Lietuvoje

2018.10.22 13:04

V. Landsbergis: vyriausybė nejaučia Sąjūdžio suformuotų pagrindų

ELTA2018.10.22 13:04

Vyriausybė nejaučia pamatinių Sąjūdžio suformuotų pagrindų, pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį sakė buvęs Sąjūdžio, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis pasigedo vyriausybės skiriamo dėmesio šiai šaliai svarbiai progai.

„Galėtų valstybė paminėti šią dieną reikšmingiau, bet gal dabartiniai vadovai, vyriausybė nejaučia, kad ji stovi ant tų pagrindų, kad neturi tikrų pagrindų po savimi. O mes tuos pagrindus jaučiame, nes atpažįstame, atsimename pasidžiaugdami tuo, kas pasiekta, ir apgailestaudami dėl to, kas galėjo būti geriau pasiekta“, – kalbėjo profesorius.

„Sąjūdis skelbė kitokios Lietuvos viziją – neįklimpusios „sovietijoje, su visais melais, apgavystėmis ir giluminėmis blogybėmis“, – pabrėžė V. Landsbergis.

Pasak jo, siekta nepriklausomybė ir laisvė buvo skirta suformuoti kitokią Lietuvą. Tačiau, akcentavo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, ne su visais iššūkiais pavyko susitvarkyti. Anot jo, pasiekus politinį tikslą – nepriklausomybę, Lietuva susidūrė su iššūkiais valstybės viduje – visuomenės ligomis ir ydomis. Nuo kai kurių ligų, pasak profesoriaus, nepavyko pasveikti iki šiol.

V. Landsbergio nuomone, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta idealizmo ir vertybėmis grįsto požiūrio. Jis netiesiogiai užsiminė apie „valstiečių“ parūpintą valstybės dotaciją „socialdarbiečiams“. Pasak jo, tai menkas ir trumpalaikis valdžios siekis.

„Trūksta idealizmo, tikėjimo gėriu, gėriu žmoguje, bendruoju gėriu, dėl kurio mes dirbame ir stengiamės. Dalykai yra susmulkėję, sumenkėję, pavirtę kažkokiu grobiu – kas daugiau užims erdvės valdžioje, kas daugiau prie finansinių srautų prieis ir pasimalonins save ir savo draugus ir panašiai, užsitvirtins bazę kitiems rinkimams. Viskas yra labai trumpalaikiai, siauri ir menki dalykai“, – kritiškai kalbėjo V. Landsbergis. Profesorius pabrėžė, kad, lyginant dabartinę politiką su buvusiu Sąjūdžio pakilimu, galima matyti labai ryškius skirtumus.

Galiausiai V. Landsbergis labai kritiškai įvertino sprendimus nebeviešinti vyriausybės pasitarimų. Jo manymu, tai rodo, kad norima grįžti į pokomunistinę Lietuvą, kurioje viską sprendžia vienas žmogus.

E. Genio/LRT nuotr.

„Tam tikra grupė arba sluoksnis žmonių gali pasivadinti ir politine partija ar kokiais nors judėjimais – jie nori tvarkyti Lietuvą ne demokratiškai ir turėti savotišką tarybinę, pokomunistinę senoviškai įprastą Lietuvą, kada centro komitetas, biuras ir partijos sekretorius buvo šventas dalykas“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad būtent prieš tokį pražūtingą kelią, grįstą melu ir neteisybe, Sąjūdis ir kovojo prieš 30 metų.

„Dabar tas pražūtingas kelias vėl siūlomas, su tokiais šūkiais kaip tvarka. Labai garsiai tas šūkis skamba Maskvoje“, – apibendrino V. Landsbergis.

Profesorius prisiminė Sąjūdžio idealus kovojant dėl nepriklausomybės. Pasak jo, – tai moralinė jėga ir įtikinėjimas nesiimant prievartos.

„Mes neturime jėgos, kurią jie (Rusija. – ELTA) vertina – ginklo ar kokios didžiulės politinės jėgos, mes turime moralinę jėgą. Mes turime laimėti taikiu įtikinimu, oponento įtikinimu, kad teisingumas yra geriau, kad teisingumas yra nauda visiems“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Sąjūdžio politika Sovietų Sąjungos atžvilgiu laimėjo – geranorišku įtikinėjimu ir su visišku įsitikinimu, kad mūsų pusėje tiesa, teisė ir tarptautinė teisė, ir kitaip nebus. Gali smurtas dar kartą laimėti, bet jis niekada nelaimės amžiams“, – aiškino jis. V. Landsbergis apgailestavo, kad dabartinis Rusijos režimas neišsivadavo iš Sovietų Sąjungos politikos principų.

V. Landsbergis priminė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ne kartą pabrėžtą tezę, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia XX a. katastrofa. Pasak profesoriaus, Sovietų Sąjungos griuvimo negalima vadinti katastrofa, nes totalitarinės sistemos subyrėjimas reiškė laisvę daugeliui pavergtų tautų.

„Dabar vienas svarbus asmuo laisto ašaras, kaip blogai, kad imperija išnyko. O mes atsakome – kai kalėjimas griūna tai kaliniams nėra blogai. Galbūt kalėjimo sargams nepatinka, nes jie netenka darbo ir galimybės mušti bei prievartauti vargšus kalinius“, – pasitelkdamas vaizdingus palyginimus kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Populiariausi

Aurelijus Katkevičius

Lietuvoje

2020.08.12 19:47

Mirė žurnalistas Aurelijus Katkevičius atnaujinta 20.34

16