Spalio 22-ąją sukanka 30 metų, kada prasidėjo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1988-ųjų spalio 22–23 dienomis daugiau nei 1000 delegatų iš visos Lietuvos susirinko į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Suvažiavime priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, išrinkta vadovybė. Renginį pirmąkart tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas ir televizija, palaikyti Sąjūdžio į gatves išėjo daugiatūkstantinės žmonių minios.
Sąjūdžio atstovai savo pranešimuose kalbėjo apie Lietuvos atgimimą, istorinę atmintį, ragino pradėti permainas. O daugiausia ovacijų sulaukė žinia, kad Vilniaus arkikatedra bazilika grąžinama tikintiesiems. Suvažiavime dalyvavusi to meto Sąjūdžio narė, žurnalistė Nijolė Baužytė prisimena, kad delegatai juto didžiulį tautos palaikymą.
„Mums atrodė, kad visa Lietuva, bent jos šviesiausioji dalis, yra čia. Ir mes buvom su jais kartu“, – LRT RADIJUI sakė žurnalistė.
Istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad nors Sąjūdis tada oficialiai dar nekėlė tikslo atkurti Lietuvos nepriklausomybę, laivės nuotaikos jau tvyrojo ore. Be to, suvažiavimas sužadino gyventojų politinį aktyvumą ir domėjimąsi Lietuvos istorija.
„Buvo atkreiptas dėmesys į tokias vertybes kaip moralė, kultūros likimas Lietuvoje. Jos buvo labai svarbios vaduojantis iš to sovietinio sąstingio“, – įsitikinęs istorikas.
Sąjūdis vėliau laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, kuri 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbė Nepriklausomybės atkūrimą.
