Lietuvoje

2018.10.24 19:26

Seimo komitetas atmetė prezidentės veto dėl šimtamilijoninių valstybės projektų

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl įstatymo, kuris uždraudė atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Toks įstatymas gali užkirsti kelią valstybės jau vykdomoms statyboms ir taip atneštų šimtus milijonų nuostolių Lietuvos valstybei.

Už prezidentės veto atmetimą balsavo 5 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, du nariai veto pritarė. Dėl tokio komiteto sprendimo ketvirtadienį dar kartą turės balsuoti visas Seimas.

Prezidentė D. Grybauskaitė prieš kelias savaites vetavo ir grąžino Seimui tobulinti įstatymo pataisas, kuriomis, pasak jos, be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

Po prezidentės veto Seimas nusprendė iš naujo svarstyti įstatymą. Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė Seimo komitete teigė, jog prezidentė siūlo iš įstatymo išbraukti geografinį kriterijų ir naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams taikyti įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.

Prezidentės patarėja dėl taršos teigė, kad jėgainėse bus sumontuota moderni įranga

Prezidentės patarėja Seime teigė, kad nėra pagrindo kvestionuoti, jog dabar statomose Lietuvos jėgainėse bus sumontuota moderni įranga, kuri apsaugos nuo taršos.

„Kiek mes kalbėjomės su įvairiais ekspertais, kiek skaitėme projekto rengėjų medžiagą, kiek kėlėmės poveikio aplinkai dokumentus <...> Kad ta įranga, kuri montuojama šiuo metu abiejose naujai statomose jėgainėse, atitinka aukščiausius tarptautinius reikalavimus, tą mums teigė gamintojai. Ir mes neturime priežasties kvestionuoti tos įrangos, nes tai yra prancūziška, vokiška įranga, kuri yra statoma ir kitose šiuo metu Europoje statomose jėgainėse“, – kalbėjo L. Antanavičienė.

Prezidentės veto komitete garsiausiai kritikavo Artūras Skardžius ir Linas Balsys.

Šis įstatymas buvo priimtas rugsėjo mėnesį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų inicijuotas įstatymas galbūt leis stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.

Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.

Ignoravo vyriausybės, Seimo teisininkų ir STT nepalankias išvadas

Įstatymo projektas nurodo, kad vyriausybė galės pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. Dėl šios nuostatos nepalankias nuomones išsakė Seimo Teisės departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Teisės departamentas nurodė, kad įstatymai negali galioti atgal, t. y. negali turėti atgalinio veikimo galios. Teisininkai pabrėžė, kad tai savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis teismas.

STT savo išvadoje nurodė sutinkanti su Seimo teisininkų pastabomis. „Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – nurodoma STT išvadoje.

STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankamas, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.

E. Genio/LRT nuotr.

Ne vienas Seimo narys anksčiau Seime diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai. Prezidentės vetuoti įstatymo projektą prašė opozicijos atstovai.

Anksčiau vyriausybė įstatymo projektui taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas vyriausybės išvadą atmetė.

„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.

Visų šių institucijų išvadas ir pastabas Seimo nariai ignoravo bei įstatymą priėmė į tai neatsižvelgę.

Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais

15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.

LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.

Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.

Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.