Lietuvoje

2018.10.19 19:04

Rekonstruojant Šiaulių centrą iš žydų antkapių pastatytų laiptų pakeisti nenumatyta

Šiaulių savivaldybė pradėjo išiminėti žydų antkapių ir paminklų akmenis iš laiptų netoli savivaldybės. Iš jų žydų bendruomenė kapinėse žada sumontuoti atminimo monumentą, o prie laiptų pritvirtinti lentelę, kad jie pagaminti iš žydų antkapių ir paminklų akmenų.

Nors vasarą Šiaulių meras Artūras Visockas LRT žurnalistus tikino, kad laiptuose nerado nė vieno akmens, atvežto iš žydų kapinių, penktadienį keli jau pakeisti.

„Jie keliaus atgal į kapines, į Žalgirio gatvę, iš kur sovietmečiu buvo pavogti, o ateityje, kai atsiras daugiau tų akmenų, kurie grįš, galvosim ar kokį monumentą daryti, ar kažkaip tinkamai panaudoti“, – sakė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

Žydų bendruomenės nariai sako puikiai pamenantys, kai apie 1972 m. tuometės miesto valdžios paliepimu antkapiai ir paminkliniai akmenys iš senųjų 1965 m. uždarytų žydų kapinių buvo skaldomi ir vežami laiptų pakopoms išgrįsti. Iš jų padaryta ir dekoratyvinė sienelė viename P. Cvirkos gatvės kieme – ant jų aiškiai matomos iškaltos mirusiųjų pavardės ir gimimo metai.

„Bendruomenėje buvo toks Leiba Lipšicas, praėjęs getą, koncentracijos stovyklas. Jis buvo liudininkas Niurnbergo procese. Jis užsiiminėjo tuo klausimu, ir tada buvo pasiektas kompromisas su miesto valdžia, kad akmenys bus apversti, kad nesimatytų užrašų“, – pasakojo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės administratorė Antanina Gainulina.

Kol kas laiptuose pakeisti tik keli akmenys. Nors prasidėjęs miesto centrinės dalies remontas, pakeisti visus paminklinius akmenis laiptuose projekte nenumatyta.

„Laiptai pakliūna į mūsų projektuojamas ribas, ir ta teritorija – mūsų konstravimo darbų teritorija, bet patys akmeniniai laiptai, akmeninė jų dalis, nėra mūsų rekonstruojama“, – teigė architektas Vytenis Rudokas.

Žydų bendruomenės nariai daug kartų kreipėsi į savivaldybę, kad būtų nustota niekinti mirusiųjų atminimą.

„Mes turime suvokti, kad tai yra didelis objektas, ir šiai dienai lėšų numatytų nėra. Kažkada tas klausimas turės būti sprendžiamas“, – teisinosi Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

Istorikų teigimu, žydai Šiauliuose apsigyveno XVII a. pabaigoje. Jų gyvenimą mieste liudija ne tik senosios  kapinės, bet ir iki šių dienų išlikę pastatai, iš kurių įspūdingiausias – Chaimo Frenkelio vila.