Lietuvoje

2018.11.05 16:33

LRT tyrimo išvados į Seimą grįš po savaitės: galimai pažeistas Seimo statutas

Ketvirtadienį Seimas vėl nepatvirtno LRT veiklą tyrusios Seimo komisijos išvadų. Vos pradėjus klausimą svarstyti, padaryta pusvalandžio pertrauka, o po jos – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu – dar bent savaitės petrauka. Bus laukiama Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, ar išvadas svarstant komitetuose nebuvo pažeistas Seimo statutas.

Kad buvo gautas toks kreipimasis, patvirtino Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.

„Etikos ir procedūrų komisija gavo kreipimąsi, kad komitetai, galimai pažeisdami Statutą, apsvarstė šį nutarimą“, – sakė R. Tamašunienė. 

Tuo remdamasis Liberalų sąjūdis frakcijos vardu paprašė atidėti svarstymą bent savaitei, kaip numatyta Statute. Tačiau Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė kalbėjo, kad gavo „visas papildomų komitetų išvadas, tarp jų – ir Žmogaus teisių komiteto, ir jie savo pertrauką formino kaip išvadą“. Pasak jos, išvada buvo apsvarstyta per tinkamus terminus ir ji sakė sunkiai įsivaizduojanti, kur čia galėjo būti Statuto pažeidimas. Jai, išreikšdama savo asmeninę nuomonę, pritarė ir R. Tamašunienė.

„Vis dėlto ŽTK galėjo padaryti pertrauką ir to neparašyti išvadose, o įforminti kaip protokolinį sprendimą, tai tuomet išvados nebūtų. Bet išvada buvo pateikta kaip išvada“, – pabrėžė ji.

Buvo balsuota dėl pusės valandos pertraukos, kurios prašė Jonas Jarutis, – jai pritarta. 

Po petraukos balsuota už Liberalų sąjūdžio prašytą ilgesnę pertrauką – iki kol Etikos ir procedūrų komisija nuspręstų dėl išvadų svarstymo komitetuose. Jai, už balsavus 57, prieš – 27 ir 29 susilaikius, pritarta.

Mano, kad vilkinamas procesas

Po to, kai Seimas pritarė pertraukai, žurnalistams A. Širinskienė sakė, kad tai yra proceso vilkinimas. Anot politikės, opozicija teigia, kad papildomo komiteto išvados nėra, nors ji aiškiai priimta.

„Aš nemanau ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė pasakė, kad vargu ar yra pažeidimas. Tačiau jei opozicija nori vilkinti sprendimo priėmimą, jie savo teisėmis gali naudotis, gali teigti, kad nėra papildomo komiteto išvados, kai ta išvada yra spalio 17 dieną priimta.

Man labai keista, kokie klausimai gali kilti, kada matai registruotą išvadą ir bandai aiškinti, kad ji neegzistuoja“, – teigė A. Širinskienė, pridurdama, kad galutinio rezultato pertrauka nepakeis. 

Svarstyta 5 komitetuose

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tik prasidėjus Seimo posėdžiui pasigedo darbotvarkės tvirtinimo – toks klausimas buvo praleistas, nes šis Seimo posėdis – nenumatytas. Jis siūlė iš darbotvarkės išbraukti klausimą dėl LRT tyrimo išvadų ir pabrėžė, kad Konstitucijos dieną būtų gražu netvirtinti išvadų, kurių parengimo procedūros dar neįvertino Konstitucinis Teismas. 

Seimo posėdyje numatyti abu žingsniai iki galutinio Seimo pritarimo išvadoms – ir svarstymas, ir priėmimas. Galutinai priimti šį projektą buvo planuota dar spalio 11 dieną vykusio plenarinio Seimo posėdžio metu, bet tada, opozicijos ir dalies valdančiųjų balsų persvara, po pateikimo pasiūlyta išvadas papildomai apsvarstyti 5 Seimo komitetuose. 

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, E. Genio/LRT nuotr.

LRT veiklą tyrusios komisijos išvadoms pritarė trys iš penkių Seimo komitetų, du – Audito ir Žmogaus teisių – siūlė sulaukti Konstitucinio Teismo išvados dėl komisijos sudarymo. Papildomi – Biudžeto ir finansų bei  Kultūros komitetai – bei pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas išvadoms pritarė

Į Konstitucinį teismą dėl to, ar LRT veiklą ir finansus tirianti speciali parlamentinė komisija neprieštarauja Konstitucijai, dar sausį kreipėsi opozicinė Seimo narių grupė. 

Išvados, kuriame rekomenduojamas keisti LRT valdymo modelis (mažinant Tarybos galias ir siejant jų narių kadencijas su skiriančiųjų institucijų kadencijomis), susilaukė daug kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokius siūlymus vadina atviru keliu į nacionalinio transliuotojo politizavimą.

Ketvirtadienį kreipimąsį į Lietuvos Seimo narius išplatino ir Tarptautinis spaudos institutas. Jis vienija redaktorius, žiniasklaidos priemonių vadovus ir žinomus žurnalistus visame pasaulyje. Kreipimesi reiškiamas didžiulis susirūpinimą dėl iniciatyvų stiprinti politinę LRT kontrolę.

„Mes primygtinai siūlome, kad LRT finansinės ir ūkinės veiklos tyrimas, jeigu toks yra tikrai būtinas, būtų patikėtas atlikti kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt., bet jokiu būdu ne politikams. Šiandien kreipiamės į Jus primygtinai ragindami užkirsti kelią LRT politizavimui, išsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, žodžio laisvę ir demokratišką valdyseną“, – rašoma IPI ditrektoriaus pavaduotojo Scotto Griffeno laiške Seimo nariams.

Taip pat ketvirtadienį Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Petrošienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė ir Regioninių radijo stočių vadovas Liudas Ramanauskas kreipėsi į Seimo narius, kuriame paragino visus Seimo narius diskutuoti, kelti klausimus ir gauti atsakymus iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų rengėjų, kad neliktų jokių abejonių, ar Seimo nutarimas pritarti išvadoms pagal priėmimo tvarką neprieštaraus Konstitucijai.

Politikų ketinimus dėl LRT kritikuoja ir Europos transliuotojų sąjunga, Estijos visuomeninis transliuotojas, Latvijos televizija, UNESCO. 

Tarptautinėje arenoje ketinimai dėl LRT dažnai lyginami su Lenkijos visuomeniniu transliuotoju, kuris po panašių pokyčių tapo labiau valstybiniu. 

R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.

Jei Seimas pritars išvadoms, įstatymų pataisas turės parengti R. Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas.

Pats R. Karbauskis sako, kad planuojamais pokyčiais visai neketinama LRT veiklos politizuoti, o tik efektyvinti. Jis pabrėžia, kad keičiant įstatymus, susijusius su LRT, galės dalyvauti visi norintys. Ketvirtadienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija išplatino pranešimą spaudai, kad R. Karbauskis inicijuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas, kurios esą padės užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą bei apsaugos jį nuo tiesioginės politinių partijų įtakos.