Lietuvoje

2018.10.23 09:49

TS-LKD debatuose V. Ušackas ir I. Šimonytė atskleidė, ar palaiko tos pačios lyties žmonių partnerystę

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2018.10.23 09:49

Pirmadienį Kaune surengti finaliniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos galimų kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai, kuriuose politikai atskleidė savo pozicijas ekonomikos ir vidaus politikos klausimais.  

Debatų pradžioje TS-LKD galimi kandidatai į prezidentus pasidalijo savo nuomonėmis apie pirminių partijos rinkimų idėją. I. Šimonytė tvirtino mananti, kad tai yra rizikingas eksperimentas, tačiau, jos manymu, aktyvumas šiuose rinkimuose parodė, jog pirminiai rinkimai pasiteisino.

„Mums reikia grąžinti žmones prie politikos“, – pažymėjo I. Šimonytė.

V. Ušackas patikino, kad pirminių TS-LKD kandidatų į prezidentus rinkimų idėją vertina teigiamai. Tiesa, jis neslėpė turintis pastabų dėl to, kad nėra sudaryta galimybė šiuose rinkimuose dalyvauti užsienyje esantiems lietuviams. Be to, pasak jo, rinkimuose yra „imitacinių dalykų“.

„Yra imitacinių dalykų. Kaip bebūtų gaila, partijos vadovybė remia I. Šimonytę“, – teigė V. Ušackas.

TS-LKD debatų dalyviai sulaukė klausimo apie prezidento santykį su Seimo dauguma. I. Šimonytė tvirtino, kad nemažą dalį parlamente aptariamų klausimų ji vertina kitaip negu valdantieji. Vis dėlto, jos manymu, kompromisai yra įmanomi.

„Manau, kad santykiai gali būti tiek geri, kiek abi pusės norėtų konstruktyvius santykius palaikyti“, – pažymėjo I. Šimonytė.

V. Ušackas, atsakydamas į klausimą, įvardijo svarbiausius klausimus, kuriais, anot jo, prezidentas ir parlamentas privalo sutarti.

„Manau, kad svarbiausia yra išorinis mūsų saugumas ir vidaus išsivaikščiojimas“, – teigė V. Ušackas.

Konservatorius, paklaustas, dėl ko nepavyktų sutarti su valdančiaisiais, paminėjo žiniasklaidos laisvių, žmogaus teisių varžymą ir euroatlantinės integracijos kvestionavimą.

„Jei sutartume, kad demokratija nėra mažumos diktatūrinis valdymas, kiti klausimai galėtų būti išspręsti lengviau“, – į tą patį klausimą atsakė I. Šimonytė.

Ragino partnerystės nesieti su šeima

Potencialūs TS-LKD kandidatai į prezidentus debatuose pasidalijo savo nuomonėmis ir apie tos pačios lyties žmonių partnerystę.

„Partnerystei pritarčiau, bet ne šeimai. Pasisakau, kad mes turėtume ginti šeimą kaip organišką, natūralią vyro ir moters santuoką“, – tikino V. Ušackas.

Jis teigė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės niekada nesulygintų su šeima.

I. Šimonytė savo ruožtu tikino pasisakanti prieš požiūrį į šeimą, kaip į akcinę bendrovę, kaip į verslo įmonę.

Anot jos, kai įstatymo projektas dėl partnerystės buvo teikiamas Seimui, ji projektą palaikė ir savo nuomones nekeičia. I. Šimonytė akcentavo, kad tai nereiškia, kad ji yra prieš tradicinę šeimą, bet politikė siūlė įvertinti realybę.

„Mes turime vertinti realybę tokią, kokia ji yra. Partnerystės instrumentas reikalingas ne tik homoseksualiems žmonėms. Mūsų valstybėje apie 40 procentų vaikų gimsta ne santuokoje, ir mes negalime užsimerkti, ir tiesiog ignoruoti, kad tokia realybė yra, o bandyti kažkaip visus įpaišyti į kažkokią schemą. Dėl to, kad aš neturiu sutuoktinio, bet turiu mamą, kuriai esu labai atsidavusi, kurią slaugau ir atiduočiau viską, ką turiu, aš nelaikau, kad aš neturiu šeimos“, – pabrėžė I. Šimonytė.

V. Ušackas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Skirtingos nuomonės apie pagalbinį apvaisinimą

V. Ušackas, paklaustas apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, teigė, kad, jei moteriai nepavyksta pastoti natūraliai, „intervencijos yra galimos“.

„Bet aš preferenciją skirčiau, kad tai būtų moters kūne“, – savo nuomonę patikslino V. Ušackas.

I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad Seime priimtas pagalbinis apvaisinimo įstatymas yra žingsnis į priekį, nors jame yra spragų.

„Įstatyme yra dalykų, kurie labiau kenkia šeimoms, kurios nori pasinaudoti šia paslauga, negu padeda“, – sakė I. Šimonytė.

Debatų dalyviai diskutavo ir apie abortų reglamentavimą. V. Ušacko teigimu, abortas turėtų būti moters sprendimas.

I. Šimonytė neslėpė, kad ji pati, būdama moterimi, niekada negalėtų priimti tokio sprendimo.

„Tačiau aš negalėčiau smerkti moterų, kurios tokį sprendimą priima. Dažnai jos šį sprendimą priima dėl beviltiškos būsenos, dėl to, kad valstybė, tai yra mes visi, nesuteikiame jai nei psichologinės paramos, nei galimybės tikėtis socialinės paramos tuo laikotarpiu, kada jai teks kūdikį auginti“, – aiškino politikė.

Pasibaisėjo emigracijos mastais

I. Šimonytė, paklausta apie lietuvių emigraciją, teigė mananti, kad tai nėra vienintelė šalies problema. Ji akcentavo, kad nerimą kelia ir demografinės Lietuvos tendencijos.

„Emigracija, mažas gimstamumas ir per didelis mirštamumas tų mirčių, kurių būtų galima išvengti, jeigu šiek tiek kitaip gyventume arba mūsų sveikatos apsaugos sistema šiek tiek anksčiau pagautų šioje sferoje esančius vyrus ir moteris, ypač vyrus“, – tvirtino I. Šimonytė.

V. Ušackas emigracijai skyrė kiek daugiau dėmesio. Anot jo, jei laiku nebus priimti reikalingi sprendimai, Lietuvoje gyventojų ir toliau mažės.

„Mūsų prieš 28 metus buvo 3,7 milijonų gyventojų, o dabar liko 2,8 milijono gyventojų. [...] Tai rodo, kad, jeigu nebus intervencinių sprendimų, jeigu nebus parodyta politinė valia ir pritaikyta gera praktika, gyventojų mažėjimas ir toliau tęsis“, – komentavo V. Ušackas.

„Jeigu gyventojų toliau mažės po 30–50 tūkstančių, tai po dvylikos metų vieną pensininką beišlaikys tik 2,1 darbingas Lietuvos pilietis“, – perspėjo konservatorius.

Apkaltino „buhalterišku mąstymu“

I. Šimonytė, sulaukusi klausimo apie piliečių laimę, tvirtino tikinti „laimės ekonomikos“ idėja. Tiesa, anot jos, „laimės ekonomika“ priklauso politinių sprendimų.

„Tai yra sprendžiama ne tomis popierinėmis programomis, kurias Vygaudas minėjo. Iš tikrųjų tie gabalai, kurie yra susiję su mokesčių politika, su korupcija, su nepotizmu, su bendruomeniškumu, su galimybėmis tiesiog daryti kažkokius gerus dalykus bendruomenėse – visa tai ir sudaro tą piliečių laimę“, – svarstė I. Šimonytė.

V. Ušacko manymu, laimės siekimą suteikia „aukščiausiasis , o ne valstybė“.

„Lietuvoje žmonės yra praradę viltį, Lietuvoje nėra gerų žinių, nėra laimės žiburio“, – aiškino V. Ušackas.

I. Šimonytė savo ruožtu replikavo, kad ekonominės priežastys labiau lemia žmonių nusivylimą Lietuvoje. Politikė įvardijo dėl piliečių gerbūvio ji rinktųsi kelią, kuriame sutartų ir kairieji, ir dešinieji.

I. Šimonytė, E. Blaževič/LRT nuotr.

Į šiuos svarstymus sureagavęs V. Ušackas tvirtino, kad diskusijai nėra laiko ir reikia veikti kuo greičiau.

„Mes deramės dėl keksiuko, o mums reikia auginti pyragą“, – aiškino V.Ušackas ir pridūrė, kad yra parengęs planą dėl šalies ekonomikos augimo.

„Vienintelė bėda, kad nesusitarus nebus įmanoma auginti ekonomikos 6 procentais per metus, nes bėdos yra struktūrinės“, – į V. Ušacko komentarą sureagavo I.Šimonytė.

„Man tai yra buhalteriškas mąstymas“, – atšovė V. Ušackas.

Nė vienas iš galimų TS-LKD kandidatų į prezidentus nesutiko, kad Lietuvą galima vadinti 2,5 miestų valstybe.

V. Ušacko manymu, kiekvienas Lietuvos regionas yra unikalus, tik reikia padėti jam išsigryninti, pritraukiant investicijas į ilgalaikius projektus. 

I. Šimonytė akcentavo investicijas į susisiekimą regionuose, infrastruktūrą, į paskatas žmonėms įsidarbinti. 

Bedė pirštu į mokytojų algas

I. Šimonytė, kalbėdama apie mokyklų išsaugojimą, akcentavo, kad svarbiausia yra požiūris į vaiką, kad šis, baigęs mokyklą, „turėtų bilietą į ateitį“.

„Jeigu mes negalime užtikrinti kiekvienoje konkrečioje vietoje tokių mokytojų, kurie gali vaikams šias žinias, kūrybiškumą, laisvę, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, suteikti, vadinasi mums reikia kalbėti, kur mes galime tai padaryti, ir sukurti visą logistinę infrastruktūrą, kad vaikai turėtų prieinamumą“, – dėstė politikė.

V. Ušackas pažymėjo, kad svarbios ir mokinių žinios, ir siekis išlaikyti mokyklas.

„Jaunam žmogui turėtų būti skiepijama sveika mityba, sportas, pilietiškumas, patriotizmas, verslumas, finansiniai išsilavinimo pagrindai, tai yra ateities kartų ugdymas. Turi būti skiriami resursai, kad sugrįžtų mokytojų prestižas“, – aiškino konservatorius.

„Per 2–3 metus pakelkime mokytojų algas bent iki 1,5 tūkstančio eurų, skatinkime abipusį supratimą“, – pridūrė V. Ušackas.

Anot jo, itin svarbu išlaikyti kaimo mokyklų tinklą. V. Ušackas atskleidė ir savo nuomonę apie šiuo metu dėl reformų itin kritikuojamą švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

„Politinis lyderis neturėtų slėptis ir žiūrėti, kaip skalpuojama ministrė. Kur yra premjeras, kur yra prezidentė? Reikia sėstis ir sutarti, ką mes darome“, – komentavo V. Ušackas.

I. Šimonytė, diskutuodama apie sveikatos apsaugą Lietuvoje, teigė, kad gydymo kokybę ir gydymo įstaigų išlaikymą kuo arčiau namų galima suderinti.

„Tam tikros paslaugos turi būti kiek įmanoma arčiau žmonių. Akivaizdu, kad sudėtingų paslaugų išlaikyti kiek įmanoma arčiau namų niekada negalėsime ir nėra prasmės to daryti, nes specializacija, praktika ir operacijų skaičius, ir tai, kiek medikų dirba prie konkrečios problemos sprendimo, kiek jie įgyja įgūdžių, tai yra nepaskutinis veiksnys, kuris apsaugo pacientų sveikatą“, – sakė I. Šimonytė.

Tačiau, I. Šimonytės teigimu, galima kalbėti ir apie tai, kad kiekvienas rajonas galėtų turėti savo ligoninę.

I. Šimonytė ir V. Ušackas, E. Blaževič/LRT nuotr.

V. Ušackas akcentavo, kad svarbiausia Lietuvoje, kalbant apie sveikatos apsaugą, skatinti sveiką gyvenseną, mat mūsų šalies gyventojų ilgaamžiškumo rodikliai gąsdina.

„Jeigu mes pažiūrėsime į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, Lietuva pagal ilgaamžiškumą yra dugne. Per 45 metus vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo tik 4 metais. Ypač didelis skirtumas yra tarp vyrų ir moterų. Priešlaikinį mirštamumą dažniausiai sąlygoja lėtinės ligos – širdies ir kraujagyslių. Reiškia, pas mus nėra pakankamai sveikos mitybos, sportiškų žmonių ir tokios politikos“, – sakė V. Ušackas.

Anot jo, siekiant aukštesnio lygio paslaugų, ligoninių koncentracija neišvengiama.

„Bet svarbu ir tai, kad šeimos gydytojų institutas būtų taip pat prieinamas – ar tai būtų Skuode, mano gimtinėje, ar tai būtų Vilniuje. Turi būti holistinis požiūris – sveika gyvensena ir sveikata tai nėra tik ligoninių skaičius, tai yra žymiai plačiau: sveika gyvensena, mityba, sportas ir aptarnavimas“, – sakė V. Ušackas.

Santykiai su verslu – „darbingi“ ir „dalykiški“

V. Ušackas, paklaustas apie jo santykius su verslininkais, tvirtino, kad jis palaiko artimus, darbingus santykius.

„Kaip buvęs ambasadorius Amerikoje, Britanijoje, visada dirbau tam, kad padėčiau Lietuvos verslui įeiti į užsienio rinkas, kurti ekscelencijos centrus“, – aiškino V. Ušackas.

Jis neslėpė nuostabos, kad neretai Lietuvoje valstybės ir verslo santykiai yra demonizuojami.

„Jeigu būčiau prezidentas, būčiau Lietuvos verslo vėliavnešys“, – pažymėjo politikas.

I. Šimonytė savo santykius su verslu pavadino dalykiškais. Ji tvirtino asmeninių ryšių su verslininkais visada vengė. 

„Aš vengiu asmeninių santykių, bet su įvairiomis organizacijomis, konfederacijomis tikrai bendravome, diskutavome visais laikais – kur aš bedirbčiau, ar Finansų ministerijoje, ar Lietuvos banke“,– teigė I. Šimonytė.

Anot jos, valstybės dialogas su verslu yra labai svarbus. Taip pat, pasak I. Šimonytės, nereikia pamiršti, kad šie santykiai turėtų būti skaidrūs.

„Nemėgstu jokių susitikimų kavinėje, kažkokių užkulisinių debatų, kur žmonės gali nesuprasti, apie ką mes šnekėjomės“, – kalbėjo politikė.