Radviliškio rajone esančios Baisogalos gyvenimas ilgą laiką ėjo sava vaga, tačiau šių metų balandį paskelbta naujiena viską kardinaliai pakeitė. Šalia miestelio Vokietijos gamintoja „Rheinmetall“ spalį žada statyti amunicijos gamyklą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo. LRT.lt nuvyko į Baisogalą paklausti, ką vietiniai gyventojai mano apie būsimas investicijas jų miestelyje.
Jau šeštus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
O nuomonių išgirsta įvairių. Vieniems gamykla nekelia jokių baimių, džiaugiamasi būsimomis investicijomis į infrastruktūrą regione ir galimomis darbo vietomis. Tokius lūkesčius puoselėja ir vietinė valdžia.
Daliai gyventojų būsima gamykla nekelia siaubo, bet jie kol kas atsargūs – ypač klausimų kyla dėl galimos taršos. Miestelio gatvėse svarstoma, ar tikrai bus užtikrinti visi aplinkosaugos reikalavimai, nes, kaip sako vietiniai, juk išdygs ne bandelių kepyklėlė.
Galiausiai, pakalbinus baisagoliškius išryškėjo įdomi tendencija: nesvarbu, ar gyventojai pasisako už Vokietijos milžino atėjimą, ar tai vertina skeptiškai, beveik visi išreiškė nusivylimą, kad prieš visą šį grandiozinių statybų sprendimą su jais niekas plačiau šia tema nediskutavo. Tiesa, vieni su tuo susitaikė ir stengiasi įžvelgti naudą, kiti abejoja viskuo, ką tvirtina vietos valdžia ar čia pastaruoju metu aktyviai besilankantys politikai.
Vieni tikisi naudos, kiti netiki niekuo
LRT.lt pakalbinta Birutė teigė, kad planus statyti amunicijos gamyklą vertina teigiamai. Pasak jos, tai atneš naudos gana apšiurusiai vietos infrastruktūrai ir galbūt suteiks naujų darbo vietų. Paklausus, ar ji nesibaimina dėl viešojoje erdvėje pasklidusių dvejonių, esą iškilus Vokietijos gamyklai rajonas gali tapti vienu pirmųjų priešo taikinių, moteris teigė, kad girdi įvairių minčių, tačiau ji stengiasi įžvelgti teigiamus dalykus.
„Kaip yra, taip. Aišku, kyla visokių minčių, kad visaip gali būti. Žmonės galvoja pagal save. Pagalvoja, kad pavojų gali būti, čia realu. Nemanau, kad yra, kas labai džiaugtųsi. Bet, iš kitos pusės, reikia įžvelgti pozityvą, nes mūsų niekas neklausė“, – juokėsi Baisogalos gatvėje sutikta Birutė.
Sutikta porelė Algis ir Reda neslėpė, kad jaučia nesaugumą. Jų manymu, amunicijos gamykla šiame miestelyje turėjo atsirasti „tyliai“ ir neatkreipiant priešiškų mums šalių dėmesio.
„Turėjo ne taip daryti jie. Paslapčiomis kažkaip turėjo daryti, o ne taip, kad viešumoje paskelbė. Koks čia saugumas?“ – teigė Algis.
„Jokio saugumo nėra“, – pritarė jam Reda.
Paminėjus, kad amunicijos gamyklai būtų priskirta ir atitinkama karinė apsauga, Reda pasakė tik tiek: „Niekuo netikiu, niekuo.“
„Jeigu Ukraina neatsilaiko, tai Lietuvėlė... lašas jūroje“, – skepticizmo neslėpė ji.
Kita LRT.lt kalbinta baisogališkė Gina mato ir „Rheinmetall“ įmonės rajone iškilimo privalumų, ir trūkumų.
„Sakykime, nelabai noriu, kad taip arti. Vis tiek tai yra, kiek pasidomėjau, karinis objektas ir kažkaip nesinori, kad arti būtų. Toliau būtų, tai nieko nesakyčiau. Būtų pliusas, investicijos, viskas, bet per arti miestelio“, – kalbėjo gyventoja.
Didžiausios diskusijos – miestelio turguje
Baisogalos turgelyje sutiktas vietos gyventojas Bronius sakė vertinantis gamyklos statybas tik teigiamai – daugiau darbo vietų, daugiau investicijų į rajoną, – o skeptikams, kurie apeliuoja į saugumą ir baimes, atkerta – tokia Vokietijos gamykla tik įneš miesteliui dar didesnio saugumo, o ne pavojų.
„Žmonės bijo dėl saugumo. Tai čia, mano nuomone, bus saugiau, kadangi negi rizikuosime milijonus investuoti, kad galėtų paleisti kažkas vėjais? Taip nebus, tikrai. Apsauga bus“, – kalbėjo Bronius.
Tačiau vyriškis išlaiko atsargų požiūrį dėl aplinkos taršos.
„Nežinau technologijos ir negaliu per daug sakyti. <...> Pas mus yra vandens tvenkinys, vadinamas Baisogalos jūra. Jeigu iš ten ims vandenį ir grąžins atgal, tai... <...> Pas mus Lietuvoje bet kokią įmonę statant pirmiausia įvertinama aplikos tarša. O čia galės įvertinti vėliau. Tai, palaukite, kaip įvertinsime aplinkos taršą, jeigu ten jau bus pastatyta gamykla? Tai ką, jeigu jie įvertins neigiamai, negi gamyklą nugriaus?“ – šyptelėjo Bronius.
Kalbinta Albina sakė nesanti prieš „Rheinmetall“ gamyklą, tačiau ji skeptiškai vertina pažadus, kad gamykla pritrauks daugiau darbo jėgos ir prikels miestelį. Pasak moters, Baisogala nėra tiek apleista, kad jai labai reikėtų kilti lyg feniksui iš pelenų.
„Sakykime, darbo vietos. Bus tų darbo vietų, bet kad čia eis visi valgyti, kad eis vaikai į mokyklą... nesąmonė. <...> Bus reikalingi inžinieriai, specialistai. Baisogaloje tai nebus tokių. Atvažiuos iš Panevėžio, iš Šiaulių, atvažiuos iš aplinkinių rajonų. Jų vaikai neis čia į mokyklą“, – kalbėjo Albina.
Dalis vietos gyventojų jau apsipranta su mintimi, kad greta įsikurs Vokietijos milžinė. Nors bendraudami tarpusavyje jie girdi įvairių dvejonių, į viską bando žiūrėti pozityviai, nepamiršdami ir humoro.
„Nusipirksiu lašinių ir ramiai gyvensiu“, – LRT.lt žurnalistams praeidama pro šalį su šypsena leptelėjo vietos gyventoja.
Kiti du gatvėje sutikti vyriškiai juokėsi iš kalbų ir žmonių baimių, neva beveik 1 700 gyventojų turinčios Baisogalos saugumas suprastės. Vienas jų rėžė makabrišką mintį, ką labiausiai erzina būsimos gamyklos Baisogalos pašonėje statybos: „Gamyklos labiausiai bijo tie, kuriems kapai jau arti.“
Ruoštis reikia, o iš to ir naudos bus
Išklausę vietos gyventojų mintis, nusprendėme pabendrauti su vietos valdžia, žmonėmis, kurie garsiausiai girdi ir nuogąstavimus, ir džiaugsmą dėl būsimų statybų.
Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė LRT.lt teigė galinti užtikrinti, kad didesnė jos vadovaujamos seniūnijos gyventojų dalis teigiamai vertina „Rheinmetall“ įsikūrimą regione. Gyventojai, sakė ji, suvokia gamyklos būtinumą tiek Lietuvai, tiek Europai.
„Reikia ruošti roges žiemai. Niekada nežinai, kas gali ateiti“, – tvirtino R. Masiulienė.
Tačiau labiausiai Baisogaloje akcentuojamos praktinės naudos miesteliui, pavyzdžiui, investicijos į vietos infrastruktūrą.
Anot seniūnės, tikimasi, kad įsikūrus Vokietijos milžinei bus sutvarkyti bent du keliai, iš kurių vienas asfaltuotas tik iš dalies, o kitas visiškai neasfaltuotas. Tiesa, šis niuansas paaiškės vėliau, mat dar sprendžiama, kokią dalį darbų ir finansinių išteklių prisiims pats rajonas, o kiek – investuotojas.
„Ir aš galvoju, vis tiek tai bus ypatingas objektas, galbūt atsiras ir apšvietimai. Tikriausiai žinote, kad kaimo keliai daugiausia yra be apšvietimo“, – sakė ji.
R. Masiulienė pripažino, kad lūkesčiai dėl darbo vietų yra itin aktualūs, nes seniūnija turi aukščiausią nedarbo lygį Radviliškio rajone. Bendras bedarbių rajone skaičius yra 9,5 proc., o Baisogaloje – 14,5 proc.
„Mes labai ryškiai viršijame rajono bedarbių skaičiaus vidurkį“, – nuogąstavo pašnekovė.
Kvalifikuotų darbininkų tikrai reikės, sakė ji. Ar jų iš karto atsiras Baisogaloje, – vargu, bet, kalbant apie nekvalifikuotus darbininkus, vilčių yra. Tik kad čia susiduriama su tam tikra problema – seniūnijoje bedarbio statusą turintys žmonės, pasak seniūnės, nelabai ir ieško darbo.
„Tie 14 proc. gauna socialinę paramą ir yra tokie nuolatiniai, kurie nelabai ir stengiasi rasti darbą“, – teigė R. Masiulienė.
Visgi, tikimasi, kad iš tų 14 proc. nors dalis norės dirbti būsimoje gamykloje. Kartu viliamasi, kad gamykla suvilios vietinius dirbti čia, o ne rinktis aplinkinius didesnius miestus, kaip yra pastaruoju metu.
Galų gale, gamykla galbūt suteiks galimybę Baisogalos jaunimui matyti savo vietą miestelyje, neišmainyti jo į kitus rajonus, ir jie turės galimybę tapti kvalifikuotais darbuotojais.
„Gamykla yra gamykla. Viskas išmokstama. Kaip ministrė (Aušrinė Armonaitė, – LRT.lt) sakė, jau net kalbama su kai kurių aukštųjų mokyklų vadovais dėl specifinių programų suformavimo, kad ir mūsų vaikai, baigę gimnaziją, galėtų vykti ten tikėdamiesi darbo vietų“, – pabrėžė seniūnė.
Kalbėtis su gyventojais privaloma, tačiau gali būti sudėtinga
Seniūnė teigė, kad kalbėtis su baisogališkiais yra privaloma. Vis dėlto, atsižvelgiant į objekto gyvybišką svarbą, diskusijos su kiekvienu jų būtų sudėtingos, juolab kad „kiek žmonių, tiek nuomonių“.
„Bijau, kad atsirastų tokia situacija, kad mes aplinkui nieko negalėtume statyti. Negalėtume nei žemės ūkio paskirties, nei gyvulininkystės objektų statyti. Man atrodo, šioje vietoje svarbiausia, kad būtų išlaikomi įstatymais numatyti reikalavimai, apimantys saugumo, gamtosaugos klausimus“, – kalbėjo R. Masiulienė.
Tačiau, kad gyventojams „Rheinmetall“ klausimas yra aktualus, anot seniūnės, buvo galima suprasti iš birželį vykusio susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, kai ši atvyko į Baisogalą. R. Masiulienė pasakojo, kad buvo sustatyta 50 kėdžių, tačiau netikėtai suėjo 80 žmonių. Susitikimas tada praėjo sklandžiai.
Nesutinkančių su gamyklos statybomis yra, bet, anot seniūnės, niekas pas ją neatėjo ir konkrečiai savo priekaištų neišsakė. Tiesa, prisimena ji, buvo atvejis, kai vietos gyventojai išrėžė, jog klausimą dėl gamyklos statybų turėtų nuspręsti pats Dievas.
„Bendravau su klebonu, tai klebonas sakė, kad kai jau pasklido žinia apie galimą gamyklos statymą, pas jį ėjo keli vyresnio amžiaus žmonės ir klausė „ką mums daryti? Gal reikia per mišias rinkti parašus? Čia taip viskas blogai“. Klebonas, suprasdamas padėtį, <...> laikė mišias už geriausią Baisogalai sprendimą, kad tiesiog racionalus protas nugalės“, – su šypsena prisimena seniūnė.
LRT.lt R. Masiulienei užsiminė, kad pakalbinti vietos gyventojai dėstė nuogąstavimus dėl galimos taršos atsiradus gamyklai. Seniūnės teigimu, dalis kalbų iš baisogališkių lūpų kartais sklinda sugedusio telefono principu. Apie vietinių kalbas dėl vandens taršos, jo sėmimus, bent jau kol kas nieko nebuvo sakyta. Pašnekovė pridūrė, kad į susitikimą atvykusi ministrė baisogališkiams pabrėžė vienintelį dalyką – bus išlaikomi visi aplinkosaugos reikalavimai.
„Supaprastintos sklypo paskirties keitimo, statybos leidimų išdavimo procedūros, bet jokiu būdu nėra supaprastinti gamtosaugos reikalavimai. Bus privalomas aplinkos vertinimas ir po to jis bus pristatomas bendruomenei“, – teigė seniūnė.
Žalia šviesa uždegta, milžiniška gamykla čia stovės ir taps dar vienu tašku „Rheinemtall“ žemėlapyje. Iki tol Aukštaitijoje esanti Baisogala gyvens lūkesčiais ir taikysis prie būsimos realybės, tačiau kartu mažas, nė 1 700 gyventojų neturintis, miestelis taps vienu iš Lietuvos gynybos simbolių ir istorinių pokyčių liudininku.
