Lietuvoje

2018.10.23 15:06

Mokyklų meniu permainos augina pelną verslininkams, bet ne visi direktoriai mato bėdą

Edita Gudavičė, „Vakarų ekspresas“2018.10.23 15:06

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol suaugusieji diskutuoja, moksleiviai viską vertina labai paprastai – maistui skirtus pinigus išleidžia prekybos centruose, kebabinėse ar kitose įstaigose, kur gali įsigyti nesveikų patiekalų.

Jau ir ankstesniais metais buvo įprasta, kad šalia švietimo įstaigų esančiose parduotuvėse per pertraukas būdavo pilna moksleivių. Suprantama, čia jie eidavo ne morkų ar obuolių nusipirkti. Šį rugsėjį vaizdas dar liūdnesnis. Tačiau ar vien dėl to, kad keičiasi valgyklų asortimentas?

Negali be saldumynų

„Nežinau, ar mokyklos valgykloje skanus maistas, ar ne. Tiesiog nebandžiau. Man labiau norisi ką nors užkrimsti per pertrauką, ir tiek“, – atvirai pasakojo Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmokas, godžiai valgydamas ką tik prekybos centre pirktą sumuštinį.

Praėjusį penktadienį prieš 12-ą valandą netoli gimnazijos esantis prekybos centras tiesiog raudonavo nuo gimnazistų švarkų. Moksleiviai šlavė viską, kas įvardijama ne itin sveiku maistu – bandeles, traškučius, šokoladukus, gazuotus gėrimus ir t. t.

„Negaliu sakyti, kad mūsų gimnazijos valgykloje neskanus maistas. Vakar valgiau vištieną, buvo visai nieko. Bet pavalgius norisi dar ko nors saldaus, tad vis tiek bėgau į prekybos centrą pirkti bandelės“, – pasakojo viena gimnazistė.

Kartu su ja buvusi draugė antrino, kad moksleivių gyvenimas ir taip sudėtingas, pilnas įtampos ir streso, tad norisi nors trumpam pasijausti laimingai, o tokią būseną jai padeda pasiekti šokoladukai.

Kiti kalbinti gimnazistai tikino, kad gimnazijos valgykloje nevalgo, nes jiems neskanu. Kodėl, negalėjo atsakyti.

Vertina dvejopai

„Gimnazistų tikrai jau niekas neprivers valgyti taip, kaip nori ministerijos. Juk jie suaugę žmonės. Logikos nedaug: jau turi balsavimo teisę, bet negali pats pasirinkti ką valgyti. Kas gi būtų, jei aš savo vyrui liepčiau valgyti vandenyje virtą moliūgą? Greitai išeitų pas kitą, kuri kotletus kepa. Taip ir čia – moksleiviai randa, kur nueiti ir nusipirkti tai, ko iš tiesų nori“, – svarstė Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos direktorė Laima Vaitonienė.

Asociayvinė BNS nuotr.

Tiesa, pačiai progimnazijos vadovei visai patinka pirmieji pokyčiai mokyklų valgyklose. Tačiau ji pripažįsta, kad tai, kas patinka suaugusiesiems, nebūtinai patinka vaikams.

„Man patinka, kad dabar valgykloje ant kiekvieno stalo padėta vandens. Kad būtų gražiau ir skaniau, valgyklos darbuotojos įdeda citrinos, obuolio skiltelę ar mėtos lapelį. Vaikų reakcijos įvairios. Vieni geria vandenį, kitiems nepatinka, kad stiklinėje kažkas plūduriuoja“, – kaip moksleiviai priima naujoves, pasakojo L. Vaitonienė.

Tačiau esą ir mokytojai, ir valgykloje dažnai pietaujantys vaikų tėvai mielai ragauja naujus sveikus patiekalus. Kartais net prašo įdėti į dėžutę, kad parneštų namo.

„Aną dieną buvo grikių apkepas. Tikrai labai skanu. Tačiau ar vaikai jį valgė, negaliu pasakyti“, – suabejojo progimnazijos direktorė.

Kalbinti kitų švietimo įstaigų vadovai neskubėjo vertinti situacijos. Esą kol kas valgyklose drastiškų pokyčių nėra, naujovės įvedamos palaipsniui. Neslepiama, kad yra nemažai nepatenkintųjų, tačiau esą tokių būdavo visais laikais.

„Kaip tik buvo toks atvejis, kai vaikai valgykloje pasigedo spirgučių prie cepelinų. Mano nuomone, tai tik laiko klausimas – pamažu visi pripras prie sveikesnio maisto. Manau, kad daug kas priklauso nuo to, kokia maitinimo kultūra yra diegiama šeimoje. Jei ir namuose vaikas valgo daug daržovių, jam adaptacija daug lengvesnė. Aš pats valgau progimnazijos valgykloje ir man tai atrodo visiškai normalus valgyklos maistas“, – svarstė Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas.

Patiekalai pabrango

Tačiau galimas ir kitas scenarijus. Vis garsiau kalbama apie tai, kad tuštėjant mokyklų valgykloms jos tiesiog bankrutuos. Beje, tokių atvejų Klaipėdoje jau būta ir iki patvirtinant naujuosius sveikos mitybos reikalavimus. Apie tai, kad mokyklų valgyklos neišsilaiko, dar pernai kalbėjo ne vienos uostamiesčio mokyklos vadovas. Kai kuriose šiemet jau teko pakeisti maisto tiekėjus. Ar jie išsilaikys, parodys tik laikas.

Apie tai, kad kyla grėsmė, jog mokyklų valgyklose ilgainiui valgys ne vaikai, o suaugusieji, pasakojo ir viena „Ąžuolyno“ gimnazijoje dirbanti mokytoja. Savo vardo nenorėjusi viešinti moteris sakė, kad ir dabar gimnazijos valgykloje retai išvysi moksleivius.

„Jei valgykloje driekiasi eilė, tik dėl to, kad atėjo valgyti žmonių „iš gatvės“. Dažnai matome pietaujančius pareigūnus. Valgo ir mokytojai, nes jie tiesiog neturi kitos išeities – įvedus etatinį darbo apmokėjimą jie turi „išsėdėti valandas“, tad į kavinę nelabai nueisi. O gimnazistai geriau bėga į parduotuvę ar netoliese esančią bandelių kepyklėlę. Ir tikrai niekas to nesukontroliuos“, – svarstė pedagogė.

Be to, pasak jos, išaugo ir valgyklų patiekalų kainos – kai už kepsnį reikia mokėti daugiau nei 2 eurus, esą nėra ko stebėtis, kad gimnazistas bėga už tą pačią sumą įsigyti mėsainio ar dešrainio.

„Aš ir pati labai nustebau, kai už mažytį, maždaug 7 centimetrų pločio, varškės apkepo gabalėlį teko sumokėti 1,90 Eur“, – kad naujos receptūros atsiliepė ir kainoms, įtarė moteris.

Daržovės – į šiukšlinę

Su „Vakarų ekspreso“ žurnalistais sutikusi pabendrauti vienos uostamiesčio progimnazijos valgyklos virėja akcentavo, kad tikrieji pokyčiai dar laukia.

Pasak jos, pagal naujuosius reikalavimus maistas bus gaminamas maždaug nuo lapkričio. Kol kas valgyklose dar eksperimentuojama ir pamažu bandoma pratinti vaikus prie sveikesnės mitybos.

Bet esą ir to pakako, kad valgyklos pradėtų tuštėti.

„Prekyba tikrai sumažėjo ir maisto tenka nemažai išmesti – ypač daržovių. Pagal naujuosius reikalavimus vieną trečdalį lėkštės turi užpildyti daržovės ir jų turi būti kelių rūšių. Vadinasi, kotletas turi būti mažesnis. Tad vaikai tiesiog neprivalgo, nes retas kuris valgo salotas. Suvalgo mažą kotletuką, o daržovės lieka, ir metame jas lauk“, – kokia yra realybė, atskleidė vardo nenorėjusi viešinti virėja.

Ji neslėpė, kad kopūstų pyragą, kurį ji valgykloje kepa jau antrus metus, perka tik mokytojai. Vaikai tokio patiekalo kratosi iš tolo.

„Pusryčiams dabar turime virti košes. Bet jos turi būti be druskos, tad tarsi be skonio. Vaikai raukosi. Valgo nebent pirmokai, kurie atėjo iš tokio darželio, kuriame jau buvo panašiai maitinami“, – pasakojo virėja.

Valgyklos darbuotoja sakė dažnai girdinti moksleivių skundus, kad labai sumažėjo sriubos porcijos, mat, pagal naujuosius reikalavimus, sriubos vaikui galima duoti tik 150 g.

„O sriubą vaikai labai mėgdavo. Taip pat jiems patinka ir tarkuotų bulvių patiekalai – cepelinai, bulvių plokštainis. Pagal naujuosius reikalavimus, šiuos patiekalus bus galima gaminti tik kartą per dvi savaites. Mokiniai valgo ir kotletus, karbonadus. Tiesa, pastarųjų jau negalima volioti džiūvėsiuose, bet radome kitą sprendimą – apvoliojame kukurūzų miltuose“, – pasakojo mokyklos valgyklos darbuotoja.

Pasak jos, moksleiviai net bandelių valgykloje nebeperka, nes, kepant jas pagal naujausius reikalavimus, jos nebe tokios skanios.

„Geriau bėga į šalia esantį prekybos centrą ir nusiperka tai, kas jiems tikrai saldu. Taigi, visos mūsų pastangos – perniek“, – nusikvatojo virėja.

Stengiasi įžvelgti pranašumų

Kad vaikus nebus taip lengva atpratinti nuo cukraus, svarsto ir patys tėvai. Tačiau ne visi pyksta dėl naujovių ir stengiasi įžvelgti gerąją pusę.

„Mano devynmetė dukra atsisako valgyti mokyklos valgykloje. Motyvuoja, kad jai neskanu. Esą bandė valgyti ir varškės apkepo, ir varškėtukų, bet niekas nepatiko. Man viskas aišku – jai trūksta cukraus. Matyt, valgykloje stengiasi gaminti sveikai. Gal ir mums, tėvams, tai geras ženklas, kad labiau galvotume, kaip namuose maitiname savo vaikus, jei jie be cukraus nebegali gyventi?“ – svarstė devynmetę dukrą auginanti Monika.

Priminsime, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos rekomendacijos dėl vaikų maitinimo organizavimo. Be pokyčių valgyklose, rekomenduojama keisti ir į mokyklą atsinešamos užkandžių dėžutės turinį. Rekomenduojama vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose. Tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių.

Mokykloje nepageidaujami produktai

  • Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;
  • Saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai;
  • Valgomieji ledai;
  • Pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;
  • Kramtomoji guma;
  • Gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas;
  • Gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
  • Kisieliai;
  • Sultinių, padažų koncentratai;
  • Padažai su spirgučiais;
  • Šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos; rūkyta žuvis;
  • Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai; strimelė (silkė), pagauta Baltijos jūroje;
  • Nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;
  • Mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis);
  • Džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir
  • žuvies gaminiai;
  • Maisto papildai;
  • Maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.

Pokyčius lydi skandalai

BNS kiek anksčiau informavo, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada išbraukti galimybę verslininkams dalyvauti sudarant mokyklų valgiaraščius. Tiesa, kol kas apie tai jis paskelbė savo feisbuko paskyroje. 

Anot jo, įsigaliojus pakeitimams, verslo atstovai „nebeturės jokios galimybės savo knygų ar kitų leidinių su siūlomais valgiaraščiais, neva suderintais SAM, pardavinėti ugdymo įstaigoms ir iš to pelnytis“.

E. Genio/LRT nuotr.

Tokios skubios ministro reakcijos prireikė po to, kai LRT paskelbė, kad kuriant naują vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašą dalyvavo ir maisto technologė Raminta Bogušienė, kurios leidinius remia vienas didžiausių maisto tiekėjų šalies mokyklose. Jos parengtą technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinio leidimą finansavo Irmantas Norkus, valdantis maitinimo paslaugas teikiančias įmones „Pontem“ bei „Kretingos maistas“, anksčiau veikusią „Bruneros“ pavadinimu. Oficialiais duomenimis, I. Norkaus valdomos įmonės atsiriekia daugiau kaip trečdalį maitinimo paslaugų rinkos: tiekia produktus, gamina maistą ir išveža maisto atliekas.

Apie 100 eurų kainuojančią R. Bogušienės knygą įsigijo ir joje siūlomais receptais, organizuodamos vaikų maitinimą, vadovaujasi maždaug 300 ugdymo įstaigų.

„Dar labiau gėdinga yra tai, kad nesuderinusi su SAM ir negavusi leidimo, savo įmonės produkcijos (svetainėje, knygose ir kituose leidiniuose) ji savavališkai naudojo SAM logotipą neva kaip partnerių. Tai jau įžūlumo viršūnė„, – cituojamas ministras.

A. Veryga žada, kad artimiausiu metu bus kreiptasi į virtuvės šefus, su kuriais ministerija yra pasirašiusi susitarimą dėl nemokamų pavyzdinių valgiaraščių sudarymo ugdymo ir gydymo įstaigoms, „kad jie būtų parengti kaip galima greičiau“.

„O kol lauksime šefų rekomenduojamų valgiaraščių, kaip ir iki šiol, įstaigos galės savo iniciatyva suderinti meniu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba“, – cituojamas A. Veryga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.