykių seką nupasakojo J. Kučinskaitė.

Siuntimas baigs galioti kitą savaitę.

„Todėl teks dar kartą pėdinti į Antakalnio polikliniką, vėl lukterėti „numerėlio“, o tada dar kartelį bandyti laimę Žalgirio klinikoje. Gerb. ministre Aurelijau Veryga, čia tikrai taip normalu vaikyti žmones? Ir čia tikrai valstybė taip rūpinasi savo mažaisiais piliečiais – vaikais?“ – nepatogius klausimus kėlė vilnietė.

Netrukus ji savo patirtį papildė ir bičiulės privačia žinute papasakota istorija: „Mano draugė vaiką pas ortodontą Žalgirio klinikoje registravo internetu: 2 minutės po laisvų vietų paskelbimo. Prieš tai „repetavosi“, nes 10 minučių po registracijos paskelbimo pradžios visos vietos išgraibstomos.“

144 laikai ištirpo per 2 valandas

Žalgirio klinikoje direktorė prof. dr. Alina Pūrienė situaciją 15min sutiko komentuoti net atostogų užsienyje metu. Jos žiniomis, ketvirtadienį prieš skelbiant registraciją pas protezistus buvo 144 laisvi laikai. Jie iš tikrųjų buvo užpildyti per pirmas dvi valandas.

Šis atvejis esą išskirtinis, mat paprastai didžiausias pacientų antplūdis būna ne pas protezistus, o pas ortodontus.

„Pas kitus specialistus registracija trunka ir savaitę ar net dvi“, – tikino A.Pūrienė ir išreiškė apgailestavimą, kad pacientai patiria nepatogumų.

„Mes iš tikrųjų dedame labai daug pastangų, kad pacientai nepatektų į tokias nemalonias situacijas. Per trejus metus jau ketvirtą kartą keičiame registracijos sistemą, vis galvodami, kaip padaryti, kad pacientams būtų patogiau. Mums tikrai ne tas pats, kaip žmonėms sekasi su mumis bendrauti. Jei buvo bent du skambučiai iš to paties numerio, kuriuo neprisiskambinta, mes perskambiname visiems ir pristatome realią situaciją. Be to, informuojame, kad pacientai paslaugą gali gauti ir nebūtinai pas mus“, – aiškino A. Pūrienė.

Tęstiniam gydymui eilių nėra

Kalbant konkrečiai apie galimybę patekti pas protezistą, A. Pūrienė pasakojo, kad klinikoje šis darbas atliekamas tik 2,25 etato.

„Tai yra keli žmonės, dirbantys ne pačiais didžiausiais krūviais. Jie, be kita ko, dirba ir universitete, ir yra rezidentai. Klinika priklauso nuo jų besikeičiančių grafikų kitose įstaigose, todėl sudaryti pacientų eilę metams į priekį negalime“, – kalbėjo A. Pūrienė.

Eilių sudarymas tolimesnei perspektyvai gerų vaisių irgi esą nedavė: „Kai rašydavome eilę keleriems metams į priekį, žmonės išsispręsdavo problemas kitur ir mums net nepranešdavo.“

Direktorė pažymėjo, kad klinikoje gydomi patys sunkiausi ir sudėtingiausi pacientai, kuriems pirminė sveikatos priežiūros grandis jau negali padėti. Tokių pacientų gydymas būna sunkus, ilgas ir tęstinis.

„Tokius pacientus gydytojai patys registruoja sekantiems vizitams ar konsultacijoms pas kitų sričių specialistus. Šiems pacientams ilgai laukti eilėse netenka. Sunkiausia užsiregistruoti naujiems pacientams pirmam vizitui“, – pripažino A. Pūrienė.

Asociatyvi BNS nuotr.

Pacientė prastai informuota?

Socialiniame tinkle vaiko motinos išsakyta problema, A. Pūrienės įsitikinimu, kilo dėl informuotumo stokos: „Pacientė pirminėje sveikatos priežiūroje negavo tikslios informacijos. Noriu pažymėti, kad protezavimo paslaugas Vilniaus mieste vaikams nemokamai teikia ne tik Žalgirio klinika, bet ir eilė kitų privačių įstaigų, pasirašiusių sutartis su ligonių kasa.“

J.Kučinskaitė pabrėžė, kad Antakalnio poliklinikoje gavo siuntimą konkrečiai konsultacijai Žalgirio klinikoje: „Mes kol kas negalime kreiptis pas protezuotojus, nes mums reikia ne protezavimo, o konsultacijos dėl protezavimo.“

„Ir kai kuriose privačiose įstaigose, kurių negaliu minėti, nes būsiu apkaltinta korupcija, yra specialistai, kurie deda spaudus ir parašus“, – užtikrino A. Pūrienė.

Sąrašą įstaigų ji siūlo susirasti ligonių kasų internetinėje svetainėje.

Bėga dirbti privačiai

Kalbant apie paslaugų prieinamumą iš esmės Žalgirio klinikos vadovė neneigė: pacientų poreikiai didesni nei klinikos galimybės juos patenkinti.

„Dviejų pacientų į vieną odontologinę kėdę susodinti negalime. Todėl pirmiausia gydome tokius sunkius pacientus, kurių iš viso niekas nenori priimti“, – sakė A. Pūrienė.

Jos manymu, jei į valstybinę sveikatos priežiūrą ateina tiek daug žmonių, vadinasi, sveikatos sistemos koordinatoriai ir sprendimų priėmėjai turėtų stiprinti viešąjį sektorių. Dabar valstybinė odontologija esą sunkiai patempia krūvį, lemtą pacientų noro gydytis valstybiniame sektoriuje, kuriame paslaugos pigios arba nemokamos.

„Klinikos gydytojas nesėdi, neatostogauja, neplepa ir ne kavas geria, o priiminėja pacientus. Tiesiog per mažai fizinių asmenų, kurie tą darbą daro. Kodėl jų per mažai? Pasiliktume visus, kurie norėtų dirbti, bet iš dabartinių valstybės skiriamų įkainių to padaryti negalime.

Valstybiniai įkainiai per maži, todėl iš jų negalime suformuoti adekvačių ir nekonkurencingų atlyginimų. Daktaras, baigęs protezavimo rezidentūrą, mokęsis aštuonerius metus, eina dirbti privačiai. Pasilieka kai kurie dėstytojai, dirbantys ne pilnu etatu. Pasilieka jauni žmonės, kuriems norisi gero karjeros starto, kad galėtų į gyvenimo aprašymą įtraukti, kad dirbo Žalgirio klinikoje, nes tai yra prestižinė vieta“, – komentavo A. Pūrienė.

Patalpas gavo, bet jos tuščios

Finansavimo ir paslaugų įkainių problemas A. Pūrienė esą yra kėlusi visuose politiniuose lygiuose. Sveikatos apsaugos ministerijos ir ES lėšomis Žalgirio klinika pasistiebė vienu aukštu. Tačiau palėpinis aukštas, kur galėtų veikti papildomi odontologijos kabinetai, stūkso tuščias.

„Galvojame, kad plėsimės, didinsime paslaugą skaičių. Bet projektas sustojęs ir nejuda. Darbo vietas įrengti galime, bet ar prisikviesime specialistų? Gydytojas dirba, kad užsidirbtų, todėl privačiose klinikose gaudamas kelis kartus didesnę algą jis, aišku, išeis“, – prognozuoja A. Pūrienė

 Lapkričio viduryje Žalgirio klinikoje numatytas išvažiuojamasis Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdis.

„Bus aptariamos klientų srautų, paslaugų skaičiaus, Žalgirio klinikos ateities problemos“, – sakė A. Pūrienė.

Klinikos vadybos problema?

„Apgailestaujame dėl pacientų patiriamų nepatogumų. Suprantama, kad kiekvienas žmogus nori gauti gydymo paslaugas kuo greičiau. Eilių susidarymo priežasčių gali būti daug ir įvairių, pavyzdžiui, pacientų noras registruotis būtent pas kurį nors konkretų specialistą ar pageidaujamoje įstaigoje, pacientų neatvykimas nurodytu vizito laiku, tam tikrų gydytojų trūkumas, neracionalus įstaigų darbo organizavimas ir t. t.“ – vardijo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos patarėja viešiems ryšiams Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ji pažymėjo, kad už suteiktas paslaugas Žalgirio klinikai yra apmokama vienais didžiausių įkainių: „Todėl darbuotojams užtikrinti konkurencingą atlyginimą esą yra įstaigos vadovo pareiga ir vadybos klausimas.“

Klinikų steigėjas Vilniaus universitetas (VU) apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, kurią lemia išties milžiniškas konsultacijų ir odontologijos specialistų poreikis.

„Visgi iš dalies tai lemia ir neišsamus bei netikslus pacientų informavimas poliklinikose, kuriose siuntimą išduodantys gydytojai pacientus gali siųsti ne tik į VUL Žalgirio kliniką, bet leisti asmenims pasinaudoti teise pasirinkti bent iš 3 gydytojų pasiūlytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kurios turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir VUL Žalgirio klinika“, – nurodo VU atstovas spaudai Ervinas Spūdys.